Vasario 15 d., Vilniuje ir vasario 22 d., Kaune, vyks Kristinos Bondar, Cukraus detokso autorės, paskaitos. Kovo 8-11 d., Alytaus rajone, Cukraus detokso stovykla.
Alina Vilkė, kaunietė gydytoja anesteziologė-reanimatologė kasdien susiduria su ligoniais, turinčiais rimtų sveikatos bėdų. Tokia kasdienybė moterį paskatino imtis veiksmų, leidžiančių kuo ilgiau išlaikyti sveiką, energingą, ištvermingą kūną. A. Vilkė su Alkas.lt skaitytojais sutiko pasidalinti savo patyrtimi laikantis cukraus detokso programos.
30 dienų Cukraus detokso iššūkis Feisbuke
Apie Cukraus detokso programą sužinojau iš Feisbuko grupės „30 dienų iššūkis“. Iš pradžių į šią programą žiūrėjau tarsi iš šalies. Stebėjau, kaip sekasi dalyvaujantiems. Didelio impulso nejaučiau. Tačiau, kuomet aiškiai suformulavau kaip įsivaizduoju savo sveikatą, sveiką kūną ir pojūčius jame, CD programa pasirodė man kaip rimtas iššūkis šiems metams. Neatbaidė net ir tai, kad pradėjus šią programą lapkričio gale, tektų ją tęsti ir šventiniu laikotarpiu. Suvokiau, kad man svarbiau ne per šventes suvalgytų pyragaičių ar mišrainių kiekis, ne skonio receptorių „pamaloninimas“, o mano sveikata. Dažnai aplinka į numatomą mano pasiryžimą žiūrėdavo neigiamai, tuomet tarsi pasitikrindavau ar mano ryžtas pakankamai stiprus ir ar aplinka gali išmušti iš vėžių. Šiam laikotarpiui esu labai dėkinga, tai sustiprino…
Erzelis ir nepasitenkinimas
Per pirmą savaitę ryškesnių pokyčių nepastebėjau, nedirgino jokie akiratyje matomi draudžiami vartoti produktai. Tačiau antrąją savaitę buvo pakankamai ryškus emocinis ir fizinis išbandymas, kritinis laikas ir lūžio etapas. Jausmas toks, kad galėjau lubom įsikibusi nagučiais šmirinėti, viskas erzino, pasijuto ryški emocinė priklausomybė ir noras pabėgti nuo negatyvių emocijų į saldumynų šalį. Erzino tuo metu viskas. Pavyko atsilaikyti. Praėjus antrai savaitei, viduje švenčiau savo nedidelę-didžiulę pergalę.
Lengvas kūnas, daugiau entuziazmo
Kadangi viršsvorio neturėjau, tai didelių svorio pokyčių nesitikėjau. Namie net svarstyklių neturiu. Poodinis riebalų sluoksnis nuosaikiai sumažėjo, tačiau kūno pavidalas išliko dailus.
Pastebėjau, kad drąsiau vartoju mityboje riebalus ir jie man labai gardūs. Atsirado poreikis aštriam, aitriai, rūgščiam, sūriam, karčiam skoniui ir man tai labai patinka.
Ryte nubudusi jaučiuosi labai lengva savo kūne, susitvarkė virškinimas. Anksčiau pasireikšdavo vidurių užkietėjimas ir su tuo susijsiję nemalonumai. Dabar viskas vyksta sklandžiai ir lengvai.
Tapo daug lengviau laikytis ir kitų pasiryžimų, daugiau entuziazmo ir prasmės pastebiu kasdieniuose gyvenimo reiškiniuose.
Labiau jaučiu savo kūną, išryškėjo tam tikros įtampos, kai kurios paaštrėjo, tad darau išvadą, kad kūnas aiškiau praneša apie tai, kas jam netinka ar kam jau atėjo laikas būti pastebėtam ir gydomam.
Kompleksas gyvensenos priemonių leidžia išvengti ligų
Šalia mitybos pokyčių pavyko savo dienotvarkėje įdiegti ir laikytis kitų principų, tokių kaip ryto ir vakaro meditacijos, lengva ryto mankšta, kontrastinis dušas. Protarpiais atliekant šias veiklas tokių teigiamų pokyčių nepastebėdavau, kaip kad laikantis šio režimo reguliariai. Tas pats pasakytina ir apie mitybą, jei kartą savaitėje pavalgai sveikesnio maisto, o visą kitą laiką maitiniesi įprastai, tai nauda ne taip aiškiai pastebima.
Nė karto nesinaudojau skiepais. Ir galiu pasakyti, kad sergu rečiau nei mano aplinkoje esantys bendradarbiai. Tačiau manau, kad tai yra kompleksas priemonių, kurias taikau savo gyvenime, o ne tik mityba pagal CD programą.
Vienas iš man svarbiausių dalykų šalia išorinės disciplinos yra vidinė disciplina, kuomet akylai, sakyčiau sąmoningai, stebiu, kad nė viena, ar kaip įmanoma mažiau neigiamų minčių, žodžių ir veiksmų nebūtų paskleista į išorę. Taip pat ir į vidų. Pradėjus tai praktikuoti gyvenimo kokybės pojūtis aiškiai pagerėjo, nors aplinka ir išliko tokia, kokia ir yra su savo pokyčių tempu. Mano vidinis pojūtis darbinėj, o ir asmeninėj aplinkoje daug kartų šviesesnis ir pozityvesnis. Mane kartais pavadina esančia kaip iš kitos planetos, priimu tai kaip padrąsinimą ir galimybę būti kitokiai, o nelinksėti nepriimtinoms tezėms į taktą.
Kai pradėjau laikytis šio detokso, visiems apie tai bylojau savo darbo ir draugų aplinkoje. Atsirado susidomėjusių, kurie net prašė autorės kontaktų, kad galėtų įsigyti knygą ir labiau pasigilinti bei nutarti ar jiems to reikia. Betgi ne maža dalis sakėsi, kad jie neturintys tiek valios ir kad tikrai neverta gyvenime atsisakyti malonumo susijusio su tam tikru maistu. Tačiau ir toliau patariu žmonėms labiau atkreipti dėmesį į tai, ką deda į burną ir kaip po to jaučiasi. Asmeninis pastabumas ir patyrimas – didžiausi mokytojai.
