Penktadienis, 13 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

M. Tamošaitis. Pastanga grąžinti epochą: „Silva rerum“ kaip kultūros reiškinys

Mantas Tamošaitis, „Naujasis židinys-Aidai“, www.alkas.lt
2019-02-15 08:00:23
19
Bus įteikta aštuntoji literatūrinė L. Dovydėno premija

„Silva rerum“ | vaga.lt nuotr.

„Silva rerum“ | vaga.lt nuotr.
„Silva rerum“ | vaga.lt nuotr.

Gūdūs 2008-ieji. Na, gal ne tokie ir gūdūs, bet jau dešimtmečiu pasenę. Pasirodo pirmasis Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ tomas. Lietuva jau ketverius metus yra Europos Sąjungos ir NATO narė, o prezidentas Valdas Adamkus baiginėja savo antrąją kadenciją. Šio teksto autorius ruošiasi švęsti savo keturioliktąjį gimtadienį ir Sabaliauskaitės romano, kaip bemaž ir visų kitų knygų, dar neskaito.

Žvelgdami atgalios galime užtikrintai sakyti, kad neseniai užbaigtas „Silva rerum“ ciklas yra pirmas tikras ir, be abejonės, rimčiausias po Nepriklausomybės atkūrimo pasirodęs lietuviškas bestseleris. Šiandien užsukus į knygyną Pilies gatvėje galima pagniaužyti jau aštuonioliktąjį knygos tiražą, vieną iš 4000 jo egzempliorių. Kodėl tokio dėmesio susilaukė būtent „Silva rerum“, kodėl būtent tada? Ką tai pasako apie mūsų kultūros procesą?

Dabar gali atrodyti, kad romaną Sabaliauskaitė ir „Baltų lankų“ leidykla tvirtu fokusininko mostu raute išrovė iš skrybėlaitės. Vis dėlto retrospektyviai knibinėdami kultūros procesą, galime apčiuopti tam tikrus žingsnelius ir mąstymo pokyčius, kuriuos išrikiavus knygos atsiradimo faktas stebina kiek mažiau, o gal net ir gražiai nugula raidos procese.

Žingsnelis atgal. Nepriklausomybės akivaizdoje, išsprūdęs iš marksizmo letenų, istorijos suvokimas ir mokslas Lietuvoje ima esmingai keistis. Nuo 1993 m. televizijos eteryje apie istoriją aistringai porinantys Edvardas Gudavičius ir Alfredas Bumblauskas kažkuria prasme padaro perversmą mąstyme apie istoriją – ne tiek savo moksliniais teiginiais, kiek išplėsdami paties kalbėjimo ribas. „Būtovės slėpiniuose“ istorija nebėra beveidis marksistinis procesas. Bumblauskas ir Gudavičius sugrąžino istoriją kaip naratyvą, pilną veikiančių asmenybių su konkrečiais pasirinkimais ir – svarbiausia – savomis istorijomis. Mandrai tariant – esmingai keičiasi istorijos diskursas. Ima rastis vis daugiau kasdienybės istorijos, asmenybių istorijų. LDK istorija įgauna veidą, kurį, bent jau stipriai užmerkus akis, jau įmanoma įsivaizduoti.

„Silva rerum“ | vaga.lt nuotr.
„Silva rerum“ | vaga.lt nuotr.

Lietuva atranda savo Baroką. Savi vienuolynai mums tampa daugiau mažiau pažįstami. Nuo 1996 m. įsibėgėja Europos Tarybos projektas „Baroko kelias Lietuvoje“, kuris ne tik paskatina atsigręžti į Baroko paveldą ir meną, bet ir sudaro prielaidas didesniems Baroko paveldo moksliniams tyrimams. Atsiranda nemenkas kiekis Lietuvos Baroko dailės, literatūros ir kultūros apskritai akademinių tyrimų. Barokas tampa madinga akademine tema, o LDK palikimo refleksija įgauna padorų ir neideologizuotą pavidalą. Randasi solidesnis LDK vaizdas, apimantis ir visumą (galima prisiminti kad ir parankinę straipsnių rinktinę „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai“, sudarytojai Vytautas Ališauskas, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys, Rimvydas Petrauskas, Eligijus Raila, Vilnius: Aidai, 2001), ir mikroistoriją. Tad Sabaliauskaitei rašant disertaciją „Baroko dailės tema Danieliaus Schültzo (1615–1683) tapybos kūrinių atributavimo problemos lietuviškai“ jau buvo prieinamas gana didelis kiekis neideologizuotų Baroko tyrimų. Be to, savojo Baroko vertės suvokimas buvo tvirtas žingsnis iš tam tikro Nepriklausomybės atkūrimo pradžios laikotarpiui būdingo provincializmo: žvelgdami į LDK palikimą, mes kur kas aiškiau matome save kaip Europos kultūros dalį.

Primindamas šiuos du epizodus – „Būtovės slėpinius“ ir „Baroko kelią Lietuvoje“, atgręžusį mus į savąjį Baroką, – bandau implikuoti, kad pastarieji du reiškiniai ir yra tie kultūros laipteliai, kurie žymi ryškius istorijos suvokimo lūžius ir kuriuos prisiminus „Silva rerum“ sagos atsiradimas nestebina. Viena vertus, šio istorinio laikotarpio kultūros tyrimai Sabaliauskaitei leidžia sukurti pakankamai solidų istorinį laikotarpio vaizdą, kita vertus, pasikeitęs kalbėjimas apie istoriją ir jos procesus, skirtas didesnis dėmesys istorinėms asmenybėms sukuria prielaidas talentingai rašytojai sukurti tiek istoriką, tiek įprastą skaitytoją įtikinančius literatūrinius asmenybių portretus. Sabaliauskaitės ciklas, žvelgiant iš kultūros istorijos perspektyvos, yra „Būtovės slėpinių“ ir „Baroko kelio Lietuvoje“ vaisius. Žinoma, be rašytojos talento jis niekaip nebūtų subrendęs.

„Silva rerum“ yra rašytojos-mokslininkės parašytas ciklas ir tai yra vienas dalykų, kuris kokybiškai išskiria jį lietuvių istorinių romanų kontekste. Skiriamas rimtas dėmesys istorinei tikrovei ir detalėms, suvokiant, kad vien rašytojos talentas, stiliaus valdymas gero, bent jau istorinio, romano nesukurs. Visiškai natūrali netrukus po knygos pasirodymo publikuota teisininko, rašytojo Justino Žilinsko reakcija į romaną: „Paskutinis lietuviškas istorinis romanas, kurį buvau atsivertęs, priklausė taip pat literatūros debiutantei M. V. Knabikaitei ir vadinosi „Mėnesiena tamsiame lange“ – apie nacius ir jų moteris. Deja, kai jau pirmuosiuose puslapiuose aptikau porą istorinių klaidų, skaitymo malonumas buvo sugadintas. Labai bijojau, kad ir su „Silva rerum“ nenutiktų kas nors panašaus, nors baroko epochą išmanau nepalyginamai prasčiau nei Antrą pasaulinį karą. Nenutiko. Dar daugiau – jau seniai skaičiau tokią patrauklią, tokią sklandžią ir tokią malonią lietuvišką knygą“ [1].

Žinoma, į istorinę tikrovę atidžiu žvilgsniu žvelgė ir Petras Dirgėla, kurio, kalbant apie lietuvių istorinius romanus, nedera pamiršti. Tačiau Dirgėlos užmojis ir auditorija visai kita nei Sabaliauskaitės. Dirgėlos tekstas klampus, sudėtingas, skirtas permąstyti Lietuvos istorijai ir geopolitikai, istoriniam procesui. Sabaliauskaitės romanų auditorija ir, jei galima taip pasakyti, viduje atsispindintis tikslas – visai kitoks, nei Dirgėlos. Ji atvaizduoja žmogiškas asmenų istorijas, psichologinius portretus to meto tikrovėje, kartu grąžindama istorinį laikotarpį žmonių vaizduotei.

Atkreiptinas dėmesys, kad Žilinsko reakcijoje randame tai, kas atsispindi daugumoje internete randamų neprofesionalių skaitytojų reakcijų: „Seniai skaičiau tokią patrauklią, tokią sklandžią ir tokią malonią lietuvišką knygą“. Komentarai, kad romanas „toks geras kaip vakarietiški“ ir „visai neprimena lietuviškų“, atsikartoja nuolatos. Iš esmės tai ir yra, jei ne pirmas, tai pirmas talentingai parašytas istorinis lietuvių romanas, kuris savo pobūdžiu atitinka Vakarų istorinius romanus – cikle gausu istorinio mokslinio įdirbio, kuris įvilktas į aiškiai struktūruotą formą, pripildytą sklandžių (net jei kartais ir pastraipos ilgio) sakinių, o į istorines situacijas skaitytoją gebama įvesti nepastebimai meniniame tekste įaudžiant kelis istorinę situaciją paaiškinančius ir primenančius sakinius.

„Silva rerum“ | vaga.lt nuotr.
„Silva rerum“ | vaga.lt nuotr.

Kodėl tai suvokiama kaip „nelietuviška“, atsakymas peršasi paprastas. Lietuvių (ne vien istorinėje) prozoje gausu arba postmodernistinių žaidimų, arba prustiškų užmojų. Radikaliausias tokio užmojo ir žaidimo pavyzdys iš pastarųjų metų greičiausiai būtų Andriaus Jakučiūno apsakymų vainikas „Lalagė“, 2011 m. išleista leidyklos „Tyto alba“, – knyga, kurios skaitymas net ir iš dažno literatūros mokslininko tuomet išsunkė paskutines jėgas. Tokie užmojai ir žaidimai, žinoma, nėra savaime kuo nors blogi – blogai yra tai, kad jie rašytojų bendruomenės dažnai suvokiami kaip savaime vertingi, net kai koncepcija yra nevykusiai įgyvendinta. Ne tik parašyti istorinį romaną, bet apskritai parašyti klasikinį, tvarkingai struktūruotą ir plačiai skaitytojų auditorijai prieinamą romaną užmojų būta labai mažai.

Kita vertus, Sabaliauskaitė viena pirmųjų sutiko žaisti pagal naujas rinkos taisykles – tai darė vykusiai ir sukūrė to vertą kūrinį. 2008-ieji… Čia galime tik nusistebėti, kaip lėtai grožinės literatūros leidyba prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų ir kiek ilgai buvo tiesiog dejuota apie mažėjančius tiražus, apie tai, kad nieko vertingo nebeleidžiama dešimttūkstantiniais tiražais. 2009 m. Nerijus Brazauskas, aptarinėdamas sėkmingą Sabaliauskaitės romano debiutą, gal ir per daug dramatizuodamas, jau rašė: „Šiandien jau visi – skaitytojai, leidėjai, kritikai – įsisąmoninome, kad knyga pirmiausia yra prekė, kurią reikia ne tik sukurti, bet ir reklamuoti, reklamuoti ir dar kartą reklamuoti. Dažniausiai atmintyje ir lieka ne knyga, o jos reklama“ [2].

Sabaliauskaitės romanas imtas reklamuoti dar jam nepasirodžius, be to, vienas pirmųjų jis imtas reklamuoti internetu. Žvelgiant iš industrijos perspektyvos, ne mažiau svarbu tai, kad autorė pati sugebėjo tapti viešu asmeniu, į kurio pasisakymus viena ar kita kultūros tema – net jei retokus – visuomet gana plačiai reaguojama. Ir šiandien matome, kad tai tikrai suveikė. Nėra netikėta, kad atvira ir agresyvoka leidybos kampanija sulaukė dalies rašytojų ar literatūros puoselėtojų pasišlykštėjimo kaip „nedvasinga“, „popsas“ ir panašiai. Paradoksalu, bet pastaroji knyga lietuvių literatūros puoselėjimui, sklaidai ir smalsumo jos atžvilgiu skatinimui nuveikė kur kas daugiau, nei „dvasingieji“ tekstai, kurie (kaip tikėjosi ir, ko gero, tebesitiki pastarųjų autoriai) savo genialumu turėjo savaime pritraukti skaitytojų mases, – iš dabarties taško tai rodosi kaip provincialumo grimasos ir negebėjimas prisitaikyti.

Verta sustoti ir prie to, kodėl pats romanų ciklas taip traukia platųjį skaitytoją. Pirmiausia norisi aptarti koncepciją. Vaizduoti vienos kilmingos šeimos likimą nėra nauja. Jau vienas pirmųjų istorinių romanų – Maria Edgeworth „Castle Rackrent“ (liet. „Rackrentų pilis“), parašytas 1800 m., irgi yra keturių giminės kartų saga. Tokia koncepcija, kartais angliškai vadinama big house novel, yra dėkinga ta prasme, kad joje jau savaime implikuotas įdomus ir įvairus giminės santykių tinklas. Kita vertus, tokioje koncepcijoje randasi daugiau nei vienas pirmo plano veikėjas – tai leidžia pasiekti gana platų ratą skaitytojų, kurie gali tapatintis su skirtingais veikėjais. Panašią schemą matome sėkmingai plėtojamą ir šiandien, be to, ne vien literatūroje – čia verta prisiminti ir George‘o R. R. Martino „Sostų karų“ sagą, ir daug žiūrovų dėmesio sulaukusius serialus „Dauntono abatija“ (Julianas Fellowesas, 2010–2015) arba, iš dalies, serialą „Vikingai“ (Michaelas Hirstas, 2013).

Ne mažiau svarbu tai, kad nors Norvaišų giminės sagos ir negalima pavadinti epu, kažkuria prasme ji atlieka ir epo funkciją, padeda skaitytojui šiandieną matyti kaip nuoseklaus istorinio naratyvo dalį. Vakaruose big house novel žanras šiandien problemiškas tiek dėl ilgos jo istorijos, tiek dėl politinių aplinkybių (pavyzdžiui, airiams tai yra literatūra apie anglų okupantus, o ideologiškai angažuotus kairiuosius kritikus tekstai, neplėtojantys kritiško santykio su epocha, erzina savaime). Lietuvoje toks aristokratus vaizduojantis romanas veikia atvirkščiai – tampa istorine jungtimi, kurios akivaizdžiai trūko.

„Silva rerum“ | vaga.lt nuotr.
„Silva rerum“ | vaga.lt nuotr.

Sabaliauskaitei pavyko pataikyti į dar tris reikšmingus taškus. Pirmieji du – egzotika ir lokalumas. Egzotiką suteikia pati epocha. Žmogaus vaizduotė yra smalsi – ji gėrisi gražiais daiktais, stebisi to laiko kasdieniu gyvenimu ir buitimi – universiteto studentų gyvenimo vaizdais, anapus upės gyvenančių žydų paveikslais, visomis to laiko keistenybėmis. Be to, visa egzotika randama vietose, kurios daugeliui lietuvių skaitytojų yra pažįstamos. Trečias dalykas – vis dėlto tai yra miesto literatūra, kurios lietuvių literatūroje negausu. Gal paradoksalu, bet šiandien nemažai daliai skaitytojų barokinis miesto gyvenimas veikiausiai psichologiškai artimesnis ir lengviau suvokiamas, nei, tarkime, XX a. antros pusės gyvenimas kaime. Šių trijų aspektų veiksmingumą patvirtina ir faktas, kad po Vilnių sėkmingai vyksta ekskursijos pagal „Silva rerum“ romanus (dar vienas dėmesio vertas knygų industrijos žingsnis).

Pabaigai tikriausiai reikėtų atsakyti į klausimą, ką sako Sabaliauskaitės ciklo atsiradimas ir jo populiarumas apie mūsų kultūrą? Nei daug, nei mažai – pirmiausia tai, kad per šiuos nepriklausomos respublikos metus esmingai transformavosi mūsų kalbėjimo apie istoriją pobūdis, o jos tyrėjų mokslinis įdirbis, net jei ir netiesiogiai, įgavo labai plačiai apčiuopiamą pavidalą. Galima drąsiai sakyti, kad į tautos vaizduotę grįžta ištisa kultūros epocha.

Šis tekstas publikuotas leidinyje „Naujasis židinys-Aidai“, 2018 m. nr. 3.

[1] Justinas Žilinskas, „Silva rerum“, in: Skaityta.lt, www.patogupirkti.lt/knyga/Silva-Rerum.html.

[2] Nerijus Brazauskas, „Lemties ir (at)minties žaidimai“, in: Metai, 2009, Nr. 5–6, www.tekstai.lt/rss/531-2009-nr-05-06-geguze-birzelis/5005-nerijus-brazauskas-lemties-ir-atminties-zaidimai-kristina-sabaliauskaite-silva-rerum-2008.

