Gruodžio 20 d. Lietuvos kompazitorių namuose buvo pristatyta jau trečia muzikologės Sofijos Jūratės Vyliūtės knyga „Sugrįžtis“, apie savo tėvą aviacijos kapitoną, nukankintą KGB rūmuose, Igną Vylių.
Iki I. Viliūtė iki šiol buvo išleidosi 2 knygas apie savo tėvą „Kapitono Igno byla“ ir „Brolis Vincentas“.
Knyga, kaip anotacijoje rašo autorė, skiriama Laisvėje užaugusiam Vylių giminės jaunimui. Plati ir garbinga Vylių giminė su pasididžiavimu gali didžiuotis ir prieškario metais, ir atkurtos Nepriklausomos Lietuvos metais gimusių ir išaugusių atžalų gausa.
Bet ši knyga gali būti skiriama ne vien Vylių giminei. Šeimos tragedija sovietinės okupacijos metais, nenugalimas ryžtas tarnauti Tėvynei, jos dora ir moralumas – kaip kelrodė žvaigždė visam po 1990 metų Kovo 11-sios gimusiam ir užaugusiam jaunimui, įrodanti, kad lietuvių Tauta niekad nebus nugalėta.
Knygos pratarmėje yra tokie siaubingi žodžiai: „Palyginus tą pačią naktį, tame pačiame Vilniaus KGB kalėjime sušaudytų, ton pačion Tuskulėnų duobėn sumestų Igno Vyliaus, Vinco Pacikonio, Prano Čingos kaukolių (en face) nuotraukas, matyti, jog nužudyti buvo ne tuo pačiu būdu. Vinco Pacikonio, 27-erių metų partizano Žilvičio kaukolės, Nr. 46, kaktoje žiojėja apvali kulkos įėjimo (ar išėjimo) anga – gal į šį nelaimingąjį šauta iš priekio, ar gal kulka, paleista į pakaušį, perskrodė kaušą ir išėjo per frontalinį, – suskilęs (suskaldytas) dešinysis skruostikaulis, įtrūkis siekia dešinės akiduobės dugną. Petro Čingos kaukolėje, Nr. 460, virš kairiojo smilkinio matoma kulkos anga, kitokių sužalojimų ne specialisto akims nuotrauka nerodo…“
Ignas Vỹlius gimė 1904.03.22 d. Pavandenėje (Varnių vlsč., Telšių apskr.) Sovietų sušaudytas 1946.07.01 Vilniuje. I. Vylius buvo Lietuvos karo veikėjas, pasipriešinimo nacių ir sovietų okupaciniams režimams dalyvis, kapitonas (1932). Nuo 1922 priklausė Lietuvos šaulių sąjungai, 1923 dalyvavo Klaipėdos kr. sukilime. 1924 stojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 2 pėstininkų pulke, 1927 perkeltas į Karo aviaciją. 1930 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Aviacijos skyrių, paskirtas į 2 eskadrilę. Dėl dalyvavimo sąmoksle prieš A. Smetonos valdžią 1934 paleistas į atsargą.
1934–39 dirbo Skuodo, Klaipėdos ir kitose muitinėse. 1936–37 Nidos sklandymo mokyklos viršininkas. 1938 Klaipėdoje su kitais įkūrė Lietuvių aktyvistų sąjungą (voldemarininkai). 1940.05.29 suimtas už antivyriausybinę politinę veiklą, kalintas. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, perkeltas į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą. 1941 06 23 išlaisvintas dalyvavo antisovietiniame Birželio sukilime, buvo Lietuvių nacionalistų partijos vienu iš kūrėjų. 1941 07–1943 01 dirbo Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo viršininku, paleido apie 30 nacių įkalintų žydų.
Nuo 1942 buvo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos Karinio sektoriaus viršininkas, vadovavo Lietuvių nacionalistų partijos ginkluotos organizacijos Geležinis Vilkas kovinių grupių kūrimui; Švedijai perdavinėjo žinias apie nacių okupacinį režimą Lietuvoje. 1944 vasarą buvo vienas iš partizaninio antisovietinio pasipriešinimo organizatorių, įsitraukė į Lietuvos laisvės armijos veiklą Žemaitijoje. 1944 rugsėjį sužeistas, gydytas Vokietijoje, Neištato ligoninėje. 1945.05.02 bandant grįžti į Lietuvą suimtas 2 Baltarusijos fronto kontržvalgybos dalies „Smerš“, perduotas NKVD. Turėjo dokumentus Velavičiaus pavarde. Sušaudytas kalėjime Vilniuje, palaikai užkasti Tuskulėnuose.
O, tai šito žmogaus žydeliai dar negriebė ir nesutaršė…
O, Dieve, vyras sunaikintas pačiame jėgų žydėjime!
Kur dar pasaulyje yra šalis, kur žmonės teisiami ir šmeižiami už tai, kad paaukojo save kovai prieš okupantus?
Teisia ir šmeižia net ir tie, kas, užuot kartu su mumis petys petin stoję prieš okupantą, patys iš šalies vidaus padėjo okupantams, su jais susidėjo, prisidėjo prie žudynių. Prancūzijoje su tokiais iš karto po karo atsiskaityta.