Žirgų lenktynės – senas paprotys, įsigalėjęs Zarasų rajone dar XVIII a. Pasakojama, kad Dusetose gyvenęs piktas ponas. Kartą pas jį atėjęs baudžiauninkas su gražuole nuotaka. Ponui ji patikusi, ir jis sugalvojęs paveržti merginą. Ponas pasiūlęs vaikinui palenktyniauti žirgais ant ežero ledo. Varžybų nugalėtojui turėjo atitekti mergina. Ponas pasikinkė savo eikliausius žirgus, o vaikinas lenktyniavo su sena kumele. Nežinia, kaip ten buvę, bet vaikinas laimėjo. Ponas baisiai perširdęs ir liepęs nugalėtoją nuplakti. Tačiau tuo metu ežero ledas po pono kojomis lūžęs ir gelmė jį prarijusi kartu su rogėmis ir žirgais.
Ar šis pasakojimas yra tikras, ar tik pasaka neaišku. Tačiau tikrai žinoma, jog dvarininkai Pliateriai su kaimynais mėgindavo savo žirgų eiklumą ant Sartų ežero ledo.
Kurį laiką, ypač po 1863 m. sukilimo, politiniais sumetimais žirgų lenktynės buvo uždraustos. Nepaisant draudimo ūkininkai žirgų mylėtojai ir toliau, nors ir nereguliariai, surengdavo lenktynes per Grabnyčias. Prie jų vėliau prisidėjo ir rusai sentikiai.
Žirgų šeimininkai lenktynėms pradėdavo ruoštis dar Advento metu. Žirgai būdavo treniruojami vakare, ypač per mėnesieną, nes ristūnas bėgdamas matydavo savo šešėlį ir manydamas, jog tai jo konkurentas dar labiau įsismarkavęs padidindavo bėgimo tempą.
Lenktynių dieną ūkininkai – varžybų dalyviai savo žirgus iššukuodavo. Vieni žirgų mylėtojai papuošdavo savo augintinius garbiniais su kaspinais. Prieš lenktynes žirgai būdavo įkinkomi į lengvus, įvairių formų ir spalvų važelius. Šie būdavo puošiami žvanguliais, lenktynių metu keliančiais įvairias garsų tonacijas.
Sartų žirgų lenktynės nuo 1905 m. buvo pradėtos rengti kasmet. Nuo 1933 m. Sartų žirgų lenktynės yra remiamos žemės ūkio ministerijos. 1955 m. lenktynės tapo respublikine kasmetine švente, rengiama pirmąjį vasario savaitgalį. Nuo 1968 m. kartu su šiomis lenktynėmis pradėtos rengti ir žiemos mugės.
Nuo 1996 m. Sartų žirgų lenktynės vyksta tik Dusetų hipodrome ant dirbtinai suformuoto ledo tako, kuriam išlieti reikia apie 1500 kubinių metrų vandens, „pasiskolinto“ iš Sartų ežero.
Dabartinės Sartų žirgų lenktynės suburia geriausius žirgų sporto atstovus iš trijų Baltijos šalių ir netgi Lenkijos. Gausiausiai dalyvauja Lietuvos žirgų sporto asai, atvykstantys iš Zarasų, Utenos, Rokiškio, Biržų, Panevėžio, Ukmergės rajonų. Lenktynėse dalyvauja ristūnai išauginti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir kitose šalyse.
Sartų žirgų lenktynes, kuriose eiklieji žirgai bėga 1609 metrų distanciją arba anglišką mylią, kasmet aplanko daugiau nei 10 tūkstančių žiūrovų, kurie ne tik stebi ristūnus, tačiau džiaugiasi ir žiemos mugės gėrybėmis (mugės pradėtos rengti nuo 1968 m. Jose prekiaujama riestainių, dešrų lankainiais, sūriais ir alumi bei aukštaitiškais suvenyrais).
Šiemet Sartų žirgų lenktynės vyks vasario 2 d., šeštadienį.
Autorė yra Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos kultūrologė