„Naujasis židinys-Aidai“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lapkrityje sulauksime ketvirtos K.Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklo Silva rerum dalies  
  2. Kaip išrinkti tinkamiausią knygą mažam vaikui?
  3. Išleista nauja lietuvių etninės kultūros tyrėjo V.Mikailionio prozos knyga – „Jotvingių laisvės šokis“
  4. R. Bačiulienė. Apie dvylikametį berniuką, kuris svajojo, kūrė ir tikėjo…
  5. Rašytoja R. Šepetys atvyksta į Lietuvą pristatyti savo naujausios knygos „Nelengvu keliu“
  6. Kauniečiui Donaldui Kajokui paskirtas Baltijos Asamblėjos apdovanojimas
  7. Kristinai Sabaliauskaitei įteikta Liudo Dovydėno literatūrinė premija
  8. 75-ąjį gimtadienį švenčiantis signataras R. Gudaitis Seime pristatys savo naują knygą
  9. Tarpukario Lietuvos žvalgybos pėdsakai knygoje „Prezidento žvalgas: du gyvenimai“
  10. Janina Radvilė: Neleiskime savo sielai pražilti anksčiau laiko
  11. Grįžulo Ratai – nekaltai ištremtų artimųjų, niekada nepažintų Sibiro vaikų amžinieji namai
  12. Didžio kraštiečio vardas įamžintas knygoje ir teatro apdovanojimo skulptūrėlėje
  13. N. Vaitkutė: Visada norėjau, kad pasaulyje būtų daugiau paslapčių ir nuotykių
  14. V. Terleckas. Knyga apie vimdančią istoriją, išvietes, okupacijos naudą ir kitką
  15. Rašyti – tai kopti į kalno viršūnę

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. Antanas says:
    6 metai ago

    O kas ta Sabaliauskaitė??? ?

    Atsakyti
  2. Aha says:
    6 metai ago

    Perskaičiau 1 dalį. Visai maloniai susiskaitė. 2 dalis tapo nuobodi, tai daugiau ir nebemėginau… Nieko asmeniško.

    Atsakyti
  3. Senis says:
    6 metai ago

    Jaunuolis taip liaupsinantis Sabaliauskaites kurinius labai palankiai atsiliepia apie tautai ziaurius 2008 metus. Tada krize is namu isvare tukstancius tautieciu ir prasidejo Lietuvos moralinis zlugdymas. Dergiamosios zurnalistikos pradininke Grineviciucia is lietuviu zeminimo uzdirbusi milijona, visiems darantiems itaka mene ir ziniasklaidoje parode uz ka mokami pinigai.
    Ir pasileido padugnes tada lenktyniaut kas labiau save apdergs ir kas labiau nusizemins pries zydus ir rusus.
    Sita psichoze taip isisuko, kad net nacionalines premijos uz tai skiriamos ir kabinami medaliai.
    Sabaliauskaites romano skaiciau tik pirma dali iki ten kur ji pradeda liaupsint rusa uz tai kad moka garsiai perst, o lietuviai taip negali.
    Ziaurus laikai Lietuvoje. Uzaugo karta be mesladrebio nieko nemaciusi, zodzio kurybos laisve suprantanti kaip teise apviduriuoti lietuvius ir Lietuva.

    Atsakyti
    • Žmogas says:
      6 metai ago

      Auksinis komentaras apie liberastinę asmenybę Sabaliauskaitę. Savo pasisakymais ji konkuruoja su Ivašekvičiumi, Čmilyte ar dar viena liberaste iš seimo.

      Atsakyti
    • !!! says:
      6 metai ago

      +++

      Atsakyti
    • Arūnas says:
      6 metai ago

      manau, kad Sabaliauskaitė rašė ne apie tikrus lietuvius, o apie Lietuvoje gyvenusius sulenkėjusius lietuvius. O tuo jau parodė kaip svetimų įtakoje pūna tautos atskalos

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        6 metai ago

        Kai aš girdėjau interviu su ja (gal Knygų mugėje?) – ji tiesiai šviesiai drėbė kažką šlykštaus apie dabartinius laikus. Moteris, įsitikinusi, jog turi moralinę teisę ir žinių vertinti tuos, kas pergyveno laikus, kokių ji nė įsivaizduoti negali.

        Atsakyti
    • Antanas says:
      6 metai ago

      ?

      Atsakyti
  4. Alvis says:
    6 metai ago

    Ar dar reikia komentaro? Manau ,kad ne ….”Turime neleisti, kad seniai ir „buduliai“ nubalsuotų už nacionalizmą ir užtrenktų duris, kaip tai nutiko Jungtinėje Karalystėje. Taip LRT OPUS sako rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Jos teigimu, Jungtinėje Karalystėje iš butelio buvo išleistas ksenofobijos džinas. „Reikia daryti viską, kad negrįžtume ten, kur buvome. Reikia vieną kartą pamiršti visus šiuos sumautus nacionalsocializmus ir tautinio geto iš Lietuvos kūrimą“, – tvirtina rašytoja.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      6 metai ago

      Atvirai pasakius, neskaičiau šito Sabaliauskaitės literatūrinio šedevro, todėl noriu patikslinti, ar ji tikrai taip parašė, kad jai nepatinka Lietuva kaip “tautinis getas”? Jai labiau patiktų Lietuva kaip “sovietinis kolchozas”? Ačiū! “Sovietiniame kolchoze” jau gyvenome! Ir dar. Manau, kad labai sunku būti lietuviu jei tavo proseneliai buvo žydai ir lenkai. Gal aš klystu, bet tokia yra mano nuomonė.

      Atsakyti
  5. Žemyna says:
    6 metai ago

    Pasikliovusi nesibaigiančiomis literatūros vertintojų liaupsėmis, galiausiai išparduotuvėje nupirkau iš karto 2 jos knygas šventėms dovanų. Netrukus pasirodė ir 3, o paskui išgirdau šios ponios pasisakymą apie Lietuvą, apie šių laikų lietuvius… Negali būti! Pamaniau, jog blogai nugirdau, ar ko nesupratau. Vėliau radau to pasisakymo įrašą, išklausiau dar sykį. Toks savo tautos niekinimas tai personai garbės nedaro. Nebent save aukščiau visų, o mus visus – jos nevertais kirminais laiko. Gerai, kad nespėjau padovanoti.
    Tai štai, pasitikėk šių dienų meno vertintojų rekomendacijomis ir apdovanojimais.
    Ar ir meno vertintojai jau kažkam atidirba, kažkam tarnauja, mėšlungiškai bandydami prie dvaro išlikti? Ar jie, nesaugodami savo vardo garbės, tuo neprisideda prie netikėjimo Lietuvos ateitimi, ar jie nėra vieni iš tų, kas paskatina migruoti?

    Atsakyti
    • Antanas says:
      6 metai ago

      ?

      Atsakyti
  6. Getas says:
    6 metai ago

    Senis geriausiai apibūdino šį romaną, tad man nereikia rašyti.

    Atsakyti
  7. Kęstutis says:
    6 metai ago

    …sekantis su-istkultūrinis straipsnis bus apie Vanagaitę…

    Atsakyti
  8. Saulyna says:
    6 metai ago

    Kultūros reiškinys man buvo Sauliaus Tomo Kondroto “Žalčio žvilgsnis”, turbūt ir iki šiol nepralenktas. Sabaliauskaitė? Na nežinau, nežinau…

    Atsakyti
  9. Žmogus says:
    6 metai ago

    Aš irgi vos įstengiau perskaityt pirmą knygą, parašyta labai nuobodžiai , sakinys beveik per visą puslapį; lietuvių dergimas susišaukia su kitais šiuolaikiniais dergėjais. Ko tuo siekiama, …a? M.Tamošaiti?

    Atsakyti
  10. Žemyna says:
    6 metai ago

    + + + !

    Atsakyti
  11. Žemyna says:
    6 metai ago

    Baisiausia, kad šių nutautėlių rankose naujoji lietuvių karta. Neatpažįstu mūsų senojo universiteto – mus kitokie žmonės mokė ir kitko mokė! Jis okupuotas pačia šlykščiausia prasme.
    ———–
    Jei teisingai supratau, sekmadienį 18 val. LRT Plius „Kultūringai su Nomeda” aiškins, kokie neteisūs lituanistai, ginantys lietuvių kalbą. Tai jie kalti, kad lietuviai lietuviškai kalbėti bijo 🙂
    Kalbės Vaicekauskienė, Smetona ir kiti „tikri mokslininkai”… 🙁

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      ŽR laida Gimtosios kalbos dienos proga:
      – ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/gimtosios-kalbos-diena-kokie-issukiai-laukia?video=1
      su tais pačiais „didvyriais”

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kruvinas pasveikinimas
Ukrainos balsas

JAV sveikinimas agresoriui – spjūvis Ukrainai

2025 06 13
Rimantas Šadžius ir Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Seimas spręs dėl PVM lengvatų pokyčių

