Giedrius Kuprevičius: Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija

Vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją.

Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju, kad iš devyniolikos baltų genčių belikome tik mes ir latviai: su skirtingomis bažnyčiomis, dažnai nebesusišnekantys… Kuo kitu, jei ne muzika, galiu bent perspėdamas įtakoti tautų likimų procesus“, – sako kompozitorius.

1972 m. G. Kuprevičius sukūrė muziką režisieriaus Marijono Giedrio dviejų serijų filmui „Herkus Mantas“, pastatytam Juozo Grušo to paties pavadinimo dramos motyvais. Kai kurie šio filmo garso takelio epizodai vėliau transformuoti pateko ir operos partitūron.

„Prūsai“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pirmą kartą buvo pastatyti 1997 m. ir tapo pirmuoju lietuviškos istorinės-patriotinės operos pastatymu po Nepriklausomybės atkūrimo. Pagrindinę Herkaus Manto partiją, specialiai jam skirtą, tąkart atliko tenoras Virgilijus Noreika.

Prūsų didvyrio Herkaus Manto vaidmuo vasario 28-ąją atiteks žymiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baritonui Mindaugui Rojui. Tačiau du dešimtmečiai, skiriantys abi „Prūsų“ inscenizacijas, nesugebėjo atimti Kolčio vaidmens iš Kęstučio Nevulio. Abiejuose pastatymuose, tik keisdami atliekamus vaidmenis, dalyvauja ir Viačeslavas Tarasovas, Dalia Kužmarskytė, Artūras Kozlovskis, Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys. O štai Modestas Narmontas, Tadas Jakas, Artur Petraškevič, Rosana Štemanetian, Aurelija Dovydaitienė, Vilius Trakys ir pagrindinę Kristinos partiją atliekanti Rasa Ulteravičiūtė – į „Prūsų“ sceną pirmą kartą žengė tik pernai. 

„Tai stebuklinga, užkoduota muzika. Galbūt todėl Kristinos partija iškart ir prilipo. Nors vaidmuo nėra iš lengvųjų – reikalauja tiek fizinio, tiek emocinio, tiek vokalinio pasiruošimo“, – dalinosi įspūdžiais R. Ulteravičiūtė.

Operą diriguojantis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis mano, kad prūsai išnyko, nes atėjusi krikščionybė visiškai sunaikino jų pradą – pagoniškąjį tikėjimą: „Krikščionybė atėjo jėga. Mūsų operoje prūsų karžygio dvasinės kančios ypač išryškėja finale, kai Herkus Mantas lieka vienas, nes jo mylimąją Kristiną sudegina ant laužo tauta, už kurią jis kariauja. Be to, jam tenka kovoti prieš vokiečius – jį užauginusią tautą. Vidiniai prieštaravimai tiesiog drasko Herkui Mantui širdį… O mūsų tautoje kas vyksta – argi mūsų niekas nenaikina? Tik, aišku, ne kardais ir ne laužais… Tad kokios dvejonės kankina mus?“ – klausia T. Ambrozaitis.

Naujojo „Prūsų“ pastatymo režisierius Gediminas Šeduikis operos mylėtojus stebina kaskadiniais triukais ir kitais vizualiais efektais. Veiksmu scenoje rūpinosi scenografė Sigita Šimkūnaitė ir choreografas Aurelijus Liškauskas, baltais rūbais prūsus papuošė garsi dizainerė Sandra Straukaitė.