Seimo narių grupė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio frakcijų kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami vetuoti Valstybės tarnybos įstatymo projektą. Seimo nariai Prezidento prašo grąžinti įstatymą pakartotinai svarstyti Seimui.
Šio įstatymo nuostatos įtvirtino valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytų komisijų pareigą peržiūrėti institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančias valstybės tarnautojų pareigybes iki 2025 m. sausio 1 d., panaikinti arba vietoj jų įsteigti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes
Nauju teisiniu reguliavimu yra numatyta keisti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, nustatant naują terminą iki 2026 m. sausio 1 d. Nors įstatymo įgyvendinamieji terminai jau yra suėję, o nustatytos įstatymo įgyvendinimo nuostatos jau yra įvykdytos.
Pasak Seimo nario Audriaus Petrošiaus, toks įstatymo pakeitimas į nelygiavertę padėtį pastato mažiausiai 625 valstybės tarnautojus, lyginant su tais, kurių atžvilgiu įstatymas nebuvo spėtas pritaikyti ir jų padėties teisiškai pakeisti nėra galimybių.
„Teisėkūros procesas turi būti paremtas taisyklėmis, negalima jų laužyti ar nesilaikyti. Seimas, kaip įstatymo leidėjas, turi būti pavyzdžiu visuomenei – negalima teisės aktų priiminėti chaotiškai, keisti jų galiojimo atgaline data. Todėl kreipdamiesi į Prezidentą ir prašydami jo įstatymo projektą vetuoti, akcentuojame, kad yra pažeisti vieni pagrindinių teisės principų – ne tik įstatymo galiojimo atgaline data, bet ir sudaromos prielaidos teisės aktus gerbiančių ir juos vykdančių žmonių lygiateisiškumo principo pažeidimui“, – pabrėžė Seimo narys A. Petrošius.
Be to, šio įstatymo pateikimo stadijoje buvo pažeista ne viena procedūra, klausimo tolimesnis svarstymas buvo neteisėtas, dėl to jau buvo kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją bei TS-LKD frakcijoje sutarta nedalyvauti buldozeriu stumiamo klausimo svarstyme, kol jis nebus sugrąžintas į ten, nuo kur buvo pradėti minimi pažeidimai.
„Prezidentui pasirašius teisės aktą, politikai įgyja pagrindą sprendimo teisėtumą tikrinti Konstituciniame Teisme. Ir labai didelė tikimybė, kad nesilaikant tvarkos Seime priimtas teisės aktas privalės būti naikinamas“, – pabrėžė A. Petrošius.
