Balandžio 27 ir 28 d., Vilniuje ir Kaune, koncertuos Persų klasikinės ir paprotinės muzikos atlikėjas Keichanas Kalchoras (Kayhan Kalhor) (Iranas). Iš Teherano kilęs K. Kalchoras yra tituluojamas vienu svarbiausiu persų muzikos ambasadoriumi bei naujosios kartos kamancheh (persų styginis instrumentas) atlikėjų mentoriumi.

Persų klasikinė muzika – viena seniausių ir iškiliausių Rytų muzikos papročių, savo ištakomis siekianti antikinių civilizacijų laikus. Ji susiklostė Sasanidų imperijos (226–651 m. po Kr.) laikais ir padarė didžiulę įtaką visai Artimųjų, Vidurio Rytų ir Šiaurės Indijos muzikai. Klasikinė muzika būdavo atliekama valdovų rūmuose ir aristokratų namuose. XIX a. pradžioje, dėl dižiulės Vakarų kultūros įtakos senasis persų muzikinis paprotys buvo beveik beužgestantis. Papročio atgimimas įvyko XIX a. viduryje, kai iš meistrų lūpų buvo užrašyti senojo muzikinio papročio likučiai. Šiandien ši muzika tampa vis populiaresnė, vis dažniau skamba pasaulio koncertų salėse. Paprotį toliau plėtoja viduriniosios ir jaunesnisios kartos Irano atlikėjai ir kompozitoriai.

Persų muzika – daugiausia vienbalsė, improvizacinio pobūdžio. Ji yra vokalinės prigimties: instrumentiniai kūriniai iš esmės remiasi vokalinės kilmės melodijomis. Persų muzika išsiskiria dermių ir ritmų įvairove. Ji yra modali, paremta septyniomis dermėmis, kurių kiekviena sukuria itin savitą nuotaiką, padedančią klausytojui panirti į subtilų ir paslaptingą Rytų muzikos pasaulį. Itin savitą skambesį jai suteikia mikrotonai – subtilūs dermės niuansai, kurių neįmanoma atkurti europietiškais muzikos instrumentais. Išskirtinė ir stulbinanti ritmų įvairovė grindžiama persų poezijos metrais ir kalbos skambesiu. Improvizacijoms ir kompozicijoms naudojami tekstai iš klasikinės persų literatūros, persų poetų mistikų eilės. Skirtingo pobūdžio instrumentinės pjesės ir dainos koncertuose sujungiamos į didesnės apimties siuitas.

Populiariausi persų instrumentai – santūras (cimbolai), taras (penkiastygė ilgakaklė liutnia), setaras (keturstygė liutnia), kemanča (smaiginis smuikas), tombakas (taurės formos būgnas), dafas (didelis siauro rėmo būgnas su matelo grandžių žvangučiais).

Kemanča – griežiamasis chordofonas, persų ilgakaklis smaiginis smuikas, giminingas smuikui. Vienas svarbiausių persų klasikinės muzikos instrumentų. Šaltiniuose minimas nuo X a. Paplitęs Irane, Armėnijoje, Azerbaidžane, Turkmėnijoje, Uzbekijoje. Kemančą sudaro rutuliškas rezonatorius (dažniausiai skobiamas iš riešutmedžio, rečiau – iš kokoso riešuto ar moliūgo), iš viršaus trauktas ėriuko ar ožio oda, ir ilgas laibas kaklelis Turi keturias plienines (seniau – šilkines) stygas. Laikomas statmenai, smaigas remiamas į kairįjį kelį. Griežiama nedideliu šiek tiek lenktu stryku. Tembras minkštas, aksominis, primena žmogaus balsą.

K. Kalchoras yra aukščiausios klasės atlikėjas, kamencheh virtuozas, kuriantis stiprius ir vertingus muzikinius pojūčius. Atlikėjas kuria garsiausiems persų klasikinės muzikos vokalistams Mohamedui Rezai Šajarianui (Mohammad Reza Shajarian) ir Šahramui Nazeriui (Shahram Nazeri), televizijai, jo kūriniai buvo įtraukti į režisieriaus Francio Fordo Kopolos (Francis Ford Copolla) filmo „Youth without youth“ garso takelį. Kūrėjo biografiją puošia daugybė koncertų su žinomais Irano atlikėjais Ali Bahrami Fard, Ali Akbar Moradi, Hosein Alizadeha (Hossein Alizadeh), Faramarz Payvar bei skirtingų kultūrų atstovais: indais Šujat Husainas Kanas (Shujaat Husain Khan), Svapan Čauduri (Swapan Chaudhuri), Azerbaidžiano dainininku Alimu Kasimovu (Alim Qasimov), turku Erdaliu Erzinkanu (Erdal Erzincan) bei Jo Jo Ma (Yo-Yo Ma) muzikinio projekto „Silk Road Project“, dalyvavo „Kronos Quartet“, „New York Philharmonic Orchestra“, „Orchestre National de Lyon“ veikloje. Tarptautinį K. Kalchoras | Rengėjų nuotr. pripažinimą puikiai atspindi jam suteikta garbė pasirodyti su dviguba programa renginyje – „Mostly Mozart“ JAV, kurio metu atliko žymųjį W. A. Mocarto kūrinį „Requiem“. Atlikėjo muziką galime girdėti kone trisdešimtyje solinių ir su kitais atlikėjais išleistų albumų.