Visuomenininkai stojo mūru už paveldosaugininkų leistą nugriauti „Locmanų namą“ (video)

Balandžio 10 d. prie Kultūros paveldo departamento (KPD) asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ surengė piketą, kuriame protestavo prieš leidimą nugriauti nepakartojamą Lietuvos jūrinio kultūros paveldo vertybę – Locmanų namą stovintį Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) teritorijoje.

Piketo dalyviai pasisakė  prieš „kompromisų“ vardan dangstomą paveldo naikinimą bei KPD vadovų praktiką neviešuose susitikimuose su interesų grupėmis svarstyti ir spręsti paveldo likimui svarbius klausimus, taip pat ir dėl projektų, kurių agresyvumas paveldo atžvilgiu sukėlė didelį rezonansą visuomenėje.

Piketuotojai KPD vadovams įteikė prieš paveldo naikinimą nukreiptą rezoliuciją adresuotą KPD direktoriui Vidmantui Bezarui, Kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui, Valstybinei kultūros paveldo komisijai ir jos pirmininkei Evelinai Karalevičienei.

Rezoliucijoje Kultūros ministras raginamas skubiai imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta 1905 metais pastatyto Locmanų namo teisinė apsauga.

„Dėl šio pastato vertės neabejoja nei specialistai, nei plačioji visuomenė. Tai – vienintelis išlikęs senojo Klaipėdos uosto tarnybų pastatas, turintis ir išskirtinę memorialinę vertę: čia gyveno pirmųjų Lietuvos jūrų laivų „Jūratė” ir „Kastytis“ kapitonas Juozas Anžejauskas, o 1923-06-27 prie Locmanų bokšto vyko Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvos Respublikai ceremonija. Kad šis gerai išlikęs pastatas yra vertingas, pripažįsta ir sunaikinimui jį pasmerkusi KPD Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, kurios vadovas dr. Romas Pakalnis žiniasklaidai pateikė tokį paaiškinimą: „(…) Kad jis vertingas, mes neabejojom, bet jis yra atkirstas geležinkeliais iš abiejų pusių ir panaudoti jo negalima. Šiaip gaila, visko gaila, bet, deja, taip buvo – komisijos narių dauguma būtent taip nusprendė“. Piketo dalyviai neabejoja, kad šį istorinį namą galima ir būtina išsaugoti, o leisdamas jį nugriauti KPD įteisina vandalizmo aktą“, – rašoma rezoliucijoje.

Kultūros ministras, Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir KPD raginami užtikrinti, kad bus nevilkinant laiko įvertinti šiuo metu Lentvario rūmuose vykdomi darbai, o būtent – „autentišką Lentvario rūmų pavidalą sudarkiusio sovietinio antstato įstiklinimas, nepaisant to, kad atlikus išsamius tyrimus, kuriems lėšų skyrė valstybė, buvo numatyta šią deformaciją pašalinti ir atkurti pirminį Lietuvoje unikalių rūmų vaizdą“.

Be to raginama išsiaiškinti, ar rūmų bokšte nėra ardomas autentiškas mūras, įrengiant naujus langus, ir ar pinigai, kuriuos ES skyrė paveldo išsaugojimui, nėra naudojami jo darkymui. Taip pat raginama „nedelsiant įvertinti ir pagaliau imtis spręsti platesnę problemą, kad būtų užkirstas kelias viso ansamblio ir parko – kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė šedevro – naikinimui“.

Rezoliucijoje primenam, kad „prieš kelerius metus parke buvo pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas, sugriauta didžioji grota – charakteringiausias šio parko elementas, išpjauti vertingiausi Andrė sodinti krūmai, parceliuojamos dvaro sodybos ansamblio ūkinės dalies pastatų plytos, baigia sugriūti dirbinių uolų ir upelių sistema…“ Apgailestaujama, kad Valstybinė kultūros paveldo komisija, į kurią buvo kreiptasi dar 2018 m. lapkričio 2 d., iki šiol nerado laiko įvertinti Lentvario rūmuose vykdomų darbų.

Kultūros ministras ir KPD direktorius raginami užtikrinti, kad KPD interneto svetainėje būtų nedelsiant pradėta viešinti informacija apie KPD vadovų darbotvarkes ir susitikimus su įvairiomis interesų grupėmis.

„Klausimai dėl tokių susitikimų kyla nuolat, nes departamente, mūsų žiniomis, nuolat lankosi atstovai įmonių, kurių projektai dėl agresyvumo paveldo atžvilgiu sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, taip pat vyksta pasitarimai dėl Vilniaus senamiesčio specialiojo plano rengimo, kuriuose dalyvauja tik tam tikras profesines bendruomenes ir interesų grupes atstovaujantys specialistai,“ – teigia rezoliucijos autoriai.

Pasak jų, apie tokius apsilankymus ir pasitarimus bei jų metu aptartus klausimus skelbiama informacija būtų KPD veiklos skaidrumo ir viešumo įrodymas nes paveldo klausimai neturėtų būti sprendžiami slapta nuo visuomenės. KPD direktoriaus V. Bezaro atsakymas, kad ši informacija bus pradėta viešinti ateityje, kai bus patobulinta KPD interneto svetainė, paveldo gynėjų netenkino, nes, pasak jų ir dabartinės svetainės techninių galimybių pakanka užtikrinti viešumui.

Iš Kultūros ministro ir KPD direktoriaus taip pat pareikalautą pateikti atsakymus į paklausimus, į kuriuos neatsakoma pažeidžiant teisės aktuose nustatytus terminus.

„Jau beveik 4 mėnesius neatsakoma į Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio 2018 m. gruodžio 17 d. raštą KPD direktoriui V. Bezarui, kuriuo prašyta paaiškinti, kodėl praėjus pusantrų metų po to, kai KPD laikinoji komisija konstatavo, kad Misionierių ansamblio specialiojo plano projektas pažeidė tuo metu galiojusius teisės aktus, nėra imtasi jokių veiksmų, kad tie konkrečiai nurodyti įstatymų pažeidimai būtų pašalinti. Taip pat KPD neatsakė ir į KPD direktoriui V. Bezarui bei kitiems adresuotą š. m. sausio 15 d. prašymą nedelsiant imtis veiksmų, kad prie Šv. Stepono bažnyčios Vilniuje esančios kapinės, paverstos krovininių automobilių stovėjimo, padangų ir statybinių medžiagų sandėliavimo vieta, būtų deramai sutvarkytos, pagerbiant jose palaidotus žymius žmones – tarp jų ir Vilniaus klasicizmo kūrėją Lauryną Gucevičių – o kultūros paminklas atvertas visuomenei. KPD šį raštą persiuntė jį Vilniaus m. savivaldybės administracijai, nors dalis klausimų yra būtent KPD kompetencija. Primename, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 25 punktas nustato, kad „Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos“, – rašoma rezoliucijoje.

Tą pačia dieną piketas vyko ir prie KPD Klaipėdos skyriaus Sukilėlių gatvėje. Čia piketavo  keliolika klaipėdiečių. Tarp piketuotojų buvo ir istorikas Vacys Vaivada, būsimas Klaipėdos miesto tarybos narys, konservatorius Andrius Petraitis, bei vienas iš Klaipėdos Sąjūdžio kūrėjų Dionyzas Varkalis.

lrytas.tv reportažas: