Lančiūnavos miško biosferos poligone Krekenavos regioninio parko direkcija vykdo mažojo erelio rėksnio ir geninių paukščių būklės monitoringą. 2018 metų rudenį nustatyta, kad vienas mažojo erelio rėksnio lizdas, pažeistas greta virtusio medžio, iškrito ir subyrėjo. Kadangi šiame miške gyvena vos kelios erelių rėksnių poros, o šiai rūšiai tinkamų perėti vietų lieka vis mažiau, kilo grėsmė, kad buvusią perspektyvią lizdavietę paukščiai gali tiesiog apleisti.
Nuspręsta, kad geriausia būtų atstatyti iškritusį lizdą tame pačiame medyje. Tačiau dirbtiniam lizdui pirmiausia reikalinga pagaminti specialią platformą, o ją sumontuoti medžio lajose gali tik aukštalipio kvalifikaciją turintis specialistas. Lizdo platformai iš medinių 5–7 cm storio tašų sukalamas rėmas ir tarp jo kraštinių ištempiamas metalinis tinklas, apsaugantis, kad neišbyrėtų sukrauta smulki mediena, bet visas turinys išliktų pralaidus drėgmei. Lizdo konstrukcija užkeliama ir surenkama medyje, 12–15 metrų aukštyje, bei pritvirtinama prie šakų ir kamieno. Po to ant platformos sluoksniuojamos lizdo pagrindo medžiagos, panašiai kaip tai daro paukščiai: mažajam ereliui rėksniui į lizdą dedama stambesnių ir plonesnių sausų medžių šakelių, kurios sutvirtinamos tarpusavyje. Lizdo konstrukcija gaunasi labai patvari, toks lizdas išsilaiko bent dešimtį metų.
Pagalbos sulaukta iš Gamtosaugos projektų vystymo fondo įgyvendinto projekto „Mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) apsauga Lietuvos miškuose“ ekspertų dr. Rimgaudo Treinio ir Saulio Skujos. Lizdo platformos montavimo darbus medyje atliko dr. R. Treinys.
