Šeštadienis, 25 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

Šalies mokslininkai pasitelkę dirbtinį protą – ketina varžytis su „Google“

www.alkas.lt
2019 10 29 13:05
5
Šalies mokslininkai pasitelkę dirbtinį protą – ketina varžytis su „Google“

Šalies mokslininkai dirbtinį intelektą pasitelkė e. vertyklei – ketina konkuruoti su „Google“ | Pixabay nuotr.

Šalies mokslininkai dirbtinį intelektą pasitelkė e. vertyklei – ketina konkuruoti su „Google“ | Pixabay nuotr.
Šalies mokslininkai dirbtinį protą pasitelkė e. vertyklei – ketina konkuruoti su „Google“ | Pixabay nuotr.

Lietuviai pasitelkė dirbtinį protą, kad sukurtų elektroninę vertyklę, pranokstančią „Google“ vertėją. Vilniaus universiteto mokslininkai kartu su partneriais kuria sistemą, sugebančią automatiškai versti tekstus iš (į) 5 kalbų poras. Projektą, finansuojamą ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos lėšomis, žadama užbaigti iki 2021 metų. Į jį bus įdėta 3,8 mln. eurų.

Neuroninių tinklų technologijas taikanti vertimo sistema bus apmokyta „sumaitinant“ jai dešimtis milijonų sakinių turinčių tekstų duomenis – iš grožinės, mokslinės literatūros, specializuotų tekstų ir žiniasklaidos šaltinių. Dirbtinis protas tokiu būdu išmoksta ne tik išversti pažodžiui, bet ir, įvertinus kontekstą, suteikti verčiamam žodžiui tikslesnę prasmę. Pasitelkus šią technologiją, bus gerokai patobulinta prieš ketverius metus Vilniaus universiteto mokslininkų sukurta automatinė vertyklė. Taip pat įvedamos naujos kalbų poros, iš viso bus verčiama iš (į) penkias kalbų poras: lietuvių–anglų, lietuvių–prancūzų, lietuvių–rusų, lietuvių–lenkų ir lietuvių–vokiečių.

VU mašininio vertimo grupėje dirba aštuonių žmonių komanda, kuriai vadovauja Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Arūnas Samuilis.

„Gyvename dirbtinio proto revoliucijos amžiuje, todėl ši technologija yra tinkamiausia automatiniam vertimui. Pasitelkę geriausias vertimo praktikas, apmokysime šį protą. Be to, suteiksime jam lokalią terpę – tai yra išmokysime geriau atpažinti Lietuvai būdingą terminiją, informaciją ir jos kontekstą: terminus, sąvokas, vietovardžius, pavardes ir pan. Mūsų tikslas, kad lietuvių kalbos terpėje ši vertyklė verstų net geriau nei „Google“ vertėjas“, – sakė Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto mokslininkas dr. Arūnas Samuilis.

Nepriklausoma technologija, valdoma valstybės

Pasak A. Samuilio, ši dirbtiniu protu grindžiama vertyklė svarbi ir dėl jos nepriklausomumo aspekto.

„Jau seniai kalbame, kiek daug svarbių duomenų yra koncentruojama vienos korporacijos rankose, šis projektas šaliai suteikia galimybę turėti nepriklausomą vertimo sistemą, šimtu procentu kontroliuojamą valstybės, nešališką ir užtikrinančią, jog duomenys nenutekės į privačių korporacijų rankas“, – sakė mokslininkas.

Projekto įgyvendinimo technologinius darbus atlieka konkursą laimėjusi specializuota kalbos technologijų bendrovė UAB „Tilde IT“. Ji jau anksčiau yra sukūrusi dirbtinio proto technologijomis paremtą šnekos atpažintuvą. Šią technologiją žadama integruoti ir į naująją vertyklę.

„Naudojant šią technologiją, bus galima lietuviškai įkalbėti tekstą ir automatiškai gauti tą tekstą, išverstą į prancūzų ar anglų kalbą. Ji gali būti pritaikyta kad ir universitetų auditorijose – dėstytojas gali įrašyti savo paskaitą lietuviškai ir pateikti jau išverstą tekstą užsienio studentams. Taip pat pravers konferencijų dalyviams, kai pranešimai skaitomi lietuvių kalba, o kitakalbiams nėra galimybės pasinaudoti profesionalių vertėjų pagalba“, – pritaikymo būdus minėjo vertimo sistemos kūrėjų komandos vadovas A. Samuilis.

Pravers tautinėms mažumoms, vertėjams, ieškantiems informacijos, žurnalistams

Pasak projekto kūrėjų, pagrindinis pritaikymas – tai gyventojai, kuriems reikia išversti tekstus ar internetinių svetainių turinį į kitas kalbas.

„Manome, kad jis labai pravers Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų atstovams, kuriems kartais gali būti keblu suvokti oficialiose svetainėse skelbiamą, tarkime, mokesčių ar teisinę, informaciją. Naudodami šią vertyklę, jie galės lengvai suprasti skaitomą turinį. Taip pat bus patogu versti užklausas, kai ieškoma informacijos, ir gauti paieškos rezultatus norima kalba. Žadama, kad vertimo įskiepis bus įdiegtas ir į e. paslaugas teikiančias svetaines, tarkime, VMI ar kitas, taip suteikiant galimybę lankytojams informaciją gauti viena iš 5 užsienio kalbų“, – sakė A. Samuilis.

E. vertyklė galės versti iškart visą dokumentą ar svetainę

Sistema suteiks galimybę versti visą dokumentą. Tai yra, įkelti į sistemą, pvz., „MS Office“ paketo dokumentą ir gauti jo išverstą analogą viena iš 5 pasirinktų kalbų.

„Kaip ir dabartinėje vertyklėje, bus galimybė versti visą dokumentą ar svetainę. Sistema paliks išverstame tekste visus formatavimus – šriftą, paryškinimą, pabrauktus žodžius. Tai didelė pagalba ir tiems, kurie iki šiol tekstus turėdavo išsiversti patys, nes sistema automatiškai atliks pradinį darbą, o verčiančiajam beliks tik pagražinti ar patikslinti“, – sakė vienas programos kūrėjų.

Sutaupo laiko

Skaičiuojama, kad dirbtinis protas, atlikęs pradinį vertimą, padidina automatinių vertimo sistemų veiksmingumą maždaug 15–30 proc., o palyginti su savarankišku vertimu – net 2–3 kartus.

„Tai yra pagalba žmonėms, kurie verčia ilgus tekstus, įstatymus, sutartis – pasitelkus šią technologiją, darbas atliekamas žymiai greičiau, visą „juodąjį“ darbą atlieka technologija, žmogus gali koncentruotis į detales, teksto grožį ir niuansus“, – pasakojo A. Samuilis.

Vertyklė turės ir 3 specializuotas sistemas, kurios padės gauti dar tikslesnį vertimą: bendrinės, teisinės ir informacinių technologijų srities tekstų. Projekto kūrėjai sako, kad e. vertyklė bus naudinga visiems, kurie dirba su skaitmeniniu turiniu keliomis kalbomis: seminarų, mokymų kūrėjams, renginių ar diskusijų vedėjams bei dalyviams, valstybinėms institucijoms, teisininkams ir kitiems. Ji taip pat bus vertinga klausos negalią turintiems žmonėms, nes garsinius įrašus galės ne tik išversti, bet ir pateikti tekstu.

„Praktiškai visiems, kurie dirba su tekstiniu turiniu keliomis kalbomis – komunikacijos specialistams, žurnalistams, tarptautinių bendrovių darbuotojams – gali praversti dirbtinio proto vertimai. Žinoma, viso žmogiškojo darbo e. vertyklė neatstos – bet tikrai palengvins, pagreitins ir daugiau laiko liks kitiems darbams“, – e. vertyklės naudą apibendrino Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Arūnas Samuilis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. VU mokslininkai – pirmieji lietuviai, iššifravę bakterijos genomą
  2. VU mokslininkai dalyvauja kuriant naujos kartos taupų ir efektyvų apšvietimą
  3. VU mokslininkai sukūrė apšvietimo sistemą, tausojančią muziejines vertybes
  4. VU mokslininkai patvirtino: palydovas „LituanicaSAT-1“ skrydžiui pasirengęs (video)
  5. Bendradarbiavimas su „Google“ atvėrė naujas galimybes KTU studentams
  6. Didžiajai daliai programos „Žiliberas“ finansuojamų projektų vadovaus VU mokslininkai
  7. „Google“ automobiliai nuo rytojaus fotografuos gražiausias Vilniaus vietas
  8. Jaunieji mokslininkai dalysis įdomiausių savo tyrimų rezultatais
  9. Vilniaus universitete emocionalus tekstas virsta kompiuterine schema
  10. Vilniaus universitete tęsiamos derybos dėl Lietuvos narystės CERN
  11. Indijos mokslininkė įsteigė stipendiją VU Pietų Azijos studijų studentams
  12. Dirbtinis protas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės
  13. VU kalbininkės straipsnis paskelbtas aukščiausio lygio moksliniame žurnale
  14. „Robotų intelektas 2019“: robotas „Hoverbot“ paėmė aukso maišą, bet jį paleido (video)
  15. Švietimo ir mokslo ministras siūlo pasimokyti iš Antikos kaip reikia valdyti valstybę
  16. Nuo pirmosios Vilniaus universiteto skaičiavimo mašinos paleidimo prabėgo 50 metų
  17. Su petabaitine talpykla VU žengia į naują skaitmeninės eros amžių
  18. Europa investuoja į sveiką lietuvių senatvę
  19. VU pasiūlyta jungtis prie Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos
  20. VU Biotechnologijos institutas pažymi 40 metų sukaktį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Žemyna says:
    3 metai ago

    Tikėkimės, kad šį kartą jau geriau pavyks. Jau ir Gūglas gerokai pasitempė – turi neblogų patarėjų.
    Nuo pat pradžių buvau didžiulė visų įmanomų technologijų entuziastė, išbandydavau jas, vos LT pasiekdavo. Deja, vertimo kokybė nuvildavo – ir dėl to, kad iš kokių 10 žodžio vertimo variantų pasirinkdavo netinkamą, nepataikydavo. Ir daugiau visokių dalykėlių būdavo. Visų teksto prasmės, gramatikos, žodžių tvarkos sakinyje ir kt. klaidų ištaisymas užtrukdavo ilgiau, negu pačiai jį išversti. Pvz., kai kurių Vakarų šalių mokslininkai, įv. šakų specialistai mėgsta net ir į rimtus veikalus ką nors meniško įpinti – ar senovės filosofų, Biblijos, ar grožinio kūrinio, operos ir pan. citatų. O mašina tokių „ekskursų” nepajunta…
    Neblogai pirmųjų vertyklių kokybę iliustravo gal būt net ir pirmas vokiečių k. pasirodęs gidas po Lietuvą (ar gal po Vilnių). Pamačiusi jį „Mažvyde” nudžiugau, atverčiau, žiūriu, ir… nieko nesuprantu. Vaizdas buvo toks, lyg kažkas turėjo maišą žodžių, išpurtė juos visus į tą knygutę, ir jie įkrito ten, kur kam pakliuvo. Tada dar nesupratau, jog tai mašinos darbas.
    Viena iš didelių mašininio vertimo bėdų, kad tekstai tampa beveidžiai, bejausmiai, lyg konvejeriu štampuojami. Štai tokio poveikio kalbai labiausiai bijau. Jie ir iš taip verstų tekstų skaitantį žmogų prie tokios robotų kalbos įpratins, kalba praras savo žavesį. Pamenu, mūsų mokslininkai mokėjo labai talentingus mokslo populiarinimo tekstus (vaikams) rašyti. Būtent dėl to jie pagaudavo net ir mokslu ligi tol nesidomėjusį vaiką.

    Atsakyti
  2. Vilnietis says:
    3 metai ago

    reiktų dar Lietuvių-ispanų

    Atsakyti
    • Žemynos says:
      3 metai ago

      Pirmiausia reikia išspręsti gramatikų santykio kryžiažodžius. Dabar vertykle bent kiek sėkmingiau gali tik tas naudotis, kas puikiai svetimą gramatiką išmano, o ir savąją bent kiek išmano. Kalbos nemokančiam ji surenka jo įdėto teksto žodžių vertimus ir išmeta juos jam į ekraną. O jis pats turi sutvarkyti gramatiką, žodžių tvarką sakinyje susitvarkyti, kad būtų aišku, „katras katrą apvogė”. Juk, pagaliau, atvirkščia kryptimi — iš svetimos kalbos į LK Googlu versdami, matome, jog nekoks viralas išėjo, kad reikia pasiraitoti rankoves ir iš to daikto tekstą padaryti!
      Kol kas teiginiai, jog mašina tekstas kelis kartus greičiau išverčiamas, yra tiesa tik tiek, kad tau žaibiškai išpurto į ekraną maišą tų žodžių, kurie GALI BŪTI susiję su tavo originalu. Bet nebūtinai ir tikrai ne visi. Tad žiūrėti į tą rezultatą kaip į vertimą toli gražu negalima. Ne sykį pati įsitikinau, kai kildavo nesusipratimų dėl kokio nors briuselinio teksto supratimo. Paimu originalą – netiesą politikai/valdininkai teigia! Ne tai ten parašyta. Sykį šovė į galvą pažiūrėti, o ką Googlas ta tema mano – ogi akurat! Tai JE Googlas būtent taip verčia, kaip politikas tautai iš aukšto aiškina, ką „Briuselis liepia”, kaip dera į tą ar aną „civilizuotai” žiūrėti. Taigi, politikai dažnokai klaidina mus, aiškindami, kas ir kaip turi būti. (O kur garantija, kad ir Vaiko teises šakalienės ne išvirkščiai suvokia?)
      Lygiai tas pat buvo ir su TM teisių supratimu. (Visų pirma negalėjau patikėti, jog ES tikrai tokie idiotai sėdi, kad okupacijs aukas SMURTU verčia OKUPANTO palikuoniams PRIVILEGIJAS teikti! Juk jų kalba lygiai tokia pat INVAZINĖ, kaip ir jų (pro)protėviai!). Užsiėmiau tikrinimu: Paimi tą dokumentą viena, kita, trečia ES kalba – visomis kalbomis vienodai rašoma: atvykėliai nelaikomi TM. O Googlas į RU kalbą verčia lygiai priešingai*! Aha, štai iš kur mūsų tautos „elitas” sužino, kas parašyta ES dokumentuose! O juk jie VISUS tuos dokumentus TAIP „studijuoja”!!!

