Išrinktojo Lietuvos Prezidento užsienio politikos vektoriai nėra gana aiškiai išryškinti, todėl atsiranda visokiausių spėlionių. Bet tai, kad Gitanas Nausėda pirmojo vizito kaip šalies vadovas nutarė vykti į Lenkiją daugelį privertė nerimauti. Jis vyks liepos 16 d., praėjus keturioms dienoms po jo inauguracijos. Po susitikimo su Prezidentu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patikslino, kad „kontaktai su kitais tradiciniais Lietuvos partneriais visada bus išrinktojo prezidento darbotvarkėje, bet kiti užsienio vizitai kol kas nėra suderinti“. Jo nuomone, užsienio politikoje „gali būti taktinių pokyčių, niuansų“, bet strateginių posūkių tikėtis nereikėtų.
Nors G. Nausėda anksčiau žadėjo palaikyti dialogą su Baltarusija ir pakeisti retoriką Rusijos atžvilgiu, dabar ministras aiškina: „Mūsų laikysena pagrįsta vertybėmis ir tam tikrais principais, ir aš manau, kad tie argumentai yra „visiems, aiškūs“. „Vertinimai ir pozicija nepakitusi, o kaip atrodys dialogas, parodys laikas“, – sakė ministras.
Tai, kad G. Nausėda pirmojo vizito pasirinko Varšuvą, rodo, kad jo vertybių skalėje santykiai su artimiausia Vakarų kaimyne, kaip tarpininke tarp Briuselio ir Rytų, yra svarbesni negu ryšių stiprinimas tarp trijų Baltijos šalių. Kiek tai pateisinama, galima ginčytis, tačiau akivaizdu, kad Ryga ir Talinas nustumiami į antrą užsienio politikos planą.
Tai gana keista, kai skaitai, jog Latvijos Saemos išrinktas šiaurinės kaimynės prezidentas, buvęs ES Teisingumo teismo teisėjas Egilas Levitas nutarė pirmojo vizito vykti į Taliną, o paskui – į Vilnių. Tokia vizitų tvarka Rygai esą tapusi tradicine. Išrinktasis Latvijos prezidentas sakė esąs gerai pažįstamas su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, nes anksčiau jiedu yra dirbę Liuksemburge, o su G. Nausėda – nepažįstami.
Beje, Dalia Grybauskaitė savo pirmųjų vizitų kryptį rinkosi taip pat ne į Varšuvą ar Briuselį. Po inauguracijos liepą ji skrido į Stokholmą, kur susitiko su tuomet Europos Sąjungai pirmininkaujančios Švedijos premjeru Frederiku Reinfeldtu, su Lietuvoje veikiančių Švedijos bankų atstovais, Švedijos parlamento vadovais. Iš karto po to ji aplankė Rygą, kur kalbėjosi su tuometiniais Latvijos lyderiais.
Ką tai reiškia? Politologas, paskui ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas tada komentavo, jog Prezidentės pasirinkimu pirmojo savo oficialaus vizito vykti į Švediją signalizuoja, kad Lietuva ims labiau orientuotis į Šiaurės šalių bendruomenę. Tai nereiškė, kad ignoruojama strateginė partnerė Lenkija. „Tiesiog tam tikri objektyvūs kriterijai rodė, kad Šiaurės šalių bendruomenė nėra visiškai atvira tokioms šalims kaip Baltijos valstybės. Jos taip lengvai į savo bendruomenę neįsileidžia, kadangi ten yra šiek tiek kitokia saugumo samprata ir panašiai”, – aiškino L. Kasčiūnas.
Politologas dar pridūrė nemanantis, kad reikia mesti veikimą per Lenkiją, tačiau įsiliejimas į Šiaurės šalių bei artimiausių posovietinių valstybių bendruomenes gali papildyti Rytų erdvės dimensiją.
Penktojo nepriklausomos Lietuvos Prezidento užmojis rinktis Varšuvą kaip pirmąjį jo užsienio politikos akcentą gali būti suprastas ne tik kaip senų istorinių ginčų ignoravimas, bet ir kaip ilgalaikės šiurkščios lenkų retorikos lietuvių atžvilgiu pateisinimas. Juk Varšuva neatsiribojo, juo labiau nepaneigė kažkada Radoslavo Sikorskio per televiziją išsakyto akibrokšto, kad Lenkija tarpukariu nebuvo okupavusi Vilniaus krašto…
Ar dabar tai pamiršta? Ar pamiršta pragaištinga radikaliųjų lenkų toleruojama „kresų“ politika, spaudimas Vilniui dėl lenkiškojo jaunimo švietimo arba dėl nelemtųjų „trijų raidžių“ įvedimo į raidyną?
Niekas nekilnoja šio priplėkusio pretenzijų sąšlavyno, bet naujasis Prezidentas turėtų kreipti dėmesį ir į šiuos momentus, kaip jis tinkamai įvertino ir ištaisė savo retoriką dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir Krymą.
Protu būtų nesuvokiamna, jeigu jis pirmojo vizito būtų pasirinkęs Maskvą arba Minską… O gal nedaug betrūko?
Viskas tvarkoje – vykstama instrukcijų pirmai kadencijai.
Galėtų tas instrukcijas ir per Skyp’ą gauti – pigiau kainuotų mokesčių mokėtojams. ?
O kodel ne i Latvija? Nes tokius nurodymus gavo is Grybovskos? O tai paciam kam galva duota? Kad lapai siknon neprikristu?
?
Manau, kad visuomet pirmi vizitai turėtų būti rengiami į Latviją.
Tai – simboliška. Nėra mums artimesnės šalies, nei Latvija, nes esame tie patys baltai.
Žinoma, vėliau gali sekti ir Lenkija, kitos mums darugiškos Vakarų šalys. Tačiau pirmasis vizitas VISUOMET turi būti į Latviją!
O aš vykčiau pas batjką: Aliaksandras Grigorjevičius susigraudinęs atsisveikinimui, žiūrėk, keletą maišų rinktinių bulbačkų į bagažinę įmestų… ?
Pažiūrėsim ar užsuks pas Puncko dzūkelius…..
Gal ir užsuks, kas žino… ? Bet kuo tie biedni Punsko dzūkeliai pavaišins “jokselenciją”? Ant taukų smožintomis voveruškomis? ?
O, kas verčia jį ten važiuot? Tegu nevažiuoja, jei nėra reikalo.
Dėl bendrysčių su Lenkija istoriškai esame pamokyti šimtams metų – visam Lietuvos gyvavimui. Taigi galvojant apie pirmus vizitus pirmiausiai keltinas klausimas su kuo dėtis. Neveltui sakoma su kuo sutapsi tuo ir pats tapsi. Akivaizdu, kad dedantis su Lenkija, Lietuva liktų be savo užsienio politikos. Apie tai viešojoje erdvėje ir kalbėtina vizito į Lenkija proga. Akivaizdu, kad jokie glaudesni santykiai su Lenkija Lietuvai šiandien ir apskritai net tik, kad nėra reikalingi, bet, kaip jau buvo istorijoje, gali tapti ir pražūtingi. Lenkiją Lietuva domino, domina ir domins tik tiek, kiek ji virstųLenkija. Taigi jau pirmo vizito metu negalėtų būti prasilenkta su suverenios Lietuvos savigarba, neperžengta santykių su Lenkija kaip su eiliniu kaimynu riba. Jau nuo pirmų žingsnių darykime, kaip ir kiti savo šalis, savo Lietuvą santūriai išdidžią…
Lenkija jau nuo prieš Mindauginių ir Mindauginiais laikų gviešiasi Lietuvos. Neaišku ar pats Mindaugas nebuvo lenkų nužudytas, nes jo apsikrikštijimas ir dinastijos įkurimas kliudė Lenkijos siekui apkrikštyti Lietuvą. Paskui sekė visokie ordino puldinėjimai kurį pati Lenkija pasikvietė, toliau labai keistas ir neaiškus laikotarpis apie kurį istorikai nešneka yra Jaunučio atėjimas į sostą kai jis sutrukdė Gediminui priimti krikštą gali būti sietinas su tuo, kad Lenkija jau susivienijusi siekė sukliudyti, kaip ir Mindaugo laikais, Lietuvai tapti krikščioniška ir krikštą priimti ne iš kur kitur o iš Lenkijos. Paskui sekė Jogailos atėjimas į sostą ir čia lenkų agentams visiškai pavyko. Du lenkų pranciškonai Andrius Vasilisa ir Petras Filargi, kurie buvo paskirti Algirdo sūnų ir Vytauto auklėtojais užverbavo beraštį Jogailą ir jis lenkams viską atidavė. Paskui jau visi kiti įvykiai lenkams buvo tik formalumas ar Liublino unija ar Gegužės – 3 ji ar Vilniaus krašto užgrobimas. Man keista iš kur lenkai kaip tauta turi tiek energijos šimtmečius engti tokią mažą tautą, kaip mano Ozolas?
Tamstos lūpomis gryna teisybė byloja… Nesutikčiau tik su teiginiu, kad Jogaila buvo beraštis. Jis šnekėjo kaip ir jo pusbrolis Vytautas keliomis kalbomis… Beje, patiems valdovams rašyti laiškus neleido jų statusas ir tam buvo visa “komanda” raštininkų… Sutinku, kad dauguma paprastų žmonių anuo metu buvo beraščiai, bet valdovai tai jau tikrai ne.
Tiesa dėl Mindaugo nužudymo ar Gedimino mirties ne esu tikras ar tai lenkų darbas, nes trūksta įrodymų, kad tarkim prie Mindaugo mirties lenkai kažkaip prikišo nagus tai gali būti tiesiog sutapimas, o dėl Gedimino mirties irgi ne aišku nes istorikai įrodinėja, kad jis mirė sava mirtim ir Jaunutis, kaip lenkams palankus asmuo, prie to niekaip neprisidėjo.
PS: Atsiprašau, suradau svarbios informacijos GOOGLE, kur yra aiškūs įrodymai,kad lenkai prisidėjo prie Mindaugo nužudymo. Taigi tai tikriausiai tiesa.
Na, lenkai ir Afrikoje – lenkai… ?
Pavyzdžiui Vytauto ir Žygimanto Kęstutaičio mirtys irgi įdomios, bet čia lenkai nagų neprikišo. Taip jie nugvelbė Vytauto karūną, bet, kad jis buvo nužudytas ar nunuodytas jokių įrodymų nėra, o Žygimanto nužudymas taip buvo, bet taip tai pat nėra lenkų darbas, nes lenkams nebuvo tuo metu jokio intereso jo žudyt. O štai prie Kęstučio mirties lenkai rankas prikišo ir dar kaip.
Istoriją kaip ir himną Tautai, Valstybei būtina turėti vieną. Savo himną turime, – lietuviškos istorijos, nors ir praėjo 30 metų kaip Nepriklausomi, ne. Per tą laikotarpį buvome ir esame monijami visokiais žečpospolitinės dvasios, kuri, kaip žinoma, yra atmesta Vasario 16-osios aktu, “Būtovės slėpinių”, “Istorijos detektyvų”, “Nacionalinių ekspedicijų” ir pan. tipo kurpiniais, beje, įsigijamais LRT už valstybės lėšas. Išrinktasis Nausėda skelbiasi kursiąs gerovės valstybę, taigi visų pirma turėtų būti susirūpinta lietuviškos dvasios ugdymo reikalais. Be jos, suprantama, žmogui gerovės negali būti. Konkrečiai, manytina, kad Prezidentui savo pirmu dekretu derėtų patvirtinti atitinkamos sudėties Lietuvos lietuviškos istorijos koncepcijos grupę, siūlant Seimui tam tikslui skirti atitinkamai lėšų ir įpareigojant tą grupę parengti ir išleisti Lietuvos istorijos veikalą. Koncepcijos grupės vadovu galėtų būti skiriamas humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Bučys.
Reikėtų Tamstos komentarą persiųsti “jokselencijai”. Paskaitys, susimąstys, supras (naujokas gi politikoje!) ir nuvažiuos pas “braliukus”, į Rygą… Bet po to būtinai reikėtų nulėkti pas batjką bulbačkų “nachaliavu” parsivežti, nes pas mus, sako, jos brangs… ?
Priešrinkiminėje kalboje dvikovoje su Šimonyte Nausėda teigė, kad jis už tai, kad užsieniečių pavardės originalo kalba, būtų rašoma antrame paso puslapyje. ŠTAI ir pamatysime, kiek tikri prezidento G. Nausėdos pažadai… /Šimonytė teigė atvirkščiai/
Atleiskite, gerb. Gabriele, bet ar šiuos dalykus sprendžia LR prezidentas?! Rusijoje ir Baltarusijoje – taip. Ten viską sprendžia Vladimiras Vladimirovičius ir Aliaksandras Grigorjevičius, nes jie ten – ir carai, ir tėvai, ir dievai. Pas mus kol kas dar yra valdžių pasidalijimas ir ne viską, ačiū Dievui, sprendžia prezidentas.
Jei, anot jūsų, jis nesprendžia, tai kam tai aptarinėjo abu pretendentai? Nesilaikau tos nuomonės, kad prezidentas gali viską, bet, kad jis palaiko toną, kryptį vidaus politikoje tai tikrai taip. Beje šis klausimas nėra grynai vidaus politikos: Lenkija visiems Lietuvos prezidentams darė spaudimą šiuo klausimu. Neatsitiktinai šia tema Nausėdai lietuvių visuomeninė organizacija Talka kalbai ir kultūrai jau parašė viešą laišką.
Kodėl aptarinėjo? Na, kaip sakoma, plepėti – tai ne plytas tampyti… Visi jie prieš rinkimus daug šneka, o dar daugiau žada… O realiai ką turime? Beveik 30 metų (!) tie valdžiažmogiai negali (o gal nenori?) suvokti, kad nesame Lenkijos provincija, kad esame suvereni valstybė, kurios valstybinė kalba, kai kurių kalbininkų teigimu, yra senesnė net už sanskritą… Pažiūrėsime. Duok Dieve naujajam valstybės vadovui sveikatos, ištvermės ir sveiko proto!
P.S. Tarp kitko (čia tik tarp kitko), pvz., Punsko gminos susirinkime dalyvaujant bent vienam (!) lenkui susirinkimas turi būti vedamas valstybine, t.y., lenkų kalba, o gminos vadovai Vytautas Liškauskas, Jonas Voišnys ir Danutė Šimčikienė ten yra vadinami Witold Liszkowski, Jan Wojsznis ir Danuta Szymczyk. Štai taip. Be komentarų.
Aš galvoju, kad šuva pakastas po ‘ božnicos” slenksčiu. Kas mus sieja su latviukais? Keletas “smulkmenų” , o su lenkais!!! A jazau, jazau. !!! Visokios “unijos , konstitucijos , tikėjimo broliai , krikšto tėvai. ”
Pakelkit ranką , kas negerbia krikštytojų? Ant laužo tokius eretikus!!!
Taip kad ne mano prezidentas, kito kelio nežino ir nebando ieškoti.
Ožka prie vežimo neatėjo, o ožkiukas jau čia pat. Chi – chi, chi….
Be abejonės Lenkija (dvsinė lekizacija) į Lietuvą žengė ir žengia per katalikų bažnyčią… Jeigu Lietuvos bažnyčios hierarchai nenusistatys tvarkos, kad Lenkijos piliečiai dėl istorinių aplinkybių negali Lietuvoje dirbti kunigais ir jau čia tokių esamų neatsisakys, tai tokiu atveju bažnyčių bendruomenėms ginant lietuvybę derės imtis reikalavimų keisti katalikų bažnyčią kita – skirtinga nuo katalikiškosios Lenkijoje- krikščioniška bažnyčia, tarkim, protestantų.
Na, čia, gerb. Vilna, gerai pavarėte… Tik, kažin, kas tą padarys?
Prezidentas, tikriausiai mato nelabai konkurencingą bankinę sistemą Lietuvoje, kas kenkia mūsų ekonomikos vystymuisi. kad lenkai nuo 1386 metų įleidę savo šaknis į Lietuvos žemę, mūsų tautą , vis galvoja, kad lietuvių tauta turėtų išlikti Lenkijos imperijos sudėtyje, kaip jų burai, tai ryškiai matyti nuo 1990 ir ligi dabarties torškimas “SUSIGRĄŽINTI” VILNIAUS KRAŠTĄ, VALDYTĄ 1920-1939 metais. Lietuvoje – Vilniaus krašte Pogrindinės teroristinės Armijos krajovos karių rengimas prie Varšuvos Armijos krajovos Diversantų mokykloje , kasmet finansuojamos Amerikos lenkų PATRIOTŲ – EMIGRANTŲ PO 5 milijonus dolerių ir po 3 tonas medikamentų Lietuvos AK pogrindininkams – tai tikrai negeras NET LABAI PAVOJINGAS REIŠKINYS Lietuvos valstybės saugumui ir būsimam VIENTISUMUI. Tačiau, reikia tikėtis, kad gerb.Prezidentas į visus šiuos dalykus atkreips dėmesį ir eis į draugystę su agresyviaisis kaimynais reikiamu atsargumu. Gal artėjimas su Angela Merkel būtų vertingesniu.
Manau, kad į “visus šiuos dalykus” pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį LR VSD. ?
Romėnai sakė „Žmonės, nežinantys savo istorijos, visada lieka vaikai“. Lietuva nesupranta šios išminties, todėl ir lieka durnelių vietoje. Todėl Lenkija leidžia sau iš Lietuvos reikalauti tokių dalykų, kokių nė nebando reikalauti iš kitų valstybių. Lietuva pati kiša galvą Lenkijai į nasrus, labai panašiai kaip Belorusija – Rusijai.
Lietuva?! Gal valdžiažmogiai? Tie dėl asmeninio gerbuvio ne tik kiš galvas į nasrus, bet ir bučiuos ten, kur “bulkos” nesueina…? Ašara Dievo aky, Lietuva, kur tu eini?! ?
Būtent, valdžiažmogiai – MŪSŲ galvas su LT žeme ir… savo maišus pinigams.
Galėtų Prerzidentas oriai laikydamasis ir priminti Liublino sąjungos 450-ųjų metinių proga abiejų suverenų apibrėžtas sienas, kurias užgrobė J. Pilsudskis ir tuo pasinaudojo nusikaltėlis Stalinas 1939 ir vėliau po karo negražino dalies..