Po JAV Kongreso rinkimų pasaulinėse rinkose atpigo nafta ir gamtinės dujos. Rinkos dalyviai viliasi, kad pasikeitusi politinių galių pusiausvyra Vašingtone padės sumažinti įtampą Artimuosiuose Rytuose. Tačiau ar šį pigimą pajus Lietuvos gyventojai, mokėdami už elektrą, šildymą ir degalus?
Viltį įžiebė JAV rinkimai
Lapkričio 3 d. vykusiuose JAV Kongreso rinkimuose demokratai užsitikrino daugumą ir Senate, ir Atstovų Rūmuose. Naujasis Kongresas pradės dirbti 2027 m. sausio 3 d., tad prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) valdžios santykiai su įstatymų leidėjais dar tik keisis.
Apie tai, kaip JAV padalyta valdžia tarp prezidento ir Kongreso, Alkas.lt rašė lapkričio 4 d. Demokratai turės daugiau galimybių stabdyti prezidento sumanymus ir prižiūrėti jo administracijos veiklą, tačiau užsienio politikoje prezidentas išsaugos didelius įgaliojimus.
Rinkos į demokratų pergalę sureagavo pirmiausia kaip į galimybę sumažinti karinę įtampą tarp JAV ir Irano. Dėl karo suvaržyta laivyba Hormūzo sąsiauryje, kuriuo gabenama didelė pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų dalis. Viltis, kad tiekimas galėtų atsigauti, ėmė mažinti žaliavų kainas.
Nafta ir dujos atpigo, bet pavojus neišnyko
Lapkričio 6 d. naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad „Brent“ nafta per savaitę buvo atpigusi maždaug 16 proc. Lapkričio 9-osios rytą jos barelis kainavo apie 98 JAV dolerius. Tačiau derybos dėl karo pabaigos dar nebaigtos, o išpuoliai prieš laivus Persijos įlankos regione nesiliovė.
Panašiai kito ir Europos dujų kainos. Nyderlandų TTF prekybos taške lapkričio 5 d. dujų kaina buvo sumažėjusi iki maždaug 86 eurų už megavatvalandę, nors spalio pabaigoje buvo perkopusi 100 eurų ribą.
Todėl pastarųjų dienų pigimą tiksliau vadinti dalies ankstesnio pabrangimo išnykimu, o ne sugrįžimu prie pigių dujų. Tiekimo sutrikimai Artimuosiuose Rytuose tebėra rimta grėsmė Europos energetikai.
Kodėl Lietuvai svarbu, kas vyksta už Atlanto?
Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas „Independence“ leidžia importuoti dujas iš pasaulinės rinkos. Pasak elektros tiekėjos „Enefit“, 2026 m. pirmąjį pusmetį apie 42 proc. į Lietuvą atgabentų SGD sudarė kroviniai iš JAV.
Lietuvos priklausomybę nuo tarptautinių kainų atspindi ir naujos sutartys. Rugsėjo 21 d. „Ignitis“ pasirašė dešimties metų dujų tiekimo sutartį su JAV bendrove EQT. Nuo 2027 m. numatyta kasmet įsigyti maždaug po vieną teravatvalandę dujų, o kainą iš dalies sieti su JAV „Henry Hub“ rodikliu.
Tačiau nei terminalas, nei ilgalaikės sutartys nereiškia, kad Lietuvos vartotojai iš karto pajunta kiekvieną pasaulinės rinkos kainų pokytį. Dujų įsigijimo ir tiekimo sąlygos yra tik viena galutinės kainos dalis.
Kodėl Lietuvoje elektra vis dar brangsta?
„Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis ragina nepervertinti pirmosios rinkų reakcijos: „Tai – pozityvus ženklas, tačiau ar tai taps tendencija ir kaip greit tokį pokytį pajusim Lietuvoj – vis dar klausimas“.
Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad spalio 26 – lapkričio 1 d. vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 177,19 euro už megavatvalandę. Per savaitę šalyje pagamintos elektros kiekis sumažėjo 43,4 proc., todėl teko daugiau jos importuoti.
Elektros kainą lemia ne vien dujos. Kai vėjo elektrinės pagamina mažiau, o trumpėjančiomis dienomis mažėja ir saulės elektrinių gamyba, daug svarbesni tampa šiluminiai gamybos pajėgumai bei elektros importas. Todėl lapkritį prognozuojami elektros kainų šuoliai nebūtinai išnyks net ir toliau pingant dujoms.
Ar pigesnė nafta jau pasiekė degalines?
Pasaulinės naftos kainos mažėjimas gali atpiginti degalus, bet pokyčiai degalinėse nebūna nei vienalaikiai, nei vienodi. Lapkričio 6 d. Lietuvos energetikos agentūra užfiksavo vidutinę 1,868 euro už litrą benzino kainą – 0,52 proc. mažesnę negu išvakarėse.
Dyzelino kaina tą pačią dieną, priešingai, nežymiai padidėjo – iki 2,249 euro už litrą. Vadinasi, iš pirmųjų kelių dienų duomenų dar negalima spręsti, kad po JAV rinkimų degalai Lietuvoje nuosekliai pigs.
Kada pigimą pajustų gyventojai?
Net ir sėkmingos JAV ir Irano derybos savaime nereiškia, kad iškart atpigs elektra ar šildymas. Svarbu, ar bus atkurta saugi laivyba Hormūzo sąsiauryje, kiek dujų turės Europa, kokie bus žiemos orai ir kokios sąlygos numatytos tiekimo sutartyse.
Artėjant šalčiausiems mėnesiams gyventojams jau dabar aktualios didėjančios šildymo sąskaitos. Todėl pasaulinių kainų sumažėjimą verta vertinti atsargiai: žaliavų biržoje matomas pokytis dar nėra mažesnė suma sąskaitoje.
JAV rinkimai pasaulinėms energetikos rinkoms suteikė vilties, bet ne garantijų. Ar ji virs mažesnėmis išlaidomis Lietuvoje, priklausys nuo karo Artimuosiuose Rytuose baigties, dujų ir naftos tiekimo bei mūsų pačių elektros gamybos sąlygų.
Parengta pagal „Enefit“ lapkričio 5 d. pranešimą, „Reuters“ ir Lietuvos energetikos agentūros duomenis.
