Vilniuje atrasti ir paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai (video)

Birželio 18 d. Alkas.lt redakciją pasiekė žinia, kad  nebeveikiančiose Vilniaus Našlaičių kapinėse, esančiose tarp Antakalnio kapinių ir Šilo gatvės, atrasti kovotojo už Lietuvos laisvę, paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno (1928-1965) palaikai. Palaikų autentiškumas patvirtintas genetiniais tyrimais.

Kelis dešimtmečius ieškomi A. Kraujalio-Siaubūno palaikai  buvo aptikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) surengtuose tyrimuose, kuriuos vykdo, Vilniaus universiteto archeologas Gintautas Vėlius.

Plačiau apie Antaną Kraujelį-Siaubūną ir jo palaikų paieškas bus kalbama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Vilniaus universiteto atstovų spaudos konferencijoje, kuri įvyks ketvirtadienį.

Plačiau apie Antaną Kraujelį-Siaubūną ir jo palaikų paieškas bus kalbama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Vilniaus universiteto atstovų spaudos konferencijoje, kuri įvyks ketvirtadienį, birželio 20 d., 10 val. Tuskulėnų memoriale (Žirmūnų g. 1F), Konferencijų salėje.

Spaudos konferencijoje dalyvaus:

Antano Kraujelio-Siaubūno sesuo, hab. m. dr. Janina Šyvokienė-Kraujelytė

LGGRTC gen. direktorė Birutė Burauskaitė

LGGRTC Memorialinio departamento vyr. patarėjas Eugenijus Peikštenis

LGGRTC vyr. istorikas Dalius Žygelis

VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedros doc. dr. Gintautas Vėlius

VU Medicinos fakulteto ir Istorijos fakulteto dr. Justina Kozakaitė.

Tose pačiose, kapinėse pernai vasarą, buvo atrasti ir sovietų nužudyto partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai kurie buvo vėliau iškilmingai palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse, Valstybės vadovų panteone.

Jau tuomet tyrėjai tikėjosi, kad tose pačiose kapinėse gali būti užkasta ir daugiau garsių Lietuvos partizanų palaikų, tarp jų ir A. Kraujelio-Siaubūno.

A. Kraujelis buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupantais kovojusių Lietuvos partizanų. Jis kovojo iki 1965 metų kovo, kuomet saugumiečiams apsupus namą, kuriame jis slapstėsi, nenorėdamas pasiduoti nusišovė.

https://youtu.be/QFRhU2DL__o

Manoma, kad vadinamose Vilniaus Našlaičių kapinėse galėjo būti palaidota daugiau nei 2 600 asmenų. Tai buvo negyvi gimę kūdikiai, benamiai, ligoninėse mirę asmenys, neturintys artimųjų, neatpažintųjų kūnai. Čia buvo laidojama iki 1978 metų.

1944 m. Sovietų Sąjungai antrąkart okupavus Lietuvą prasidėjo ginkluotasis pasipriešinimas – partizaninis karas. Kraujelių šeima (tėvai augino dešimt vaikų: septynias dukteris ir tris sūnus, trys vaikai mirė vaikystėje) tapo partizanų rėmėjais, vyresnieji vaikai – Ona (g. 1926), Vitalija (g. 1930) ir Antanas (g. 1928) − ryšininkais. 1947 m. Kraujelių sodyboje (Molėtų rajone Kaniūkų kaime) buvo įrengti du bunkeriai, kuriuose slapstėsi Vytauto apygardos partizanai. Šeima su partizanais dalijosi viskuo, ką turėjo.

1948 m. rudenį A. Kraujelis įstojo į Mykolo Urbono-Liepos partizanų būrį. Pasirinko Pabaisos slapyvardį, vėliau pasivadino Siaubūnu. 1950 m. rudenį A. Kraujelis perėjo į naujai suformuotą Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonų sankirtoje. A. Kraujelis-Siaubūnas buvo paskirtas Žėručio partizanų rajono Žvalgybos skyriaus viršininku, vėliau – Žėručio rajono štabo viršininku.

Silpstant partizaniniam karui 1952 m. būryje liko tik du kovotojai – A. Kraujelis-Siaubūnas ir Vladas Petronis-Nemunas. Sovietų saugumas labai stengėsi juos sugauti ir sunaikinti. 1953 m. sovietų saugumas nusamdė artimą A. Kraujelio draugą Edmundą Satkūną, kad šis jį nužudytų. Tačiau pasikėsinimas nepasisekė. Sužeistas A. Kraujelis sugebėjo nušauti E. Satkūną ir pasislėpti. 1954 m. pavasarį paskutinis A. Kraujelio-Siaubūno bendražygis V. Petronis-Nemunas pasidavė sovietų saugumui.

Negalėdami sugauti partizano, okupantai susidorojo su jo šeima – 1951 m. rugsėjo 20 d. į Sibirą buvo ištremta Kraujelių šeima. 1958 m. šeima grįžo į Lietuvą, bet 1960 m. pavasarį ištremta antrą kartą. Iš tremties leista grįžti į Lietuvą tik 1966 m.

1955–1959 m. A. Kraujelis slėptuvę buvo įsirengęs Utenos rajone, Antaninavos (Dubelkos) kaime, Petronių sodyboje. Čia A. Kraujelis susipažino su būsimąja savo žmona Janina Snukiškyte, sodybos šeimininkės dukterėčia. Jaunuolius kunigas sutuokė Smaltiškių miške. 1956 m. gegužės 26 d. Janina pagimdė sūnų Antaną, kuriam buvo suteikta Petronio pavardė.

1960 m. A. Kraujelis naują slėptuvę po krosnimi įsirengė Utenos rajone, Papiškių kaime, pas svainį Antaną Pinkevičių, kuris už partizanų rėmimą jau buvo atkalėjęs 10 metų. 1965 m. kovo 17 d. rytą Pinkevičių sodybą apsupo didelės KGB ir ginkluotų kareivių pajėgos. Jie iškrėtė daržinę, tvartą, išlupo namo grindis ir aptiko A. Kraujelio slėptuvę. Šeimininkui A. Pinkevičiui saugumiečiai liepė ją atidaryti. A. Kraujelis iš slėptuvės paleido automato seriją, sužeidė šeimininką ir du saugumiečius. A. Kraujelio mesta granata nesprogo. Saugumiečiai apsupo namą. Į saugumiečių raginimus pasiduoti A. Kraujelis atsakė šūviais. Suvokdamas, kad iš apsupto namo pabėgti nepavyks, sužeistas A. Kraujelis-Siaubūnas nusišovė. Kur saugumiečiai paslėpė A. Kraujelio kūną buvo nežinoma iki šiol.

1997 m. gruodžio 22 d. A. Kraujelis pripažintas kariu savanoriu, 1998 m. birželio 10 d. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1998 m. gegužės 19 d. A. Kraujelis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu. Apdovanojimą priėmė A. Kraujelio sūnus Antanas ir 96-uosius ėjęs tėvas Steponas Kraujelis. 2010 m. kovo 18 d. krašto apsaugos ministro įsakymu A. Kraujelis apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.