Spalio 7 d., Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniuje ir spalio 8 d., Žalgirio arenos amfiteatre, Kaune Vokietijos multiinstrumentalistas, dainininkas ir etnomuzikologas Stefanas Mikusas (Stephan Micus), kviečia susipažinti su išskirtine savo kuriama ir atliekama muzika.
Kiekvienas iš mūsų turi sau skirtą kelią, savo pašaukimą. Vieni jį randa lengvai, kiti ilgus metus ieško geriausio savęs atskleidimo būdo. Tačiau būna tokių stebuklų, kad žmogui skirtas kelias yra paslėptas jo varde. Vokietijos multiinstrumentalistas, dainininkas ir etnomuzikologas S. Mikusas yra talentas, pažįstantis kone viso pasaulio instrumentus bei daugybe jų
puikiai grojantis. Ne veltui jo pavardė yra angliško žodžio muzika (music) atitikmuo – viskas, prie ko jis prisiliečia, tampa muzika.
Prieš kelerius metus, atlikėjas lankėsi Lietuvoje. Kaip keliautojas, norėjo susipažinti su mūsų šalies papročiais ir aplankyti istorines vietas.
Kuo ypatinga vokiečių etnomuzikologo ir multiinstrumentalisto kūryba?
Norėdami suprasti, kokia yra aistringo kūrėjo S. Mikuso kūryba, įsivaizduokite – „etno-ambient“, „world beat“ ir egzotišką „dub“ muziką, tačiau be elektroninių instrumentų ar didesnio apdorojimo. Skaitmeniniame amžiuje tai yra visiškai netikėtas sprendimas, kuriuo atlikėjas sėkmingai naudojasi keturis dešimtmečius, albumus leisdamas aukštu lygiu pasižyminčioje įrašų studijoje – „ECM Records“.
Daugybė šiuolaikinių Europos šokių kolektyvų, atlikėjo kūrinius naudoja savo pastatymuose. Per pastaruosius 30 metų, S. Mikusas surengė šimtus koncertų visoje Europoje, Azijoje ir Amerikoje. Jo albumų skaičius siekia net 22.
https://youtu.be/kk5u5duX-NA
Ieškodamas muzikinių kultūrų, S. Mikusas nukeliavo šimtus tūkstančių kilometrų, atrasdamas išskirtinių progų mokytis civilizacijos nepaliestuose kampeliuose. Jis ypač daug keliavo Indijoje, Japonijoje, Indonezijoje, Korėjoje, Afganistane, Maroke, Alžyre, Tunise, Tailande, Egipte, Birmoje, Šri Lankoje, Turkijoje, Izraelyje, Kinijoje, Gambijoje, Senegale, Nepale ir daugybėje kitų egzotiškų šalių. Galima tik įsivaizduoti, kokia kultūrų gausa susilieja šio genijaus kūryboje.
„Keliaudamas po Nepalą patyriau nušvitimą ir supratau, kaip turi skambėti mano muzika. Važiuodamas pro derlingą slėnį, pilną gyvybės ir spalvų, pamačiau aukščiausius sniego viršūnėmis pasipuošusius negyvenamus kalnus – amžinybės ir grynumo ženklus. Šie du priešingi poliai – spalvingas gyvenimas ir amžinas grynumas bei nepasiekiamumas – man tapo tobulos muzikos vaizdiniu“ – prisipažįsta atlikėjas. Kaip dvi priešingybės papildo viena kitą – laukai nebūtų tokie įdomūs be kalnų, o kalnai be laukų būtų per šalti, taip S. Mikusas muzikoje apjungia du polius: meilę gyvenimo jausmams ir amžiną, nepasiekiamą matmenį.
Dar prieš atsirandant „pasaulio“ („world“) muzikos žanrui, jis jau grojo Afganistano, Indijos ir Indonezijos instrumentais. Vokiečių kūrėjas, nuo pat pirmojo savo albumo, išleisto 1976 m., kūrė ne pasaulio, bet kitokią – pasaulietišką muziką. Etniniais instrumentais jis groja neįprastais būdais, apjungdamas juos daugiasluoksnėse kompozicijose ir suteikdamas meditacines patirtis. S.Mikuso kūryba nėra skirtingos kultūros vienoje vietoje – atlikėjas jas peržengia savo tyru, bet nepaprastu transkultūrinės muzikos vaizdiniu.
Pasirodymuose, S. Mikusas kartu dainuoja ir vėlgi tai daro neįprastai – įrašydamas savo balsą keliuose takeliuose, vienas pats sukuria visą chorinį kūrinį. Jo tekstai dažniausiai neturi jokios suprantamos reikšmės, t. y. atliekami netikra kalba, tačiau pastarieji skamba tarsi tarpkultūrinis kodas ar vieninga pasaulio daina.
63-ejų metų atlikėjas muziką studijavo kone visuose žemynuose, mokydamasis groti gitara, fleita, sitaru, flamenko gitara, shakuhachi (japonų bambukinė fleita), sho (japonų armonikėlė), suling (bališka fleita), airišku dūdmaišiu, sinding (Afrikos arfa), dondon (kalbantis Afrikos būgnas), doussn’ gouni (Afrikos arfa), duduku, hnė (birmiečių obojus), bagana (Etiopijos lyra), nohkan (japonų fleita), genbri (Maroko bosinė liutnia), ryuteki (japonų fleita), tama (Senegalo kalbantis būgnas), studijavo gruzinų ir bulgarų polifoninį chorinį dainavimą – ir tai dar ne sąrašo pabaiga!
S. Mikusas muzika pasižymi gelme, transcendentine galia. Jo kūryba yra žemiška ir didinga, meditacinė ir šventiška tuo pat metu, jungianti fizinį bei metafizinį pasaulius. Ji yra darnaus kūrybinio santykio su aplinka ir gamta pavyzdys. Nuošalus S. Mikuso gyvenimo būdas, vidinė ramybė ir polinkis dirbti vienam leido sukurti išskirtinį garsą bei atsilaikyti prieš bet kokias mados vyliones.