      Tuo įsitikinęs, o ir pats kelis kartus bandęs rimtesnį tekstą Googlu išversti, gaišęs, kad iš jo siūlomo žodžių maišo tekstą padarytų, žmogus nusispjauna ir pats verčia, nes ir į niuansus atsižvelgia, ir nesupainioja, „kas vagis, o kas auka”…
      Beje, vertimas mašina – nėra absoliutus gėris! Mažiausiomis (laiko/pinigų) sąnaudomis didžiausias rezultatas/pelnas toli gražu ne visada gerai, nes to rezultatas – žmogaus PROTAS STINGSTA (kaip ir fiziškai nejudrus kūnas) – prarandame gebą mąstyti, lavinti protą, jausti švelniausius niuansų skirtumus. Jau ir taip daug praradome, ką turėjome, kuo džiunglių gyventojai dar sėkmingai naudojasi – jautrios juslės, puikiai analizuojančios visą juos supantį informacinį lauką. Juslėmis šifruoja tai, kam mums reikia brangios aparatūros.
      Goole visiems prieinama (visi gali siūlyti „teisingus vertimus”), kaip kad būdavo prieinamos statybų tvoros, ant kurių kas tik norėjo, kas pro šalį ėjo – kurdavo ir redaguodavo savuosius „QWXus”.
      Atrodytų, va, visa žmonija talkon sueiname ir padarome tobulą vertyklę. Bet, pasirodo, tai neįmanoma, kol piktavaliai turi lygias teises su dorais ir atsakingais.
      ———————-
      * O kas galėtų paneigti, kad taip nėra: kad šį kartą (TM klausimu) tai ne mašinos klaida, o valingas klaidinimas? Ne viena ilgai nepastebėtų trolių darbo sričių? O kai mūsų elitas neapsieina be ES dokumentų vertimo į rusų kalbą, tai Šėtonas gali sau smagintis iš jų protelių ir jų darbų… Juk ir šis VIENAS sakinukas ar mažai nudirbo? Ar nepadėjo visų „former SSSR” šalių 5kolonininkams telktis agresijai?

      Atsakyti
  3. Žemynos says:
    3 metai ago

    Bet ko neatsakinga, neišmanėliška ar piktavališka
    globalizacija, centralizacija, monopolizacija SILPNINA imunitetą, savigynos gebas!
    Berods, vakar VISA GRUZIJA buvo PARALYŽIUOTA, nes visi su šalies valdžia, valdymu, finansais, krašto gynyba susiję centralizuoti ir gyvybiškai svarbūs tiekimo (H2O, elektra, ryšiai) tinklai buvo užgrobti. Taigi, jei kas, negalėtų pakelti savo karinių pajėgų, sustojo net ir tuo metu vykdomos operacijos ligoninėse ir t.t.).
    Nebereikia nė to senojo lagaminėlio su mygtuku.

    Atsakyti
  4. Google skiria paramą says:
    1 metai ago

    Pretenduoti į „Google“ skiriamą paramą kviečia ir Lietuvos kultūros bei meno atstovus

    Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2021/01/25/news/pretenduoti-i-google-skiriama-parama-kviecia-ir-lietuvos-kulturos-bei-meno-atstovus-18036053/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas prof. Aivaras Kareiva | vu.lt nuotr.

Ar greitai turėsime chemijos Nobelio premiją Lietuvoje?

2022 06 23
Atvyksta fizikos Nobelio premijos laimėtojas | vu.lt nuotr.

Atvyksta fizikos Nobelio premijos laimėtojas

2022 06 22
Kaip atrodys sostinės Vokiečių gatvė?

Pristatomas atnaujintas Vokiečių g. projektas

2022 06 14
Kulautuvoje atidaryta interaktyvi skulptūra „Debesis – žmonių likimai. Lietuvos telefonų knyga“ | E. Mališausko nuotr.

Kulautuvoje atidaryta išskirtinė skulptūra

2022 06 14
Žmonių darbą pakeis robotai – ar tai įmanoma?

Žmonių darbą pakeis robotai – ar tai įmanoma?

2022 06 11
T. Kazakevičiaus kadruose įamžinta VU dvasia

T. Kazakevičiaus kadruose įamžinta VU dvasia

2022 06 09
Mirė Vladas Baltuškevičius | M. Kiaušaitės nuotr.

Mirė poetas, vertėjas Vladas Baltuškevičius

2022 06 06
Kada bus keliamos žadėtos studentų stipendijos?

Didžiausi magistrantūros studijų privalumai, kurie pravers ateityje

2022 06 04
Pirmą kartą Plungėje – šiuolaikinių scenos menų šventė | Plungės kultūros centro nuotr.

Pirmą kartą Plungėje – šiuolaikinių scenos menų šventė

2022 06 03
Paveldo komisija susirūpino Vilniaus senamiesčio kiemelių išsaugojimu | vkpk.lt nuotr.

Paveldo komisija susirūpino Vilniaus senamiesčio kiemelių išsaugojimu

2022 06 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 24 13:03

2022 06 25
Atsakingai kūrenkite laužus ir naudokite kepsnines!
Lietuvoje

Kad džiaugsmo gamtoje neužgniaužtų ugnis

2022 06 24
Daugėja susidomėjusių pėsčiųjų žygiais
Įvairenybės

Koks maistas keliauja į žygį kartu?

2022 06 24
Pixbay.com nuotr.
Įvairenybės

Atostogos su vaikais: kaip nesuklysti?

2022 06 24
Medicina | vdi.lt nuotr
Lietuvoje

Gydymas gali kainuoti brangiau nei kelionė

2022 06 24
Vilniaus paplūdimiams – tarptautinis įvertinimas
Įvairenybės

Vandenyje trūksta ir pasitikėjimo, ir žinių

2022 06 24
Baigiamas derinti Nacionalinis miškų susitarimas | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Baigiamas derinti Nacionalinis miškų susitarimas

2022 06 24
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje | lrp.lt nuotr.
Naujienos

ES priėmė istorinius sprendimus dėl kandidačių statuso Ukrainai ir Moldovai

2022 06 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Stanislovas Buškevičius apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Petras apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vilna apie „Aktualioji istorija“: Sūduvių-jotvingių archeologija
  • Kalinino gradas apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 24 13:03
  • „Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai
  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vasaros gaiva: pagaminti ledus ilgai neužtruks

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Seime – maištas prieš Dievą   peržiūrėta: 1140; komentarų: 5
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 842; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 794; komentarų: 1
  • A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3 peržiūrėta: 687; komentarų: 4
  • F. Felštinskis: Putino agresijai ribų nėra peržiūrėta: 627; komentarų: 20
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 625; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ar greitai turėsime chemijos Nobelio premiją Lietuvoje?

by Kristina Aleknaitė
2022 06 23
1
Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas prof. Aivaras Kareiva | vu.lt nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) chemikai šiemet mini 225-ąsias Chemijos katedros įkūrimo metines. Anot dabartinio Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano prof. Aivaro...

Skaityti toliau

Atvyksta fizikos Nobelio premijos laimėtojas

by Kristina Aleknaitė
2022 06 22
0
Atvyksta fizikos Nobelio premijos laimėtojas | vu.lt nuotr.

Birželio 27–liepos 1 d. Vilniuje viešės fizikos Nobelio premijos laimėtojas, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Nacionalinio standartų ir technologijų instituto nusipelnęs...

Skaityti toliau

Pristatomas atnaujintas Vokiečių g. projektas

by Ditė Česėkaitė
2022 06 14
0
Kaip atrodys sostinės Vokiečių gatvė?

Vokiečių gatvės atnaujinimo projektiniai pasiūlymai liepos 1 d. bus dar kartą pristatyti pastabų jiems turėjusiems vilniečiams. Autoriai – studijos „IMM...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Stanislovas Buškevičius apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Petras apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vilna apie „Aktualioji istorija“: Sūduvių-jotvingių archeologija
  • Kalinino gradas apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…
  • Global-Kapitalistas apie D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli…

Kitas straipsnis
Kokybiški miegamojo čiužiniai – svarbi sveiko miego sąlyga | pixabay.com nuotr.

Kokybiški miegamojo čiužiniai – svarbi sveiko miego sąlyga

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai