Lietuvos Seime pritrūko balsų suteikti Romuvos bendruomenei valstybės pripažinimą, taip bent iš dalies ištaisant antidemokratinę tendenciją, kai vienos religinės bendrijos mūsų valstybėje – lygios, o kitos – lygesnės. Užginant romuviams įstatymo numatytas teises – gauti valstybės pripažinimą po 25-erių metų veikimo laikotarpio, jei bendruomenės mokymas ir veiksmai suderinami su įstatymais ir dora – ypač pasižymėjo liberalų partija, besivadinanti Tėvynės sąjunga, kartais dar vadinama konservatoriais ar krikščionimis demokratais.
Tai – partija, kurios pirmininkas ir kandidatė į prezidentus balsavo už homoseksualų partnerystes, kas Europos Sąjungos teisėje prilyginama šeimai, su galimybe įsivaikinti. Maža to, šioje partijoje vis mažiau vietos konservatyvių pažiūrų politikams, kurie šeimą laiko pirmiau valstybės vaikų auklėjimo srityje. Šios partijos vadovams nusispjauti į oficialių Katalikų bažnyčios atstovų Sigito Tamkevičiaus ir Jono Kaunecko pastabas dėl krikščioniškų pozicijų trūkumo šeimos ar socialinės politikos srityse, bet jie staiga tampa karingais katalikais kovoje su kitų tikėjimų lietuviais.
Prieš keletą metų teko diskutuoti su viena konservatyvių pažiūrų romuve apie jos kolegą, kairįjį liberalą iš tos pačios religinės bendruomenės. Paklausta, kaip ji pakenčia tokį bendražygį, ji atsakė: jis garbina Perkūną. Šis argumentas jai pasirodė pakankamas. Dabar panašiai elgiasi kai kurie krikščionybę išpažįstantys politikai. Jiems svarbiau, kad kažkas formaliai išpažintų Kristų, nei kad laikytųsi jo pateiktų dorybių. Svarbiau išlaikyti privilegijuotą Katalikų bažnyčios poziciją kitų religinių bendrijų atžvilgiu, nei laikytis jos moralinio ir socialinio mokymo savo politinėje veikloje.
Tokie krikščionys užmiršta, jei išvis kada žinojo, tokius biblinius pavyzdžius, kaip Sabos karalienė, sirų karvedys Naamanas, Babilono valdovas Nabuchodonosaras ar persų karalius Kyras. Visi jie buvo pagonys, bet visiems jiems bylojo ir juos laimino Biblijos Dievas. Nėra duomenų, kad jie būtų tapę Senojo Testamento religijos atstovais, o iki Naujojo Testamento dar buvo likę daug gražaus laiko.
Drąsiai galima klausti, kas svarbiau – religija ar moralė? Tikinčiam žmogui religija apima moralę ir šia prasme religija – gilesnė ir platesnė kategorija. Tačiau religija – žmogaus santykis su dievybe ir ji išeina už politikos ribų. O moralė tai, pirmiausiai, santykiai tarp žmonių, todėl tiesiogiai patenka į politikos erdvę. Dėl šios priežasties politikų uždavinys pirmiausiai vadovautis moralės dėsniais, religiją paliekant asmeninių žmogaus ir dievybės santykių sričiai.
Deja, mūsuose viskas daroma atvirkščiai. Politikai kišasi į religijos sritį, o moralę palieka kiekvieno asmeniniam apsisprendimui. Stulbinamas viduramžių ir liberalizmo mišinys. Demokratijos požiūriu visos teisėtai veikiančios religinės bendrijos turėtų gauti lygias teises ir vienodą valstybės pripažinimą. O jei įstatymų bazė surėdyta hierarchine tvarka, tai kuo daugiau religinių bendrijų gaus tokį pripažinimą, tuo labiau bus priartėta prie teisingumo principo. Šios kadencijos Seimui teisingumo pritrūko. Nugalėjo formalus religingumas.
Pasak Kristaus ir jo apaštalų, prostitutės greičiau pateks į dangaus karalystę, nei fariziejai. O fariziejus išskyrė būtent formalus religingumas, užmirštant moralę. Ne Kristaus, o fariziejų dvasia diktuoja madas ir normas dabartinės kadencijos Seime. Dėsninga, jog įkandin ekstremistinių lefebristų jau ir liberaliai kairuoliškas katalikų portalas „Bernardinai“ spausdina tekstus, ginančius vieną labiausiai nusikalstamų struktūrų pasaulio istorijoje – inkviziciją. Tai – tas pats portalas, kuriame teigiama, jog homoseksualizmas gali būti iš principo moralus. Taigi, religinis persekiojimas, pasak šio portalo, teisėtas, o moralė – reliatyvi.
Liberalieji krikščionys (o gal – „krikščionys“) taip pat pasirengę savo šalis atverti milijonams kitatikių svetimšalių. Čia, mat, viskas tvarkoje. Svarbu užginti galimybę savo tautiečiams būti savimi, naudotis tomis pačiomis teisėmis, kuriomis naudojasi vadinamąsias tradicines religijas išpažįstantys piliečiai. Liūdniausia šioje situacijoje stebėti dalies krikščionių valiavimus iš esmės fariziejiškiems sprendimams. Skirtingai, nei Senosios sandoros laikais ar artėjančiais Apokalipsės amžiais, dabartinėje Malonės epochoje nustatyta tikėjimo laisvė. Pats Dievas gerbia žmogaus laisvę rinktis tikėjimą, tai kas yra politikai, kad būtų aukščiau už jį?
Ne formalus religingumas daro žmogų krikščioniu, o moralė, pirmiausiai – teisingumas ir artimo meilė. Krikščionims Malonės eroje skirta skelbti Evangeliją garbingoje diskusijoje, užuot griebusis politinės ar teisinės jėgos. Kai Kristų bandyta skelbti pasaulietiniu karaliumi, jis pabėgo. Romos valdytojui jis pasakė: mano karalystė – ne iš šio pasaulio. O fariziejų provokatoriams tarė: atiduokite kas Cezario – Cezariui, o kas Dievo – Dievui.
Krikščionims politikams vertėtų daugiau laiko praleisti maldoje ir Šventojo Rašto studijose, nei Seimo salėje, siekiant politine jėga pažaboti laisvę kitatikiams išpažinti savo tikėjimą. O politinėje erdvėje derėtų pirmiausiai ginti dorybes, dėl kurių sutartų ir krikščionys, ir pagonys, ir musulmonai. Gyvename laikais, kai ypač reikalingi sąjungininkai. Jei kažkam iš esmės amoralūs judėjimai artimesni už kitais keliais gėrio ieškančias religines bendrijas, tai vargu, ar turi ką nors bendro su Kristaus dvasia.
….”atiduokite kas Cezario – Cezariui, o kas Dievo – Dievui.”. Bandau išsiversti į mūsų kalbą. Atiduokim, valdžioje esantiems ” cezariams” viską. O Dievui ? Dievui tikrai to nereikia , ko nori “elitas”. Tačiau tarp Dievo ir mūsų yra šiltai įsitaisę “božnicos” kryžiuočiai. Jie nespjaus ir į dešimt kiaušinių Dievo “aukai” , o kai “elitui” bus sunku , kryžiuočiai tikrai atidirbs.
Paminėtas labai svarbus epizodas iš Kristaus gyvenimo. “Kai Kristų bandyta skelbti pasaulietiniu karaliumi, jis pabėgo.”
Nes tai ne jo sritis. Jis kalbėjo apie karalystę vidinę, ne išorinę. Jo mokymas moralus, skirtas vidiniai – dvasiniai žmogaus transformacijai. Tokį tikslą turėjo visi didieji žmonijos mokytojai, ne vien tik Kristus.
O daugelio žmonių orientacija – išorinė, jų lūkesčiai kiti, žemiški. Todėl nieko nuostabaus, kad jis liko ne tik kad nesuprastas, bet ir nužudytas.
Dėl šitų (išorinių) žmogaus prioritetų, bet kuri religija linkusi išsigimti, o jos pasekėjai tampa (visų laikų) fariziejais. Ko kito galima iš jų tikėtis?
Noreciau autoriaus paklaust ar jiz nesulygino patrankos su ………
Romuva tai senoves religija, homoseksualai ne religija o nukrypimas nuo gamtos desniu.
Kur rysys???
Parašyta daug gerų minčių.Tiesiog nežinojimas,neišmanymas,maža diskusijų,kas tai yra senieji baltų tikėjimai.Nors tikėti pagoniškai neuždrausta.
Taip taip, Kundrotėli. Pakrikštyk katalikus ant Lietuvos iš naujo… teisingai pakrikštyk.
Turbūt, pastebėjot, kad visuomeniniai, politiniai ar religiniai judėjimai labiausiai (ir žiauriausiai) kovoja su savo “atskalūnais”, buvusiais bendražygiais, taip vadinamais revizionistais. Prisiminkime Baltramiejaus naktį, sunitus ir šiitus, bolševikus ir menševikus. Gaila, bet istorija neliudija kitokių tendencijų…
Reiktu atskirti pelus nuo grūdų: pažiūrėkit kas vyksta Vatikane – vieni kardinolai sako, kad pederastija akivaizdus šėtono pasirodymas, kiti, kad tai katalikų bažnyčios kultūros dalis. Na, Kalvinas šviesiai tiesiai, Katalikų bažnyčią vadino šetono bažnyčia. Pranciškus darė daug ką, kad pažaboti pedikus – buvo nusodintas. Kur Deimantė – atsakykit ir bus tvarka. Galit ? !?
Čia tik aš dabar praregėjau, pastebėjau, ar ir daugiau tokių yra?
Šiomis dienomis radau, jog TS-LKD komentaruose TS-LGBT vadinama.
O gal ir iš tiesų GL partijos vardą keičia – kad veiklos turinį bei supažangėjusias pažiūras atitiktų? Tokiu atveju buvę konservatoriai su Armonaite/Šimašiumi dėl narių konkuruos.
Labai komentaraslaiku ir į temą, kaip visada, bet: o kur yra Deimantė ? Gal žinote ?
Žino Skvernelis ir Grybauskaitė ar bent jau privalo žinoti. Bet jie tyli…
Ir kaip žmogui gerbti valdžią?
Jis tai suinteresuotas asmuo, nes asmeniškai prisidėjo vaiką iš mylinčios šeimos išplėšti. Kaip ir įprasta, ne savo, o 240-ies kitų vyrų rankomis pasinaudojo. O kai kas iš šių ir kojas panaudojo…
Ar yra seimūnų pavardės – kas kaip balsavo?
Man iš komentarų dvelkia ne dvasinga ir patraukli religija, bet pigus jausmingas romantizmas, ne daugiau.
O ir Kundroto straipsnyje, kaip ir daugelyje kitų, trūksta esmės suvokimo. Žinių daug, bet jų įprasminimo, sistemingumo maža.
Man iš komentarų dvelkia ne dvasinga ir patraukli religija, bet pigus jausmingas romantizmas, ne daugiau.
O ir Kundroto straipsnyje, kaip ir daugelyje kitų, trūksta esmės suvokimo. Žinių daug, bet jų įprasminimo, sistemingumo maža.
Ir dar klausimas: kam jums reikalinga pagonybė? Ką ji jums duoda? Man krikščionybė, pvz., reikalinga mirtinai. Ji man teikia išganymą, amžinąjį gyvenimą. Išpažindama šią religiją ir jos įkūrėją Kristų, aš turiu vilties, kad nemirsiu, bet gyvensiu amžinai.
Jokiu būdu tamsta neišnyksi – to neleis gamtos gyvavimo dėsniai, amžinasis medžiagų ir energijos apytakos ratas.
Aisčių tikėjimas netrukdo krikščionybei. Nei Dekalogo neneigia – jo pamokymai bei reikalavimai teisingi. Atkapstyti iki krikščionybės aisčių puoselėtą tikėjimą, tūkstančius metų iš kartos į kartą neštas žinias būtina ne grupelei LT ar LV žmonių, o žmonijai. Tai ne mūsų vienų reikalas. Tik kai dvasiniai „archeologai” (t.y., mokslas) atras visa, kas dar slypi Europos ir Amerikų archyvuose ir žemėje, ištirs visa, ką dar įmanoma ištirti, tada ir sužinos žmonija, ką prarado per karus ir pasaulio persidalijimus. Juk ne šiaip keistai sutapo kai kurie majų, kt. Amerikos indėnų papročiai ir ritualai su aisčių praktikuotais?
Žemyna, žr. apie Jūsų atsakymą http://w ww.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/ar-suteikti-senoves-baltu-religinei-bendrijai-romuva-valstybini-pripazinima
…jei jau jums atsakyti tiesiai šviesiai – tai esate visiškas “pyp..”, jog patikėjote žydų pasakomis gojams ir bailys, nes bijote numirti… Gal jūs pagalvokite ar nevertėtų pereiti jums į islamą? O tai po mirties pagyvensite su nekaltomis mergaitėmis, nes krikščioniškame “rojuje” gyvenimas blogiau nei daržovei šiltnamyje – niekas, niekam, nieko, niekada amžiams… siaaauūūūbas kažkokistai…
jei kalbate apie nuogąstavimus, kad po mirties išnyksite, tai bent aš žinau tik vieną religiją, kuri taip teigia – tai ateistus, o visi kiti tikėjimai pagrįsti sielos amžinumu ir kažkokia tolimesne egzistencija po mirties. Taip kad galima drąsiai rinktis pasaulėžiūrą pagal savo širdį, o ne iš baimės.
Apie amžinąjį gyvenimą, ko gero, visos religijos samprotauja. Jei tamstą neramina šis klausimas, gal sudomintų indų tikėjimas? Jis praktiškas. Pagal jį – žmogaus valioje tęsti Amžinąjį gyvenimą, ar išjungti reinkarnacijų ratą. Juk ir nusibosti gali – jei ne visada, ar ne taip, kaip svajojame, seksis Amžinajame gyvenime.
Tamstą turėtų tai patenkinti, kad aisčių tikėjimas, priešingai į Lietuvą lenkų atneštajam variantui „krikščionių Dievo” , kuris „tik vieną – lenkų kalbą supranta” (nors pats pasaulio kalbas ir tautas sukūrė!!!), smurtu neverčia prie jų prisijungti, anei keisti tautybę; prievarta ir sukčiavimais nepaverčia kitatikio savo nariu. Todėl baltų tikėjimas (=tautos kultūrinio paveldo dalis!) niekaip negresia krikščionybei, jai netrukdo, nekonkuruoja, narių iš jos neatima. Jis ir tamstai netrukdo ramiai išsaugoti ištikimybę savajam tikėjimui, todėl tamsta visai be reikalo sunerimai. Liudiju: manęs, pavyzdžiui, nė sykio nei kalbino, nei prievarta už čiupros pas save traukė. 🙂 Tamsta padrąsinti turėtų Romos popiežiaus pagarbus požiūris bei santykio su kitais tikėjimais pavyzdys.
O kad palinksminčiau, pasiūlysiu dar vieną būdą tapti nemirtinga. Juo pasidalino šiandieninės Žinių radijo laidos „Diena su kava” viešnia. Ji labai entuziastingai pranešė mokslo patikrintus ir patvirtintus labai tikslius skaičius: pora puodelių kavos kasdien, esą, sumažina mirtingumą 16%. O jei daugiau jos gertume, būtų daugiau šansų patekti tarp tų laimingųjų nemirtingųjų? Ir kavos verslui padaugės šansų išlikti gyvam – bent jau, „kol žemelė apsivers” 🙂
Taigi, aukščiau nosis! Ir kiekvienas savaip, kaip jo širdžiai ir protui artimiau, nuoširdžiai dėkokime Kūrėjui, kad tokį įdomią, paslapčių kupiną Pasaulį mums padovanojo. Tik patys šio tobulo Kūrinio ir gyvenimų vieni kitiems negadinkime. Sėkmės!
Ne, Žemyna, mudvi gyvename skirtinguose pasauliuose.
Kaip tamstai jaukiau. Patinka suskaldytame pasaulyje gyventi – tamstos skonio reikalas. Skaldykite. Reikalas tas, kad nuo mūsų valios nepriklauso, kas ir koks yra Dievas. Juk pasakyta: Esu tas, kas esu.
Dievas yra visagalis, ir mūsų visų (t. p. ir kunigų!) samprotavimai, bandymai aprėpti, ,,iššifruoti” ar pasaulius padalyti Kūrėją nebent juokina. O dėl aisčių tikėjimo – jei būtent šis tikėjimas bei gyvenimo būdas Jį labiausiai piktinęs būtų, jam nieko nereikštų čia atsirasti. Tačiau Jis ne ČIA apsireiškė, o TEN toks susinervinęs barėsi. Ir dar: Jis nesiuntė skerdikų Jo vardu išžudyti Europos bei kitų, kt. formomis pasaulių Kūrėją garbinančių tautų (Nežudyk)! Liepė EITI ir AIŠKINTI, o ne pasibalnoti žirgus bei tankus, ne kalavijais ir ne patrankomis, ne svetimas žemes užgrobus ,,aiškinti”. Ir aš čia ne prieš Kūrėją kalbu, o apie tai, kad kaip patys ,,Tikėjimo nešėjai” tada, taip ir daugybė kunigų šiandien savo darbais NE Jam padeda, kad tikėjimą Juo jie pavertė politika ir aiškina Jį bei tikėjimo tiesas taip, kad Dievą savo politikai panaudotų. Taip pat ir tai galvoje turėti praverstų, kad Šventraštis ne tiesiai iš Dievo lūpų užrašytas atsirado, kad jis skirtingais laikais ir užrašytas, ir į kitas kalbas verstas buvo. Kad rašė bei vertė jį skirtingo išsilavinimo, skirtingo kruopštumo, skirtingos vaizduotės bei skirtingų siekių turėję žmonės.
Atsiprašau, jei vėl suerzinau! Tiesiog ignoruokite mano komentarus.
Ne, nesuerzinote;), bet vėl su kai kuo sutinku, o su kai kuo ne. Taip, žmonės nuodėmingi ir kartais bruka savo tikėjimą jėga, kodėl turėtume tai neigti? Ir kad politikuoja, o ne meldžiasi, kodėl turėtume užsimerkti prieš tai?
O kad Šventraštis skirtingais laikotarpiais parašytas, tai kodėl jis neturėtų būti “iš Dievo lūpų”? (čia perkeltinis pasakymas; šiaip Bibliją parašė žmonės, įkvėpti Šventosios Dvasios, tiksliau, bendradarbiavę su Ja. Nors Dvasia neužslopino jų individualumo).
Taip, Dievas yra visagalis, ir pats liepia Jį “iššifruoti”, t.y. pažinti, nes žmogų tam ir sukūrė. Pažinti Gyvąjį Dievą, reiškia pažinti pačią Meilę, būti laisvam ir mylėti. Kuo labiau žmogus Dievą pažįsta, tuo jis laisvesnis.
Jam tikrai nieko nereiškia čia atsirasti, ką Jis ir padarė regimu pavidalu dg. kaip prieš 2 tūkst. metų, o ir dabar Jis nuolat yra “netoliese nuo kiekvieno iš mūsų”, tačiau ne regimas, o suvokiamas dvasia. Pažinti Dievą – kaip tik reiškia gyventi vientisame, harmoningame pasaulyje.
Tačiau jūs į šį pažinimą įmašote “kūrybinių” elementų, t.y. pridedate kai ko nuo savęs ir kas visiškai nereikalinga.
Na, mano įsitikinimu, Girios žmonių tikėjimas skiriasi nuo dykynės žmonių religijų, tuo, kad Tai mano tikėjimas. Neprimestas, nesumeluotas – tikras. Aš priklausau sėsliems, dirbantiems ir kuriantiems žmonėms, ne parazituojantiems klajokliams. Todėl, net ir norėdamas, aš negalėčiau šitaip savo skūrą išversti. Galėčiau , gal būt, priimti Astikų, Avestos, Zarathustra, Budos pasaulėžiūras, nes jos irgi , daugiau ar mažiau savos,bet ne semitines, dykynės ( judaizmas, islamas, kriksčionybė. ). Kitas dižiulis skirtumas , tas, kad Girios kultūros tikėjimai taikūs ir dori, o semitinių religijų išpažinėjai paskendę iki kaklo nekaltų žmonių kraujuje. Tiek praeityje, tiek dabar.
Jūs nesupratote manęs – aš kalbu apie amžinąją mirtį ir amžinąjį gyvenimą. Jei aš ar bet kas nepriima savo Kūrėjo, Gyvojo Dievo dar čia, žemėje begyvendamas, tai po kūniškosios mirties jo laukia amžinoji mirtis, sielos mirtis.
Nemanau, kad pagonių tikėjimai taikūs. Juk jų prigimtis irgi tokia pat kaip ir visų žmonių (sugadinta, ligota, linkusi į bloga, į egoizmą, savimeilę ir pan.).
Kitas klausimas dėl dorumo. KIEKVIENAM žmogui per gyvenimą duodamas šansas pažinti savo Kūrėją. Jei žmogus Jį atpažinęs (kad ir iš gamtos) atmeta, liks kaltas. Ir Dievas kiekvieną iš pagonių vertins pagal jo sąžinę, t.y. kaip jis laikėsi sąžinės įsakymų, kuriuos Dievas įrašė jo širdyje. Juk ne žmogus yra sąžinės autorius, nes sąžinė jam kartais priekaištauja dėl blogų darbų?
mes tamstą puikiai supratome, o Jūs mūsų – ne, tik dėl to įžeidinėti mūsų ir visų kitų žmonių, apibendrinant savo vidines refleksijas visiems žmonėms, nedera. Jei norite save laikyti aukštesnių jėgų sukurtu biorobotu, Jūsų valia, daugelis taip įsivaizduoja. Vis dėlto, vienas dalykas Jūsų žodžiuose tikrai suneramino, net nežinau, kaip čia mandagiau pasakyti… Tarkim, aš jau susirūpinčiau savo dvasine būsena, jei asmenybė imtų ir suskiltų į mane, t.y. “žmogų”, ir į mano “sąžinę”, ir tos dvi asmenybės imtų tarpusavyje dėl kažko rietis. 🙁
dar pridursiu. Kažkaip suabejojau Jūsų tikėjimo nuoširdumu. Čia pat giriate savo kūrėją, ir čia pat peikiate savo prigimtį, t.y. to kūrėjo darbą ir jo “įpūstą” savastį. Žinoma, jei ką turėjo, tą ir įpūtė, tada taip (nors Biblijoje aprašytas Jahvė lyg ir nesirguliavo), bet vis tiek kažkaip nelabai krikščioniškas toks požiūris į žmoniją.
… Jotai kvieskite daktarą…
Dėkui už mandagų toną. Žinote, kartais smagiau užsukti pas taikiai nusiteikusius pagonis, nei pas įtūžusius krikščionis. Bet dėl jūsų idėjų… hm, man regis, jūs patys susikuriate iškreiptą vaizdą, o po to patys jį kritikuojat, pvz., apie biorobotą. Dievas nieko panašaus nekūrė, – kaip tik atvirkščiai: žmogų sukūrė tokį sudėtingą, kad jam neprilygsta visas Dievo sukurtas kosmosas! Apdovanojo jį nemirtinga dvasine siela, suteikė laisvę, sukūrė jį apskritai panašų į save. Tačiau iš kur visos tos “ligos”, jūsų žodžiais, arba kitaip – nuodėmės? Biorobotas net nusidėti negali, nes jis valdomas mygtukais ar programomis. Tačiau žmogus gali nusidėti, “susirgti”, nusigręžti nuo visagalio Kūrėjo, nebepažinti Jo ir imti laikyti dievais kitus kūrinius, kurie daug menkesni už patį žmogų. Tačiau sąžinė – Dievo balsas žmoguje – vis nerimsta ir primena jam, ką jis negerai daro. Iš čia ir konfliktas. Nejau jūs negirdite sąžinės balso?..
Na bet kaip jūs nustatote – ką Dievas sukūrė??? Stebuklai… Jau Kantas tikrai doras žmogus ir dar krikščionis įrodė – Dievo buvimą ar nebuvimą gali patvirtinti tik pats Dievas, žmogui belieka tik tikėti arba ne – “Grynojo proto kritika”… Ką jūs čia ir ne čia rašinėjate, tai tik jūsų asmeniniai pamąstymai…
… ir labai atsiprašau, kad grubiai jums atsakydavau… maniau, kad su vyru bendrauju…
Kaip aš nustatau, ką Dievas sukūrė? Kad nereikia nė nustatinėti – iš ko gi viskas atsirado? Be to, juk pats Dievas per Šventąjį Raštą ir patvirtino savo buvimą (o kaip jis gali patvirtinti savo nebuvimą?!). Ir jei aš netikėsiu tuo, ką Jis apreiškė, tai kam tuomet man religiją, ką ji gali man duoti? Mano asmeniniai pamąstymai nieko nereikštų.
Dė grubumo nieko, esam pripratę:).
Nejuokinkit… Nei čia šventas raštas, nei dievas jį rašė… Susiraskite per google Gintaras Burneika ir pasiskaitykite apie šv kaip mes jį matome, nes tą patį per tą patį beprasmiška rašinėti…
mes su jumis, turbūt, skirtingai suprantame žodžius. Beje, nesu romuvis, jeigu ką (atsiprašau, jei netyčia suklaidinau), tad nežinau, kaip jie į žmogaus sukūrimo teoriją žiūri. Biorobotu aš pavadinau tiesiog dirbtinai sukurtą biologinę mąstančią būtybę, kurios iš tiesų žmogus dar nėra sukūręs, tad apie mygtukus ir programas neverta net kalbėti. Nors, gal ir galima, tarkim, pavadinus vieną iš roboto elgsenos savireguliacijos programų kokia nors “Sąžinė, v.1.003” :).
O jei rimtai, tai dėl balsų tikrai verta susirūpinti – tai reiškia, kad pasąmoniškai bandote maištauti prieš kažkokias taisykles, kurių sąmoningai norite laikytis, tačiau būtent dėl to, kad jos jums kažkiek svetimos (perimtos iš visuomenės, tėvų ar kitų įtakos grupių), kartkartėmis joms ir nusižengiate, o paskui dėl to jaučiatės blogai ir ima “graužti sąžinė”. Klausimas tik, ką ji jums sako, – ar “blogai pasielgiau”, ar “tu blogai pasielgei”? Pirmuoju atveju viskas tvarkoje, antruoju, deja, bet jūsų sąmonė, ieškodama jūsų elgesiui pateisinimo, ėmė gudrauti ir skilti į “blogą ir nuodėmingą aš” (iš čia ir mintys apie visą “sugadintą” žmoniją) ir į “dievo (ar angelo sargo) balsą per mano sąžinę”. Tai tikrai nėra gerai. Kažkas yra pasakęs, nieko tokio, jei mintimis kreipiatės į Dievą, bet reikia susirūpinti, jei išgirstate jį atsakant … 🙁
Jūs žūtbūt stengiatės, gal net nesąmoningai, pripaišyti man kažkokią psichikos destrukciją. Na, galbūt mes tik skirtingai suprantame žodžius. Jūs turbūt nesuprantate, ką reiškia “Dievo balsas”. Neįsivaizduokite, kad kas nors, jei “girdi” sąžinės priekaištus, girdi juos kaip fizinį garsą. Tiesiog kada žmogus ką blogo padaro, pvz., kai pameluoja ar pavagia ką, jis jaučia sąžinės graužatį, – tai ir vadiname Dievo balsu. Nes ne žmogus yra sąžinės kūrėjas, o aukštesnė už jį būtybė, t.y. tas, kas žmogų sukūrė. Antraip nebūtų vidinio konflikto. Nejau jūs nejaučiate sąžinės priekaištų dėl blogo poelgio arba pritarimo, kai darote ką nors gero?
Jei žmogus Dievo nepažįsta, sąžinę (jeigu ji dar gyva) jis jaučia kaip savo paties vidinį priekaištą. O jeigu jis religingas (ir jei teisingai religingas), tuomet jis gali atpažinti Kūrėją savo sielos gelmėse, nes Jis yra daug arčiau mūsų esybės nei mes patys. Juk maldoje su kuo bendraujame? Su savimi ar su Dievu? Milijardai žmonių per istoriją melsdamiesi suvokdavo Dievą, o jūs stengiatės tai pavadinti psichikos liga?!
Susirūpinti reikia tada, kai vidiniai balsai neadekvatūs, kai neatitinka tikrovės, Šv. Rašto, kai liepia daryti ką nors blogo ar apskritai kalba nesąmones. Tada jau reikia kreiptis į atitinkamą specialistą.
O jūs pasidomėkite šventųjų regėjimais ir jų bendravimu su Dievu. Tai visai kas kita.
Dėl bioroboto – jei žmonija ir sukurtų ką nors panašaus, tai vis dėlto ir tebūtų robotas, o ne žmogus, turintis sileą.
sąžinė yra mano asmenybės, vidinio aš, o ne kažkokios kitos esybės dalis. Galima ją pavadinti elgsenos savianalize, ar mano elgesys atitinka mano nuostatas, ar ne, bet tik tiek. Mąstau ir jaučiu aš, o ne kažkokia kita būtybė man šneka. Pats sau nepriekaištauju, nes tiesiog visada apgalvoju, prieš ką nors darydamas, taigi, visuomet elgiuosi pagal sąžinę. Aukštesnių jėgų (ar kažkokių balsų) pritarimo man taip pat nereikia – esu pakankamai brandus žmogus, kad būčiau atsakingas už savo veiksmus.
Dėl psichikos ligų – kaip ir rašiau, tai nėra liga, jei meldžiatės ar kalbate į Dievą, tačiau jei imate girdėti jo atsakymus (per kažkokius balsus viduje), tai jau nenormalu – arba jūsų psichika pakriko (labiau įtikėtinas variantas, ypač jautresnei asmenybei ar meniškai sielai), arba kažkas su jumis žaidžia, pasitelkęs moderniąsias technologijas. Šventųjų regėjimus ir bendravimus vertinčiau arba kaip psichikos ligą, arba kaip pasinėrimą į gilų transą, mėginant pažinti savo sąmonės gelmes ir pabendrauti su savo pasąmone (t.y., iš esmės, kaip sapnus).
Dėl biorobotų nebūkite tokia tikra. Kažkada juk krikščionys ir negrus laikė besielėmis būtybėmis. Gyvūnus, turbūt, iki dabar laiko. Nors, jei pripažįstate Darvino evoliucijos teoriją, turbūt žinote, kad žmonių ir, berods, šimpanzių, yra bendri protėviai, – o tai kaip tada su jų siela 🙂 ?
ir dar, dėl Dievo suvokimo, jo esybės jautimo šalia ir pan. Visiškai teisingai pasakėte, kad jeigu žmogus religingas, jis tą pajaus.
Taigi, iš esmės bet kuri religinė praktika leidžia priartėti prie Dievo, ir katalikų aukščiausieji dvasininkai tą turėjo suprasti, prieš atkalbinėdami Seimą pripažinti romuviečius, tačiau kažkodėl nerado orumo pasielgti tauriai (pagal savo tikėjimą, parodyti dorybes Nr.1, Nr.2 ir Nr.7), o pasirinko kitą kelią, nepasibodėdami net nusidėti (viena ar visos iš ydų Nr.1, Nr.2 ir Nr.4) ir nusižengti vienam iš 10 vadinamųjų Dievo įsakymų, – Nr.8, “Nekalbėk netiesos”(arba Nr.9 Biblijoje – “Neliudysi melagingai prieš savo artimą”)…
” bet kuri religinė praktika leidžia priartėti prie Dievo” — ne, tikrai ne. Dėl daug ko nesutinku, dėl Šventraščio (Burneika man ne autoritetas), dėl kitų dalykų, bet nebeturiu laiko su jumis kalbėtis. Galbūt susitiksime kitąkart.
O aš dabar dažniau užmesiu akį į alką. Daugelio tautų pagonys man baisūs, bet su lietuvių pagonimis nesu artimiau susipažinusi.
…tai gal pradžioje ir susipažinkite… pamokslai vėliau…
M. KUNDROTUI
Biblijos Dievas pagonių niekada nelaimino, tuo labiau, kad ST dabar galioja tik Naujojo Testamento šviesoje.
Galima palikti krikščionybės turinį nuošalyje, kai sprendžiami valstybiniai kausimai (pagal jūsų metodą), tačiau pagonybė net prigimtinės moralės rėmuose yra nemorali, nes žmogų nužemina iki menkesnių už jį patį kūrinių, traktuoja jį kaip gamtos dalelę; tokia religija visuomeniniu požiūriu regresyvi, nes ji neleidžia žmogui tobulėti.
O jūsų išmąstymai kaip visada labai išradingi.
o kokioje gi religijoje sakoma: iš dulkės atsiradai, į dulkę ir pavirsi. Taip kad prašymas nesvaigti.
Mano supratimu, Girios gyventojai dienas leido pertekliuje: maisto, aprangos, būsto buvo visiems iki valiai. Nebuvo pagrindo pykčiui ir nuodėmei. Atėję Romėnai viską pakeitė, vienus padarė išrinktaisiais, kitus pasmerktaisiais. Vieniems viskas, kitiems nieko.Taip darė ir bolševikai. Iš tos neteisybės kilo neapykanta, kerštas, žiaurumai. Girios gyventojai nežinojo kas yra ponas , ką reiškia vergovė. Tie, kurie išsivadavo iš to sistemos, dabar gyvena gana padoriai. Tarkim, Skandinavai. Tie, kurie ne – tikisi amžino laimingo gyvenimo. Tarkim, Lotynų Amerika, Centrinė Amerika, Afrika, na ir Lietuva. Europa dar vis kryžkelėje…
Mes skirtingai suprantame “laimingą” gyvenimą čia, žemėje, ir TEN, po mirties.
O biblinis pasakymas apie dulkę reiškia nusižeminimą, visai ne tai, ką tvirtina pagonys, t.y. žmogaus sulyginimą su visa kūrinija.
kaip supratau, pacituotas pasakymas apie dulkę buvo atsakymas į Jūsų skaudų, bet niekuo nepagrįstą, teiginį, kad “pagonybė … žmogų nužemina iki menkesnių už jį kūrinių”. Na, kur jau ten žemiau galima žmogų nužeminti negu iki dulkės …
Tiesa, dėl homodeksulų autorius teisus. Aš sakyčiau, nereikia nei vieno, nei kito. Juk pagonys senovės Romoje (oi ir kitur senajame pasaulyje) ištvirkavo taip, kad net kraupu pažiūrėti. Kas labiausiai pripažįsta homoseksualumą? Pagonys ar krikščionys? KIta vertus, kai kurie krikščionys dabar tiek praradę tikėjimą, kad gina šį iškrypimą visom jėgom.
Kai priešinasi dalis politikų – suprantama. Šiems baisu, kad karjerai pakenkti gali. Klausimo esmę suprasti jiems išsilavinimo, erudicijos stygius, o blaiviai mąstyti – sąmyšis galvoje trukdo. Įdomu, kad ir pats „dėdė Vova” sukruto katalikybę nuo puolimų ginti – žiū, net pas popiežių nuskuodė! Gražiai laike sutapo 🙂
Tačiau dėl ko MĄSTANTYS žmonės priešinasi? Arba ginčijasi, katra religija svarbesnė, teisingesnė? Tartum žmogui (kad ir kas jis būtų) tam svarstyklės duotos… Tartum kiekviena iš religijų nebūtų dar vienas žmonijos raidos, Kūrėjo jo Kūrinijos pažinimo etapas. Tartum baltų tikėjimas nebūtų lygiateisė žmonijos istorijos ir kultūros dedamoji, tartum jis nebūtų vienas iš itin svarbių raktų į žmonijos istorijos pažinimą. Ir ne tik religijų istorijos!
Riksmas, panika, tartum baltų tikėjimo žmonės rengtųsi žygiui prieš Europos tautas ir grasintų priversti jas baltų dievus garbinti…
Panika turėtų dėl to kilti, kad, tiek seniausiųjų tautų praradus, bukai priešinamės prieš dar esantį šansą giliai studijuoti tai, ką baltai dar išsaugojo ir papildyti tuo ne tik savo žinias.
Palyginkime, kiek skiriama mokslo pajėgų, laiko tyrinėti Amerikos žemynų etninių tautų palikimą. Ar ten krikščionys kryžiumi gulė, kad neleistų? O ar patiems ne įdomu, kodėl tiems laikams žmogui nepasiekiamų tautų ritualuose tiek sutapimų su baltų ritualais? Ar tai jokių klausimų nepakužda? Nesusisiekiančios tautos įtartinai panašiai švenčia, panašiai dievus tiki? Abu tuos ir mūsų žemyną paėmus – skaityk, pusė pasaulio panašiai meldėsi, mąstė, suprato (kalbu apie laikus, kai aisčiai kone pusėje Europos gyveno)? Tikrai patys taip panašiai sugalvojo? Ar 21 a. nebepajėgiame suprasti, jog apeigos, maldos – tik maža aisčių tikėjimo į žmonijos ateitį neštojo žinių lobyno, a la, pasaulio enciklopedijos dalis?
Turime, bet užsimerkiame, pėdsako nepalikti, kojomis sutrypti siekiame tai, kuo kiti kaip didžiausiu lobiu didžiuotųsi, visais varpais skambintų – MES IŠSAUGOJOME, TURIME! Viso pasaulio mokslo protai – čionai!
Palyginkime – ar žydai savo senąjį Šventraštį, jame slypinčias žinias niekina? Ne! – Saugo, kaip savo akį. Sužinoję, jog egzempliorius Mažvyde saugomas, kuo greičiau atsiėmė, nes SAU SAUGO jų tautos didžiausią vertybę. O gal dėl žinių, kurios ten slypi, ir kuriomis nenori su pasauliu dalintis, laiko tik savo tautos paslaptimi… O mes, pažangių išminčių šimašių vadovaujami, piktai vejame nuo savęs „praeities šešėlius”?
Sustokime, įsiklausykime į savo ginčo turinį – ar patys sau dar ne juokingi? O gal apgailėtini? Kažkokiu savinaikos virusu apsikrėtę?
Taip, Žemyna, ir juokingi, ir savinaikos virusu užsikrėtę, bet iš priešingų pozicijų, nei pati galvoji. O pagrindinė jūsų klaida – kad kiekviena iš religijų yra dar vienas žmonijos raidos, Kūrėjo ir jo Kūrinijos pažinimo etapas.”.Juk visos religijos prieštarauja viena kitai! islamas prieštarauja krikščionybei, judaizmas nepripažįsta Kristaus ir taip pat priešingas krikščionybei, pagonys apskritai visus dievus laiko lygiais, budizmas – religija be Dievo, konfucianizmas – tam tikra etinė sistema…
Kodėl, anot jūsų, “pusė pasaulio panašiai meldėsi”? Todėl, kad išsaugojo pirmykščio apreiškimo liekanas. Tai Dievo Apreiškimo (pažadas po nuopuolio) pirmiesiems žmonėms draiskalai, savikonstrukcija, savo didybės, t.y. dvasinio panašumo į Kūrėją praradimas, kritimas žemyn, t.y. susitapatinimas su žemesnio rango kūrinija. Ir t.t. Gal kitąkart padiskutuosime. Sėkmės, Žemyna.