Gruodžio 1 d. rengiama palaikymo akcija – eisena „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“

Gruodžio 1 d., 12 val. nuo Katedros aikštės Vilniuje prasidės eisena „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“ per Gedimino prospektą Seimo link. Tądien Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, asociacija „Gyvas miškas“ ir Labanoro klubas kviečia visus piliečius į miškų nekirtimo saugomose teritorijoje akciją.

Eisena „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“ skirta palaikyti Seime numatomą svarstyti įstatymo projektą, kuriuo norima uždrausti plynus kirtimus

nacionaliniuose, regioniniuose parkuose ir kitose saugomose teritorijose.

Šiuo metu vyksta visuomenės inicijuotas teismo procesas – grupės ieškinys, prie kurio jau prisijungė 234 fiziniai ir juridiniai asmenys iš visos Lietuvos, tikimasi jog per 2-3 mėn. išaugs iki kelių tūkstančių. Grupės narius vienija interesas užkirsti kelią neteisėtai vykdomiems pagrindiniams valstybinių miškų kirtimams „Natura 2000“ teritorijose ir joms artimoje aplinkoje ir apsaugoti šias saugomas teritorijas nuo kenksmingų poveikių. Remiantis Konstitucijos 53 str. 3 dalimi Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.

Be to, Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūrą dėl plynų kirtimų europinės svarbos saugomose teritorijose, bet šie procesai truks ilgai ir per tą laiką dar nemažai miškų saugomose teritorijose bus iškirsta. Todėl minėto įstatymo svarstymas Seime yra itin  svarbus ir jam reikalingas didelis visuomenės palaikymas, kad Seimo nariai balsuotų „už“.

Eisenoje ir mitinge tikimasi sulaukti tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos, kadangi visoje Lietuvoje žmonės pergyvena dėl plynai kertamų jų pamėgtų miškų. 

Plyni miško kirtimai saugomose teritorijose (nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, europinės svarbos NATURA 2000 teritorijose) jau pasiekė tokia ribą, kad kelia grėsmę šių teritorijų išlikimui. Saugomos teritorijos įsteigtos tam, kad jose esančių miškų gamtinė būklė ir rekreacinis potencialas tik gėrėtų, bet nedarni miškininkystė metai iš metų tą gamtinę būklę blogino: kraštovaizdis pasikeitė neatpažįstamai, krito vietovių patrauklumas, sumenko biologinė įvairovė.

Daugelyje Europos šalių plynieji miško kirtimai saugomose teritorijose – daugiau išimtis nei taisyklė, keletas valstybių plynuosius kirtimus uždraudė apskritai. Tuo tarpu Lietuvoje net ir tose teritorijose, kur plynieji kirtimai oficialiai draudžiami (nacionaliniuose parkuose), jie ir toliau vykdomi, pavadinant juos atvejiniais kirtimais, kuomet miškas plynai iškertamas per du kartus 5-7 metų laikotarpyje.

Lietuva gavo oficialų pranešimą – įspėjimą iš Europos komisijos „dėl to, kad nėra nustatytos gamtos apsaugos teritorijos ir tinkamai neužtikrinta vietinių buveinių ir rūšių apsaugos“.

Aplinkos ministerija pateikė pasiūlymus dėl plynų kirtimų mažinimo, tačiau jie yra daugiau kosmetiniai, apimantys labai mažą saugomų teritorijų dalį ir, be to, nežinia kada bus įteisinti.  Juos įgyvendinus ir toliau matysime plynai iškirstus plotus ne tik nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, bet ir kraštovaizdžio bei hidrografiniuose draustiniuose, kurie įkurti gražiausiose Lietuvos vietose, paežerėse. Primename, jog 2016 metais Vyriausybės programoje įrašytas įsipareigojimas mažinti plynų kirtimų plotus visiškai jų atsisakant saugomose teritorijose vėluoja jau dvejus metus. Per tą laiką regioniniuose parkuose plynai iškirsta tūkstančiai hektarų. Todėl miškų apsaugai saugomose teritorijose reikia greitų sprendimų ir dėl vieno jų bus balsuojama LR Seime gruodžio pradžioje.

Pagal Seime pateiktą Miškų įstatymo projektą, parengtą kartu su VDU mokslininkais ir saugomų teritorijų specialistais, plynieji kirtimai saugomose teritorijose būtų leidžiami tik išimtinais atvejais. Įstatymo projektas geras tuo, kad atkreipia dėmesį ir į atvejinius kirtimus, kuriais prisidengiant daromos plynės ten, kur plynieji kirtimai draudžiami (nacionaliniuose parkuose, gamtiniuose draustiniuose). Įstatymas, jeigu būtų priimtas, atvertų kelią darniai, tausojančiai, ekologinei miškininkystei saugomose teritorijose, priverstų rinktis aplinkai draugiškesnę miško techniką, be to, reiktų peržiūrėti kirtimų normas ir apriboti apvalios medienos eksportą. Pavyzdžiui, šiandien kiekvienas rąstas iš Labanoro girios keliauja pas Latvijos medienos supirkėjus, o iš ten pakraunamas į Kinijos laivus. Tokiu būdu Kinija netiesiogiai eksploatuoja mūsų nacionalinius ir regioninius parkus mūsų pačių rankomis.

Privatūs miškai saugomose teritorijose užima apie 200 tūkts. ha, t.y. apie dešimtadalį viso miškų ploto. Jau dabar miško savininkai naudojasi ES parama, norėdami atidėti kirtimus ar pakeisti plynuosius miško kirtimus į atrankinius. Lietuvoje viešėję Europos Komisijos pareigūnai pripažino, kad ta parama nepakankama saugomoms teritorijoms išsaugoti, todėl kitame finansiniame laikotarpyje numatoma ją ženkliai didinti.  Valstybinių miškų urėdija į tokias kompensacijas pretenduoti negali, bet valstybiniai miškai yra visos visuomenės, o ne tik miškininkų turtas. Todėl visuomenės, kaip teisėtos valstybinių miškų savininkės, balsas turi būti lemiamas.

Neiškirstas miškas valstybei gali atnešti tokią pat ekonominę naudą kaip ir miškų kirtimai, be to, mišką kertant atrankiniais būdais gaunamas tas pats ar net didesnis medienos kiekis, tik per ilgesnį laikotarpį. O kur dar nepamatuojama miško nauda žmonių gyvenimo kokybei, aplinkos švarinimui, ekologinės pusiausvyros išsaugojimui, krašto patrauklumo didinimui ir su tuo susijusių smulkiųjų verslų plėtrai.

„Tikimės ir siekiame, kad saugomos teritorijos pagaliau taptų saugomomis ir iki šiol buvęs intensyvus miškų ūkis taps tausojančiu, tenkinančių ne tik medienos pramonės, bet ir visos visuomenės interesus. Todėl kviečiame visus Lietuvos žmones, bendruomenes ir organizacijas atlikti šeimininko pareigą ir ateiti į miško palaikymo akciją gruodžio 1d. pasisakyti, kokių miškų mes norim. Atsineškime po du pagaliukus ar malkas, būgnus, trimitus, muzikos instrumentus, eilėraštį, dainą, maldą ar dedikuotą kalbą miškui, jog Seimo nariams būtų aišku, kaip balsuoti svarstant plynų kirtimų uždraudimą“.  – ragina eisenos – mitingo rengėjai.

Eiseną „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“ rengia Labanoro klubas, Asociacija „Gyvas miškas“ ir Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“.