2025 06 12
Seimas
Lietuvoje

Seimas svarsto saugumo įnašo įteisinimą

2025 06 12
Pinigai
Lietuvoje

Po svarstymo pritarta siūlymui didinti pelno mokestį

2025 06 12
Vaistinė, vaistai | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Kompensuojamųjų vaistų kainynas: daugės vaistų, mažės kainos

2025 06 12
Laurynas Kasčiūnas
Lietuvoje

Prokuratūros prašoma ištirti L. Kasčiūno veiksmus

2025 06 12
Žuvininkystė
Lietuvoje

Seimas pritarė naujam Žuvininkystės įstatymui

2025 06 12
Prezidentas lankosi Vietname
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su aukščiausiais Vietnamo vadovais

2025 06 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie JAV sveikinimas agresoriui – spjūvis Ukrainai
  • Nikolajus Azarovas apie A. Navys: Taika Lietuvoje – regimybė Rusijos hibridinių veiksmų akivaizdoje
  • +++ apie A. Navys: Taika Lietuvoje – regimybė Rusijos hibridinių veiksmų akivaizdoje
  • +++ apie Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • JAV sveikinimas agresoriui – spjūvis Ukrainai
  • Seimas spręs dėl PVM lengvatų pokyčių
  • Seimas svarsto saugumo įnašo įteisinimą
  • Po svarstymo pritarta siūlymui didinti pelno mokestį

Kiti Straipsniai

Knygos „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ pristatymas | ciurlionis.lt nuotr.

Čiurlionių šeimos atspindžiai: knyga ir videoapybraiža

2025 06 07
Pristatyta kovojančios Lietuvos vadovo A. Ramanausko-Vanago žmonos, partizanės Birutės prisiminimų knyga | voruta.lt nuotr.

Pristatyta kovojančios Lietuvos vadovo A. Ramanausko-Vanago žmonos, partizanės Birutės prisiminimų knyga

2025 05 29
Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai | A. Sartanavičiaus nuotr.

Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai

2025 05 09
Knygos „Nenugalimos karūnos“ sutiktuvės | istorineprezidentura.lt nuotr.

Knygos „Nenugalimos karūnos“ sutiktuvės Istorinėje prezidentūroje

2025 04 27
Tarptautinė XXXI knygos šventė „Laikas gyvena knygose“ | punskas.pl nuotr.

Tarptautinė XXXI knygos šventė „Laikas gyvena knygose“

2025 04 26
S. Nognienė. Eilėmis, muzikos akordais ir spalvomis „pražydo“ 21-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris | A. Andrulienės nuotr.

S. Nognienė. Eilėmis, muzikos akordais ir spalvomis „pražydo“ 21-asis Pagėgių literatūrinis pavasaris 

2025 04 19
25-oji Bibliotekų savaitė kviečia kalbėti apie paslaugų prieinamumą šiuolaikiniam skaitytojui | klavb.lt nuotr.

25-oji Bibliotekų savaitė kviečia kalbėti apie paslaugų prieinamumą šiuolaikiniam skaitytojui

2025 04 18
Kazimieras Uoka Tautininkų sąjungos suvažiavime, 2013-12-15

Pristatoma Gintaro Songailos knyga apie signatarą Kazimierą Uoką

2025 04 09
Vytauto Didžiojo karo muziejus | VDKM

Bus pristatyta V. Rakučio ir Ž. Petrauskaitės knyga apie  Abiejų Tautų Respublikos nuopuolį

2025 04 08
Pristatytas knygos „Dhammapada: mokymo pėdos“ kritinis vertimas iš pali kalbos | lma.lt nuotr.

Pristatytas knygos „Dhammapada: mokymo pėdos“ kritinis vertimas iš pali kalbos

2025 04 06

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie JAV sveikinimas agresoriui – spjūvis Ukrainai
  • Nikolajus Azarovas apie A. Navys: Taika Lietuvoje – regimybė Rusijos hibridinių veiksmų akivaizdoje
  • +++ apie A. Navys: Taika Lietuvoje – regimybė Rusijos hibridinių veiksmų akivaizdoje
  • +++ apie Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti
  • +++ apie G. Jakavonis. Kodėl Lietuvoje reikalingi priešlaikiniai rinkimai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Prezidentė perduoda gėlės – signatarų atminimui pagerbti | lrp.lt nuotr.

Prezidentė perdavė gėles Vasario 16-osio Nepriklausomybės Akto signatarų artimiesiems

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai