Ketvirtadienis, 29 spalio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Atgimstantis Vilniaus rajonas turės savo muziką: žinomi kompozitoriai kuria „Paupio ritmus“ (video)

www.alkas.lt
2019-03-31 08:00:27
212
PERŽIŪROS
3
Atgimstantis Vilniaus rajonas turės savo muziką: žinomi kompozitoriai kuria „Paupio ritmus“ (video)

Paupys, bendras vaizdas | „Integrity PR“ nuotr.

Paupys, bendras vaizdas | „Integrity PR“ nuotr.
Paupys, bendras vaizdas | „Integrity PR“ nuotr.

Atgimstantis unikalus Vilniaus rajonas įkvėpė žinomus kompozitorius sukurti jam dedikuotą muziką. Leonas Somovas ir Tomas Petrikis suvienijo kūrybines idėjas, įrodydami, kad meno raiškos objektu gali tapti net miesto dalis – sostinės senamiestyje įsikūręs Paupys.

„Meno ir jo objektų sankirtos yra begalinės, bet Paupys per šimtmečius sukaupė tokį unikalių savybių rinkinį, kad, tiesą pasakius, man net keista, kodėl iki šiol jam niekas neparašė jokio ryškesnio kūrinio“, – stebisi klasikinę „Paupio ritmų“ versiją sukūręs T. Petrikis. Jo natas per istorijos vingius vilnijančia muzika įrašų studijoje pavertė Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, o šiuolaikinė interpretacija gimsta L. Somovo kūryboje.

„Turėjau labai didelį vidinį norą įgyvendinti kažką naujo. O pasistengti įgarsinti dalį Vilniaus senamiesčio – tikrai naujas dalykas ir labai įdomi patirtis“, – sako L. Somovas.

Kompozitoriaus ir atlikėjo teigimu, senamiesčio susiliejimas su gamta jam natūraliai primena klasikinės ir elektroninės muzikos samplaiką.

Kompozitorius Leonas Somovas | „Integrity PR“ nuotr.
Kompozitorius Leonas Somovas | „Integrity PR“ nuotr.

„Kai ieškau įkvėpimo, mėgstu pasivaikščioti po mišką ar miestą. Aš pats gyvenu labai panašioje vietoje, kur yra ir miesto centras, ir tuo pačiu gamta arti. Man asmeniškai tai labai svarbu: būti miesto dalimi, bet ir jausti gamtą, kuri yra šalia. Kai mes kalbame apie Paupį, sakyčiau, kad tai yra labai panašu: į vieną pusę – medžiai ir upė, o į kitą – senamiestis. Čia – puikus gamtos derinys su miestu, sakyčiau, toks miksas, kaip klasikinė muzika su elektronine“, – vaizdžiai lygina L. Somovas.

Įkvėpimo kūrybai ištakos – spalvinga Paupio istorija

Sostinės senamiestyje greta Vilnelės savo istorijos šimtmečius skaičiuojanti miesto dalis turtinga įvairialype praeitimi. Paupys nuo seno buvo žinomas ir kaip miestiečių poilsio vieta, traukusi savo vilomis, parkais su kūdromis, ir kaip amatininkų, išnaudojusių palankias gamtines sąlygas savo darbams, rajonas.

Jame dirbo odininkai, malūnininkai, lentpjūvės, buvo gaminamos įvairiausios medžiagos – nuo parako iki popieriaus. Greta veikė smuklės, arbatinės, kepyklos ir skalbyklos – rajonas visuomet buvo kupinas miestietiško bruzdesio gamtos apsuptyje.

Kompozitorius Leonas Somovas | G. Skaraitienė nuotr.
Kompozitorius Leonas Somovas | G. Skaraitienės nuotr.

„Praeitame šimtmetyje Paupys virto vienpuse pramonine vieta, stagnavusia sovietmečio pabaigoje ir atgimstančia dabartiniais metais. Dabar, versdamas naują istorijos puslapį, Paupys grįžta prie savo ištakų – gamtos supamo miestiečių traukos centro, kuriame malūnus keičia modernūs būstai, arbatines – gastronomijos turgus, smukles – šiuolaikiškos darbo erdvės. Norėdami užfiksuoti Paupio istoriją ir naujausius pokyčius muzikoje, pakvietėme žinomus kūrėjus savaip interpretuoti ją“, – pasakoja Akvilė Liaudanskienė, istorinį rajoną atgaivinančios bendrovės „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė.

Kūriniai suguls į plokšteles

Jau vasarą „Paupio ritmai“ suguls į vinilines plokšteles. Atgimusio Paupio gyventojai, ten besikuriančių biurų darbuotojai, senamiesčio lankytojai klausydamiesi klasikinės ir šiuolaikinės kūrinio versijų galės pojūčiais perbėgti per visą reikšmingos miesto dalies istoriją iki pat šių dienų. L. Somovas sako matantis aiškų vaizdinį, kokia tai turėtų būti muzika ir kokias emocijas ji turėtų kelti.

„Norėčiau, kad tas įrašas būtų malonus ausims. Kad jame nebūtų daug eksperimentų ar technikos galimybių demonstravimo, o tiesiog toks garso takelis, kurio savo namuose, biure, kavinėje ar sėdėdamas su ausinuku ant Vilnelės kranto klausytumeisi su malonumu. Pats įsivaizduoju, sėdėčiau ant sofos, paleisčiau įrašą plokštelėje ir klausyčiau“, – šypsosi kompozitorius.

Paupio rimtai | „Integrity PR“ nuotr.
Paupio rimtai | „Integrity PR“ nuotr.

Somovas atskleidžia, kad projektas jį iškart patraukė ir dėl iššūkių bei galimybės dirbti dideliame kolektyve, kurti kartu su kitais patyrusiais muzikantais.

„Man labai patinka, kai dirba didelė žmonių komanda. Man patinka ir motyvuoja dirbti su žmonėmis, kurie yra geresni už mane. Jie mane įkvepia ir skatina pasitempti, būti geresniam, todėl tokių patirčių labai ieškau. Nesinori likti pastovioje patogioje pozicijoje, nes, manau, kad taip žmogus nebetobulėja. Dėl to mane šis projektas žavi ir aš labai nuoširdžiai jame dirbu. Man pačiam patinka ši muzika, galvoju, kad pavyks toks labai kinematografiškas garsas. Manau, kad turėsime tikrai labai gražų bendrą darbą“, – įsitikinęs kūrėjas.

Vaizdo įrašas, kaip gimsta naujasis kūrinys:

Pridedamas video embed kodas: <iframe width=”560″ height=”315″ src=”https://www.youtube.com/embed/llOA2d07DJA” frameborder=”0″ allow=”accelerometer; autoplay; encrypted-media; gyroscope; picture-in-picture” allowfullscreen></iframe>

Atgimstantis Vilniaus rajonas turės savo muziką: žinomi kompozitoriai kuria „Paupio ritmus“ | „Integrity PR“ nuotr.
Atgimstantis Vilniaus rajonas turės savo muziką: žinomi kompozitoriai kuria „Paupio ritmus“ | „Integrity PR“ nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Muziką, kuria domėjosi pats Bobas Dylanas, išgirsime Lietuvoje (video)
  2. Vokietijos etnomuzikologas S. Mikusas pristatys savo muziką (video)
  3. Alternatyvioji Turkijos muzika pasiekė ir Lietuvą (video)
  4. Vilniuje ir Kaune skambės Persų klasikinė muzika (video)
  5. Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga – gyva lietuviška muzika (video)
  6. Legendinis M. Mo Rodžersas kuria bliuzą apie Lietuvą (video)
  7. Gitaros meistras E. Tonis: „Viskas yra Muzika“ (video)
  8. I. N. Flauers. Apie druską, meilę, gintarą ir muziką (video)
  9. Į Neringą sugrįžta šventė, kuri sujungia muziką ir ekologiją (video)
  10. Jašiūnų dvare skambės geriausia filmų muzika
  11. Lietuvė dizainerė numezgė trispalvę, kurią galima apsivilkti
  12. Vilniaus centre įsikurs žaliuojantis miškas
  13. Viso pasaulio Lietuva susitiks Vilniaus rotušės aikštėje
  14. Bus pristatyta prieš 100 metų išleista knyga „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“
  15. Menininkė Agnę Kišonaitė atidarė savo darbų kopijų parodą…

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Ūla says:
    prieš 8 metai

    Labai vertinu Leoną Somovą. Tai muzikos ir dvasios aristokratas. Pagarba.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    prieš 8 metai

    … senamiesčio susiliejimas su gamta…
    Kaip išmokyti architektus tai jausti, saugoti tai, kas mums kaip brangus paveldas atiteko – kad jų projektuojami dinozaurai vienu mostu tos šimtmečius gerbtos ir visas negandas atlaikiusios darnos nesunaikintų?

    Atsakyti
  3. tai va says:
    prieš 8 metai

    Nuo tokios architektūros ,vemt verčia.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • P.Skutas apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • +++ apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • Vidas Vidmantas apie V. Sinica siūlo Vilniaus atgavimo dieną įtraukti į atmintinų dienų sąrašą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentūroje – VGT posėdis
  • Tyrimas: gyventojų žinios apie privalomąjį sveikatos draudimą gerėja
  • Siuntų iš Kinijos – 70 proc. mažiau: nuo lapkričio 1-osios įsigalioja naujas mokestis
  • Tūkstančiai tonų atliekų po Vėlinių: ką galime pakeisti?

Kiti Straipsniai

Voveraitė su riešutu prie medžio, kaupianti maisto atsargas žiemai

Gamta ruošiasi žiemai: vieni kaupia atsargas, kiti ieško prieglobsčio

2026 10 27
Spalvingos abstrakčios tapybos fragmentas iš parodos „Egzodo spalvos“ plakato

Klaipėdoje – pirmą kartą Lietuvoje rodomi išeivijoje sukurti Adomo Galdiko paveikslai

2026 10 22
Plačiame šviesos nutviekstame kraštovaizdyje tolumoje stovi vienišas žmogus

Klaipėdoje – Gintaro Varnagio fotografijų paroda „Sapnų šviesos topografija“

2026 10 20
Klaipėdos kamerinis orkestras ir solistas Mindaugas Bačkus

„Čiurlionio paliesti“: Druskininkuose suskambo skirtingų menų balsai

2026 10 20
Ryškiaspalvę liemenę vilkintis gamtos fotografas rudeniniame miške, tolumoje matyti medžiotojai ir šuo

Miške prasideda medžioklės: ką būtina žinoti grybautojams, keliautojams ir fotografams?

2026 10 18
Mokiniai Lietuvos nacionalinio muziejaus istorinėje ekspozicijoje

Lietuvos istorija – pilietiškumo pamokose: muziejus kviečia Vilniaus rajono mokinius

2026 10 14
Dailininkė prie molberto ir dirbtinio intelekto robotas, apsupti kuriamų filmų vaizdų.

Dirbtinis intelektas kuria filmus, bet ar gali pakeisti žmogų?

2026 10 13
Parodos „Patirti Jurgį Mačiūną“ vaizdinė medžiaga su Jurgio Mačiūno atvaizdu

Jurgiui Mačiūnui – 95: Kaune atidaroma paroda „Patirti Jurgį Mačiūną“

2026 10 12
Viduramžių kovų atkūrėjai kaunasi Vilniaus Bastėjoje, juos stebi gausi žiūrovų minia

Spalio 10-ąją Vilniaus Bastėjoje atgis viduramžių miestas

2026 10 06
Klevų jaunimo choras prie kaimo kryžiaus 1936 metais

S. Birgelis. Klevų kryžiai saugo kaimo istoriją

2026 10 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • P.Skutas apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • +++ apie S. Buškevičius. Kalbėk lietuviškai arba dink iš Lietuvos
  • Vidas Vidmantas apie V. Sinica siūlo Vilniaus atgavimo dieną įtraukti į atmintinų dienų sąrašą
  • Vidas Vidmantas apie Prof. Kazimieras Župerka: „Šita žemė byloja lietuviškai“
Kitas straipsnis
Tautininkų vėliava ir trispalvė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

M. Kundrotas. Populizmas, radikalizmas ir konservatizmas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai