Penktadienis, 2 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kaip kovoti su gausiu prakaitavimu?

www.alkas.lt
2019-07-20 06:00:39
148
PERŽIŪROS
0
Kaip kovoti su gausiu prakaitavimu?

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytoja dermatovenerologė Edita Naruševičiūtė-Skripkienė | „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro nuotr.

Alinant karščiams prakaituojame visi, tačiau kai kuriems tai tampa gyvenimo našta ištisus metus. Itin gausus prakaitavimas, vadinamas hiperhidroze, žmonėms sukelia diskomfortą ir trukdo savimi pasitikėti daugelyje kasdienių situacijų. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytoja dermatovenerologė Edita Naruševičiūtė-Skripkienė sako, kad gausų prakaitavimą lemia įvairios vidinės ir išorinės priežastys, pavyzdžiui, ligos ar net maistas. Jį gydyti galima keičiant gyvenimo būdą, vaistais arba ilgalaikį rezultatą suteikiančiomis botulino toksino injekcijomis.

Pasak specialistų, kiekvieno žmogaus prakaitavimo lygis yra labai individualus. Tačiau kai kurie prakaituoja tiek, kad tenka kelis kartus per dieną praustis duše, nuolat persirengti, nerimauti dėl nemalonaus kvapo ar slėpti nuo prakaito sudrėkusias drabužių vietas.

Gausų prakaitavimą lemia ne tik genetika, bet ir maistas

Gydytoja E. Naruševičiūtė-Skripkienė sako, kad yra žmonių, kuriems aktyvi prakaito gamyba sąlygota genetiškai, bet yra ir kitų vidinių, su sveikata susijusių, priežasčių.

„Reikėtų išsiaiškinti, ar nėra sveikatos problemų – ar nesutrikusi skydliaukės funkcija, ar nėra lytinių hormonų disbalanso, ar netrūksta vitamino D. Išorinės priežastys – aukštesnė temperatūra, drėgmė, dėl kurių vasarą prakaituojame labiau. Įvairios stresinės situacijos išprovokuoja stipresnę prakaitavimo reakciją. Taip pat gausesnį prakaitavimą gali lemti sintetinio pluošto drabužiai, avalynė. Įtakos gali turėti ir aštrus, gurmaniškas maistas, alkoholiniai gėrimai“, – vardija ji.

Metodų, kaip sustabdyti prakaitavimą, yra įvairių. Gausiai prakaituojant vertėtų atsižvelgti ir į tai, ką valgote karštuoju metu, vengti gurmaniškų patiekalų. Be to, pasak specialistės, reikėtų pasirūpinti tinkama higiena, antiperspirantais, gerai orą praleidžiančiais drabužiais.

„Jei tai – sisteminis prakaitavimas, kai žmogus visas šlapias nuo prakaito ir to priežastis neaiški, reikėtų kreiptis į specialistą ir ieškoti priežasčių. Tada jau sprendžiama dėl gydymo vaistais, priklausomai nuo prakaitavimą sukėlusios priežasties. Jei jis lokalizuotas, pavyzdžiui, prakaituoja delnai ar padai – taikomi kiti sprendimo būdai, pavyzdžiui, jonofrezė, kai elektros impulsais slopinamas prakaito išskyrimas. Pažastų prakaitavimui gydyti veiksmingiausios botulino injekcijos“, – sako gydytoja.

Botulinas – ne tik grožiui

Vienas veiksmingesnių hiperhidrozės gydymo būdų šiandien, pasak gydytojos – botulino toksino injekcijos. Nors visuomenė jas dažniausiai sieja tik su estetinėmis grožio procedūromis, botulinas puikiai pritaikomas ir gausaus prakaitavimo gydymui – šis metodas Amerikos medicinos duomenų bazėje PUBMED aprašytas dar 1995 metais.

„Botulino toksinas blokuoja tam tikrus receptorius. Po procedūros jo dėka slopinamas nervinio impulso perdavimas iš nervo į raumenį ir dėl to nebesusitraukia prakaito liauka, todėl prakaitas nėra išskiriamas“, – pasakoja gydytoja. Procedūra atliekama visiems pilnamečiams, išskyrus besilaukiančias ir maitinančias moteris, nervų, raumenų ligomis sergančius pacientus, vartojančius specifinius vaistus, pavyzdžiui, antibiotikus.

Poveikis – jau po trijų dienų

Injekcijos daromos tiek gydymui, tiek profilaktikai. Net ir tada, jei neturite didelės prakaitavimo problemos, bet prieš šventę norisi būti tikram, kad gausiai neprakaituosite – tai irgi geras sprendimas: „Rezultato sulaukiame gana greitai – botulino toksinas pradeda veikti maždaug po trijų dienų, o efektas sustiprėja per dvi savaites. Rezultatu galima džiaugtis iki pusės metų, o prakaitavimas sumažinamas net iki 90 proc.“, – teigia gydytoja.

Be to, priduria E. Naruševičiūtė-Skripkienė, procedūra užtrunka labai trumpai: „Kaip ir su injekcijomis veidui, taip ir su šiomis – jas galima pavadinti „pietų pertraukos“ procedūra, nes ji užtrunka apie pusvalandį, o po trijų dienų galima pradėti jausti poveikį. Net jei norite dar šią vasarą mažiau prakaituoti, ši procedūra tikrai spės suveikti.“

Besibaiminančius skausmo specialistė nuramina – botulino toksino injekcijos nėra labai skausmingos ar pavojingos. Tai – saugus gydymo metodas, aprašytas mediciniškai, o jo poveikis įrodytas ir patvirtintas.

„Žinoma, procedūra sukelia nedidelį diskomfortą, bet daugelis procedūrą labai gerai toleruoja. Viskas yra daroma plonomis adatėlėmis ir dažniausiai prireikia tik šalčio kompreso. Tai – itin paprasta procedūra, kuri duoda labai gerą rezultatą, suteikia komfortą ilgam laikui“, – sako ji.

Anot dermatovenerologės, prakaitavimas – ir vyrų, ir moterų problema. „Moterys pagalbos kreipiasi dažniau, bet vyrams tai lygiai taip pat svarbu. Tai gali būti ne tik pažastų prakaitavimas, bet ir pečių, strėnų, jei dirbamas sėdimas darbas“, – teigia E. Naruševičiūtė-Skripkienė.

Pastebėjus, kad gausus prakaitavimas tapo sunkiai kontroliuojama problema, reikėtų kreiptis į gydytoją. „Jis įvertins, ar reikia tirtis papildomai, ar reikalingas medikamentinis gydymas, o gal problemą galima išspręsti injekcijomis ir pusę metų būti ramiam“, – pataria gydytoja.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip išsaugoti gyvybingumą visą gyvenimą?
  2. Kaip per Velykas susidoroti su virškinimo sutrikimais?
  3. Gerasis ir blogasis cholesterolis: kaip pasirūpinti sveiku jo kiekiu organizme?
  4. Staigi alerginė reakcija itin pavojinga gyvybei: kaip elgtis ištikus anafilaksiniam šokui
  5. Kaip sustabdyti trumparegystę
  6. Kaip sutaupyti renkantis vaistus?
  7. Kaip suvaldyti stresą darbe?
  8. Kaip gydytis nealinant kūno?
  9. Karalienė migrena – kaip jos atsikratyti?
  10. 10 patarimų moksleiviams kaip sveikai maitintis
  11. Kaip išlaikyti gerą savijautą ir darbingumą?
  12. Kaip išvengti sveikatos sutrikimų per karščius?
  13. Slaptieji žudikai – druska ir cukrus. Kaip atpažinti?
  14. Kaip išvengti ligų, o susirgus – greičiau pasveikti?
  15. Pavojingi parazitai jau pabudo: kaip apsisaugoti nuo erkių?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ponis Naikas
Gamta ir ekologija

Zoologijos sodas kviečia susipažinti su Šetlando poniais

2026 01 02
Vaistai
Lietuvoje

Kompensuojamųjų vaistų kainyne – didesnės galimybės rinktis

2026 01 01
„Regitra“
Lietuvoje

Atnaujinamas „Regitros“ klientų aptarnavimo darbo laikas

2026 01 01
Pinigai
Lietuvoje

Atnaujinamos „Sodros“ išmokų ribos

2026 01 01
Miškas
Lietuvoje

Įsigalioja apribojimas kirsti plynai miškus šalia miestų ir miestelių

2026 01 01
Abipus Vandenynų fragmentas
Kultūra

Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti

2026 01 01
Gimtoji kalba
Kalba

Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 01 01
Konservavo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 386/22641
Istorija

Valdovų rūmų parodoje – pusfalkonečio sviedinys

2026 01 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Betgi apie V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Rimgaudas apie V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas
  • skt. apie V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sausio 1-ąją Gedimino pilies bokšte iškelta Lietuvos trispalvė – valstybės vėliava
  • Zoologijos sodas kviečia susipažinti su Šetlando poniais
  • V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas
  • Kaip nesuklysti perkant lėktuvo bilietus?

Kiti Straipsniai

Papildai sportui

Papildai sportui: ką svarbu žinoti prieš pradedant vartoti

2026 01 02
Vaistai

Kompensuojamųjų vaistų kainyne – didesnės galimybės rinktis

2026 01 01
Sveikata

Šeimos gydytojai turės daugiau galimybių nustatyti ligas

2025 12 30
Maistas, žuvis

Apklausa: lietuviai vartoja per mažai Omega-3

2025 12 27
Vaišės šventėms

Ką pasakytų jūsų šaldytuvas po švenčių?

2025 12 27
Sveikata

Trūkstant šių maistinių medžiagų, smegenys pradeda „strigti“

2025 12 26
Maisto papildai

Valgote teisingai, bet vis tiek trūksta geležies? Dažniausiai pasitaikančios klaidos

2025 12 26
Greitoji pagalba

Nuo šventinės silkės iki skubios pagalbos skyriaus

2025 12 26
Medikai primena, kaip per šventes išvengti žarnyno infekcinių ligų

Kaip šventinėmis vaišėmis mėgautis nepakenkiant sveikatai?

2025 12 24
Silkė

Kaip dažnai turime valgyti silkę

2025 12 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Betgi apie V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Rimgaudas apie V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas
  • skt. apie V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas
  • Betgi apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vyresnio amžiaus žmonės | socmin.lt nuotr.

Šalies pensininkų priklausomybė nuo pensijos – milžiniška

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai