Būtina sužymėti retų paukščių lizdus

Krekenavos regioniniame parke, Panevėžio ir Kėdainių rajonų miškuose praėjusių metų rudenį-žiemą buvo įvertinta miškų kadastre įrašytų lizdaviečių būklė.

Nors beveik visos patikrintos buveinės išsaugotos, jose buvę retų rūšių miško paukščių lizdai daugeliu atveju sunykę arba sukrauti kitose vietose. Rasta net 30 naujų lizdų.

Vidurio Lietuvos miškuose dalį lizdaviečių 2020 ir 2021 metais tikrino Krekenavos regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas Julius Auglys.

Pasak ekologo, lizdų kaita yra neišvengiama – tai lemia daugybė aplinkos pokyčių: lizdas iškrenta, nudžiūsta ar išvirsta lizdo medis, medynas žūsta dėl kenkėjų ar vėjovartų, paukščiai trikdomi veisimosi metu, pasikeičia mitybos plotai ir t.t.

Svarbūs ir paukščių biologijos ypatumai ar net atskirų individų „charakteris“: pradingus eilę metų perėjusiai porai, lizdas neretai apleidžiamas, ilgainiui sunyksta, nors buveinė ir nepakitusi.

Kartais paukščių pora turi vieną ar du „atsarginius“ lizdus, kuriuose pramečiui peri.

Apleistų buveinių gausa perša mintį, kad kai kurios saugomų paukščių rūšys ir toliau sparčiai nyksta, ypač – juodieji gandrai.

Stambieji miško paukščiai – juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, vapsvaėdžiai, vištvanagiai ir kiti, paprastai kuriasi brandžiuose ir pribręstančiuose medynuose.

Tokiuose miškuose numatomi ir vykdomi intensyvūs kirtimai, tame tarpe ir plynieji, kelia didelę grėsmę lizdavietėms.

Siekiant apsaugoti retųjų paukščių buveines, aplink jų lizdus, nelygu kokia rūšis, yra numatytos nuo 50 iki 200 metrų spindulio apsaugos sritys, kuriose ribojami miško darbai, draudžiami plynieji pagrindiniai kirtimai.

Dalis saugomų miško paukščių lizdaviečių yra pažymėtos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, tačiau padėtis sparčiai keičiasi o duomenys sensta – dalis registruotų lizdų jau senokai sunykę, o naujai sukrauti – nežinomi arba nepažymėti, taigi neturi reikiamo apsaugos statuso.

Dalį nežinomų lizdų, deja, pirmieji aptinka ne biologai, bet miško kirtėjai, o kirtavietėje paliktas vienišas medis su lizdu nieko negelbsti – buveinė jau sunaikinta.

Todėl jau daug metų vykdoma miškų kadastre įrašytų lizdų stebėsena: tikrinamos senosios lizdavietės, jų aplinka, rasti lizdai fotografuojami, pažymimos koordinatės, o visi duomenys perkeliami į Saugomų rūšių žinių sistemą (SRIS).

Šios žinios padeda geriau planuoti ūkinę veiklą bei apsaugoti nykstančias paukščių rūšis nuo miško darbų trikdymo, jų lizdų ir buveinių sunaikinimo.