Sausio 10 d. garsiam istorikui, enciklopedininkui, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojui dr. Algirdui Matulevičiui sukako 80 metų.
A. Matulevičius gimė 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose, Molėtų r. baigė Giedraičių vidurinę mokyklą, besimokydamas laimėjo respublikinį astronomijos konkursą. Tačiau astronomu netapo, baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, studijuodamas buvo fakulteto studentų mokslinės draugijos pirmininkas bei viso universiteto SMD pirmininko pavaduotojas.
Susidomėjo Mažąja Lietuva, lietuvių tautinio atgimimo klausimais, „Aušros“ ir „Varpo“ kūrėjais, didžlietuviais ir mažlietuviais, kuriuos į vieną tvirtą kumštį anuomet telkė šie lietuviški spaudiniai. Nuosekliai ir moksliškai juos pradėjo tyrinėti nuo 1969 m., kai įstojo į aspirantūrą (dabar vadinamą doktarantūra). Tyrinėjo Martyno Jankaus archyvą. 1973 m. birželio 26 d. apgynė disertaciją „Tautinė lietuvių padėtis Prūsijoje 1701–1807 m.“. Darbo vertintojai pasiūlė disertanto darbą išleisti atskira knyga, bet ji dėl trukdymų bei apsidraudimų pasirodė nuo disertacijos gynimo praėjus net 16 metų – 1989 m. pavadinimu „Mažoji Lietuva XVIII amžiuje“. Knygoje pirmą kartą pateiktas 1972 m. Lietuvos mokslų akademijos „Darbų A serijoje“ publikuotas Mažosios Lietuvos ribų žemėlapis, 1996 m. su kartografu Petru Gauču sudarė etninį žemėlapį – apie XVII amžiaus pradžios Mažosios Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį.
Nuo 1972 m. tapo Vyriausios enciklopedijų redakcijos, Enciklopedijų leidyklos, nuo 1997 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto bendradarbis.
Daugelio istorinių ir publicistinių straipsnių periodiniuose leidiniuose „Voruta“, „Literatūra ir menas“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Mūsų praeitis“ bei užsienio spaudoje autorius. Vienas iš Mažosios Lietuvos enciklopedijos leidimo sumanytojų ir jos istorijos skyriaus vedėjas. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių apie Mažąją Lietuvą ir Prūsiją autorius.
Dirbdamas Enciklopedijų leidybos redakcijose, kartu su kitais parengė įvairių lietuviškų enciklopedijų, tarp jų Mažosios Lietuvos enciklopediją (4 t.), JAV lietuviai (2 t.), Visuotinę lietuvių enciklopediją (26 t.), Lietuva (4 t.), Lietuvos istorija (2 t.), Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną anglų kalba Concise Encyclopaedia of Lithuania Minor (2014), lietuvių kalba – 2015 m.
A. Matulevičius parašė per 20 mokslinių studijų, kelis tūkstančius mokslinių straipsnių. Daug rašo į Lietuvos, JAV spaudą. Prisidėjo redaguojant JAV ir Kanados išeivių lietuvininkų M. Brako, M. Gelžinio, V. Pėteraičio monografijas, būdamas redaktoriumi, recenzentu, konsultantu, spaudai parengė apie 15 Lietuvos mokslininkų knygų.
A. Matulevičius sudarė kelis originalius Lietuvos žemėlapius. Dalyvavo mokslinėse konferencijose Vokietijoje, Lenkijoje. Nuo 1982 m.dalyvauja Mažvydo knygos bičiulių klubo, nuo 1989 m. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, Donelaičio, Vydūno draugijų veikloje. 1978—2003 m. vadovavo ekskursijoms (iki Rusija uždraudė), 1989, 1993—1995 ir 1998 metais – mokslinėms ekspedicijoms po Karaliaučiaus kraštą.
Svarbiasi A. Matulevičiaus darbai: Mažoji Lietuva XVIII amžiuje. V. Mokslas, 1989 (monografija); Kas tu, Mažoji Lietuva? V., 1990 (monografija); Lietuviai Mažojoje Lietuvoje prieš 3 amžius (studija); Prūsai, lietuviai, vokiečiai ir lenkai Prūsijoje (studija); Remkimės lietuvininkais. Knygoje Potsdamas ir Karaliaučiaus kraštas. V., 1996; Jie mokė mylėti Tėvynę (atsiminimai); Algirdas Matulevičius. Lietuviai studentai Karaliaučiaus universitete XVI a.-XIX a. pradžioje.
A. Matulevičius apdovanotas Ordinu Už nuopelnus Lietuvai (2009), Tilžės Akto 100-mečio atminimo medalius (2018).
Su iškilia sukaktimi A. Matulevičių pasveikino jo bendraminčiai ir bendražygiai iš Mažosios Lietuvos reikalų tarybos. Alkas.lt redakcija gavo tarybos pirmininko Vytauto Šilo pasirašyta tokį sveikinimo raštą:
