Spalio 26 d., penktadienį, 17 val. Trakų Salos pilies (Kęstučio g. 4, Trakai) Didžiojoje menėje vyks kasmetis renginys, skirtas Vytautui Didžiajam atminti. VU Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas skaitys pranešimą „Kristaus apaštalas ir Marijos riteris: didžiojo kunigaikščio Vytauto bažnytinės fundacijos“, meninėje renginio dalyje – Trakų meno mokyklos mokinių ir mokytojų koncertas. Vėliau bus atidaryta nauja ekspozicinė erdvė, įrengta aukščiausiame pilies bokšte-donžone, kur, manoma, buvo pilies koplyčia. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.
Vytautas Didysis gimė Senuosiuose Trakuose apie 1350 m. Pasistatęs Viduramžių Europos standartus atitinkančią Trakų Salos pilį, valdovas čia dažniausiai ir reziduodavo. Iš čia siuntė laiškus, čia priimdavo užsienio pasiuntinybes, čia kūrė valstybinės reikšmės planus. Pilis ir miestas klestėjo. 1430 m. spalio 27 d. šioje pilyje Vytautas Didysis mirė, taip ir nesulaukęs vainikavimo Lietuvos karaliumi.
1430 m. Šventosios Romos karaliaus Zigmanto Liuksemburgiečio parengtame karūnaciniame dokumente Vytautas vadinamas „Viešpaties apaštalu“ (lot. apostolus Domini). Už kokius nuopelnus didysis kunigaikštis taip skambiai vadinamas? Kas žinoma apie jo fundacinę veiklą ir asmeninį pamaldumą? Ar tikrai jis kelis kartus keitė konfesiją, ir kas sakoma jo testamentiniame paskutinės valios pareiškime? Šiuos klausimus renginio metu kels ir analizuos prof. dr. Rimvydas Petrauskas.
Viduramžių valdovų pavyzdžiu Vytautas Didysis Trakų Salos pilyje buvo įsteigęs dvaro koplyčią. Visos aplinkybės liudija, kad koplyčia buvo Salos pilies pagrindinio bokšto-donžono penktame aukšte, kur buvo rasti sieninės tapybos ir žvaigždinių skliautų fragmentai. Tikslesnių ikonografinių ar istoriografinių žinių apie koplyčią nėra, bet ją rekonstruoti buvo galima pagal to laikmečio pilių koplyčių pavyzdžius. Menamo altoriaus vietoje eksponuojamas tapytojo prof. Giedriaus Kazimierėno sukurtas poliptikas „Pieta“.
„Vytauto koplyčią Trakų pilies bokšte suvokiu kaip sakralią vietą, – sako prof. G. Kazimierėnas. – Pasirinkau dramatišką biblinį motyvą – pietą, kuris atspindi ne tik Vytauto gyvenimo pabaigos dramą, bet ir susišaukia su dabarties Lietuvos sudėtinga situacija, kai vis dar sprendžiame išlikimo pasaulyje problemas“.
Koplyčios interjerą kūrė dailininkė Liuda Stankevičienė, atlikusi sieninės tapybos darbus, vitražistas Nerijus Baublys, medžio drožėjas, dailininkas Virginijus Stančikas, kalvis Vytautas Šliamka.
Renginys Vytautui Didžiajam atminti vyks Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje. Pradžia – 17 val.
Trakų Salos pilies koplyčios atidarymas – 18.30 val.
Renginys nemokamas.
Kryžininkai net Trakų pilį apdergs kryžiais.
Trakuose gyveno ir sostapilę turėjo Lietuvos karalius Kęstutis, jo žmona Birutė buvo senosios religijos veikėja, o ir pats Kęstutis anot istorijos analų, atlikinėjo apeigas Dievams ir Deivėms. Vadinasi Trakuose buvo senojo prigimtinio tikėjimo šventykla. Ar ne laikas ją atkurti?
To nebus. Neskiesk.
Bus! Trakuose yra Romuva, vadovaujama stipraus vaidilos Vidmanto Veličkos. Jie Trakų kultūros rūmų salėje rengia dievo Perkūno minėjimo dieną vasario 2 ąją su labai gražiomis Perkūno žvakių liejimo apeigomis, rengia kitas senosios prigimtinės religijos šventes. Tik reikia išsikelti ambicingą tikslą – atkurti Kęstučio ir vaidilutės Birutės, tapusios karaliene, bet nepalikusios savo Dievų ir Deivių, šventyklą Trakuose.