Sekmadienis, 29 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Trakų Salos pilyje vyks knygos „Sakmė apie Gervių tiltą“ pristatymas

www.voruta.lt
2015 11 08 13:24
0
Trakų Salos pilyje vyks knygos „Sakmė apie Gervių tiltą“ pristatymas

knygos Sakme apie Gerviu tilta pristatymasLapkričio 13 d. 16 val. Trakų pilies Didžiojoje menėje vyks Laimono Inio romano „Sakmė apie Gervių tiltą“ pristatymas.

„Aš vis dar gyvenu su Kara…“

Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras išleido rašytojo Laimono Inio romaną „Sakmė apie Gervių tiltą“. Netikėta tema, stilistika, kompozicija. „Žodžiai iš sąmonės gelmių lyg aukso grūdeliai biro į tamsėjantį vandenį…“ Apie tuos  „aukso grūdelius“, romaną sakmę, knygos atsiradimo istoriją ir jau savarankišką gyvenimą kalbamės su autoriumi.

– Knygos anotacijoje akcentuojamas ryšys tarp praeities ir dabarties, pabrėžiama, kad viskas, kas buvo, nedingsta be pėdsakų, egzistuoja Visatoje,
atsklinda įvairiais pavidalais. Tokiam teiginiui tikriausiai ne daug kas prieštaraus. Tačiau vis dėlto kodėl šiai tezei patvirtinti pasirinkote ne kokią nors kitą istoriją, o karaimų tautos likimą?

– Trumpai atsakyti labai sunku. Nors karaimų tautos istoriją šiek tiek žinojau ir tai, kad jie nuo seno gyvena Lietuvoje, anksčiau nė į galvą nebuvo atėjusi mintis apie tai ką nors parašyti. Pirmiausia gimė idėja. Tautų likimas istorijos verpetuose, žmogaus lemtis ir dvasios didybė, sielos nemirtingumas  ir etc.- tai nuo seno rūpėjo. Tiesa, apie tai šiek tiek esu rašęs  ir kitose knygose (bene „svariausiai“ šią temą paliečiau romanuose „Pamišėliai ir šventosios“ , 2007, „Paslaptį žino tik  moterys“, 2006, novelių knygoje „Ilgas pabučiavimas prieš aušrą“, 2013) – epizodiškai, lyg tarp kita ko, ir jaučiau, kad pasakiau tik mažą dalelę to, ką galėjau ir norėjau pasakyti. Pamažu, nejučia ėmė kauptis padrikų užrašų lapeliai: staiga galvon atėjusios mintys, įvykių atgarsiai, metaforos, palyginimai, pafilosofavimai, sapnų nuotrupos, nugirstų atsitikimų fragmentai ir dar daug kas. Tų lapelių susikrovę nemažai – keli šimtai. Bet kas iš to? Neradau formos (gal istorijos?), kad galėčiau idėją realizuoti.

Ir štai kartą… tai buvo prieš trejus metus. Važinėjau po Aukštadvario ir Trakų apylinkes. Palinkę pakelės medžiai, nuo vasaros saulės parudavę kalneliai, melsvos ežerų ežerėlių akys, pilies didybė, istorijos sūkurius menantys akmenys ir niekad neišdilsiančios Vytauto pėdos… Ir staiga akyse sušmėžavo pakelės rodyklė: „Vėžio akies ežerėlis“. Lyg žaibo blyksnis nušvietė sąmonę: štai kur išeities taškas. Vėžio akis… Mažytis žvilgantis taškelis žemėje, dangaus atspindys. O gal kažkada čia gyvenusių, mylėjusių, kovojusių žmonių sielos aidas?

Galvoje tarsi bičių spiečius ūžė daugybė minčių, viena kitą nustelbdamos ir vėl iškildamos, ir nevalingai suvokiau: nuo čia, nuo to ežerėlio, ir reikia pradėti!

– Ir tada nusprendėte, kad karaimų likimas Lietuvoje geriausiai tiks Jūsų idėjai įgyvendinti?

– Ne iš karto. Kaip rašau knygos įžangoje, aš iš tikrųjų ilgai abejojau. Kol neišgirdau nežinia iš kur atsklidusį balsą. Teisingiau sakant – alsų šnabždesį: nepraleisk tos valandėlės, kai atsiveria Visata ir trumpam sugrįžta prabėgęs Laikas, kai pamatai akis, kurios į tave žiūri ir nekalbėdamos kalba, kai prabyla meilė, nelauktai užgimusi ir tapusi nemari…

– Priešistorė gana įdomi. Bet dabar grįžkime prie „gervių“. Jūs deklaruojate, kad mažos karaimų tautos, susijusios ir su Lietuva,  – didi ir gabinga istorija. Per šimtmečius karaimai išsaugojo savo kalbą, raštą, religiją, papročius, tapo mūsų istorijos ir kultūros dalimi. Kiek knygoje yra tikrosios istorijos ir kiek išmonės?

– Tikrąją istoriją turi rašyti istorikai. Man istorijos faktai yra atspirties taškas. Daug kam žinoma, kad XIV a. pabaigoje karaimus į Lietuvą pakvietė kunigaikštis Vytautas. Dauguma jų buvo apgyvendinti Trakuose. Karaimai saugojo pilį, vertėsi žemės ūkiu, prekyba. Jie integravosi į Lietuvos gyvenimą, bet išsaugojo viską, kas jiems buvo svarbu ir, sakyčiau, šventa. Šie ir kiti istorijos faktai man buvo svarbūs. Knygoje apie tai užsimenu, bet tai tik fonas, vaizduojant karaimų merginos Karos ir pilies sargybinio Vytautuko gimstančios draugystės, o gal ir meilės istoriją.

– Kodėl romaną pavadinote „Sakmė apie Gervių tiltą“? Ar tai susiję su kokia realybe?

– Taip. Tarp vadinamojo „karaimų kampo“ ir Trakų salos pilies buvo pastatytas tiltas, kurį vakarais pakeldavo gervių pagalba. Tas tiltas ir skyrė, ir jungė du krantus, galima sakyti – dviejų tautų žmones.

Čia pravartu  prisiminti ir kitą metaforą – gerves, paukščius, išdidžiai braidžiusius po ievų žiedlapiais pribirusį paupį ir dabar gyvenančius Mergelės akies paežerėly (Vėžio akies ežerėlis mano knygoje tapo Mergelės akimi – pailgas, paslaptingas, buriantis kaip Karos akys…).

– Sakmę būtų galima pavadinti fragmentų romanu. Kodėl pasirinkote tokią kompoziciją?

– Iš tikrųjų, iš pirmo žvilgsnio tai fragmentų „rinkinys“: „Sapnas“, „Kelionė”, „Kara“, „Laiškas“, „Paveikslas“, „Tiltas“, „Išsivadavimas iš sapno“ – kiekvienoje dalyje po keletą ar kelioliką skyrelių, tarsi tarpusavyje ir nesusijusių. Bet  tik iš pirmo žvilgsnio… Aš kartais sakau: tai lyg žemuogės ant smilgos. Šis įvaizdis gyvas nuo vaikystės, kai išeidavau į pamiškę ar paupį žemuogiauti ir kvepiančias uogeles verdavau ant smilgos. Lūpomis  vieną po kitos „skinti“ žemuogėles nuo smilgos buvo be galo saldus užsiėmimas. Nesu tikras, kad panašų malonumą jaus skaitytojas, „skanaudamas“ vieną fragmentą po kito… bet nenorėjau rašyti klasikiniu stiliumi, kurdamas nuoseklų siužetą ir chronologine seka pasakoti įvykius. Siekiau netikėtumo, norėjau viską “suvelti“, šiek tiek intriguoti, nes tik atkakliai skaitant viena skyrių po kito, fragmentą po fragmento, paaiškės autoriaus sumanymas ir romano esmė. Žinoma, galima skaityti ir pasirinktinai, sakykim, tik „Keliones“ ar tik „Tiltus“. Kažkas paaiškės, bet tik kažkas, ne visuma.

– Užsiminėte apie „žemuogių vėrinius ant smilgos”. Galima sakyti, kiekvienas skyrius („Kelionė”, „Sapnas”, „Laiškas” ir t.t.) – tarsi viena žemuogių smilga?

– Galima sakyti ir taip. Tačiau būčiau linkęs pateikti ir kitą palyginimą tarsi geologinį pjūvį.

Istorinė (sąlygiškai „Kara“, „Laiškas“, „Tiltas“), dabartinį (irgi sąlygiškai „Kelionė“, „Paveikslas“, „Sapnas“) ir filosifinį („Likimo knyga“). Taigi trys knygos vienoje. Galimas daiktas, kiekviena galėtų  egzistuoti ir atskirai, bet… tai jau nebūtų romanas.

– Knygoje daug mistikos, alegorijų, vizijų…

– Mano manymu, tai meninės priemonės, kurių pagalba norėjau kurti intrigą, leistis į nepažįstamą dvasių pasaulį, „nežinomas žemes“,  leisti herojams ieškoti išeities iš kebliausių situacijų. Kelionė iš praeities į dabartį – sunki, tas kelias pilnas kliūčių, nusivylimo ir juos įveikti gali  tik stipri dvasia.

– Kodėl knygos heroję pavadinote Kara?

Aš ilgokai mąsčiau, kokį vardą jai duoti – ar šptastą karaimišką, ar sugalvotą. Pagaliau apsisprendžiau: tegu bus Kara – nuo žodžio karaimai. Ir tik dabar sužinojau gilią jo prasmę: Kara – tai siela. Taip man paaiškino akademikas Romualdas Grigas, kalbėdamas apie keltų ir aisčių dvasinę išmintį. Alam kara – dvasių brolybė. O juk sielų brolybė – svarbiausias knygos leitmotyvas.

– Ar ilgai „gyvenote“ su Kara? Kitaip sakant, ar ilgai rašėte šią knygą?

– Aš su Kara ir dabar gyvenu. Ir vis dar mano mintyse aš girdžiu jaudinančią jos širdies kalbą. O romaną rašiau 38 dienas, po to dar pusantrų metų taisiau, vis braukydamas, papildydamas, ieškodamas vaizdingesnio palyginimo, nenuvalkioto žodžio, tardamasis su kitais, pats ne kartą išgyvendamas tai, ką išgyveno mano herojai.

– Ar turite daug skaitytojų?

– Nežinau ir nenoriu spėlioti. Tik galiu pasakyti – nėra smalsesnio ir kritiškesnio mano kūrybos skaitytojo už mane patį.

– Tikriausiai jau girdėjote atsiliepimų apie šį romaną?

– Šia proga noriu padėkoti pirmiesiems rankraščio skaitytojams ir vertintojams karaimų istorijos žinovei rašytojai Halinai Kobeckaitei ir poetui Robertui Keturakiui, suteikusiam būti ir knygos redaktoriumi, – jų geranoriškumas ir pastabos mane padrąsino ir padėjo sudėlioti paskutinius knygos taškus. O kadangi „Sakmė…“ tik pradėjo savarankišką gyvenimą, atsiliepimų dar nedaug, ir galiu pasidžiaugti, kad vertinimai gana palankūs. Tačiau, žinoma, sulaukiau ir priekaištų. Štai vienas vertintojas mano,. kad tekste per daug deminutyvų, būdvardžių. „Gal reikėtų daugiau dėmesio skirti veiksmažodžiams, kurie pagyvina veiksmą?..“ Prisipažinsiu – neskaičiavau nei būdvardžių, nei veiksmažodžių ir abejoju, ar tai ką lemia. Kitas vertintojas pasigenda nuoseklesnio siužeto, realistinio pasakojimo, neatkreipęs dėmesio į žanro nuorodą pavadinime – „sakmė“. Dar užtikau priekaištą, kad nemėginau aptarti , kas “karaimams padėjo išsaugoti savo tautinį identitetą“. Ir vėl tariu – atleisk jam, Viešpatie, jis skaitė ne tą knygą…. Tikriausiai dar sulauksiu ne vieną „už“ ir ne vieną „prieš“, ir tai gerai. Vadinasi, romanas skaitomas ir sužadina norą pasikalbėti.

– Ačiū už atsakymus.

Kalbino Audra Kaunaitė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Trakų pilyje vyks Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimas ir knygos „Didžioji Lietuva“ pristatymas
  2. Trakų salos pilyje – paroda ir G.Kazimierėno paveikslo pristatymas
  3. Trakų salos pilyje – Senųjų amatų dienos (programa)
  4. Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Pilys ir muziejai aplink Baltijos jūrą“
  5. Trakų salos pilyje – parodos „Lietuva S.Miunsterio kosmografijoje 1550–1628 m.“ atidarymas
  6. Trakų salos pilyje – parodos „Baltijos jūros pakrantės miestų vaizdai XVI–XX a. grafikoje“ atidarymas
  7. G.Grajausko knygos pristatymas vyks I.Simonaitytės bibliotekoje
  8. Rašytojų klube vyks naujos Aido Marčėno eilėraščių knygos pristatymas
  9. Senųjų amatų dienos į Trakų salos pilį kviečia jau 10-ąjį kartą (dienotvarkė)
  10. Kviečia Viduramžių šventė Trakų pusiasalio pilyje
  11. Britai Trakų salos pilį įvardijo kaip vieną iš gražiausių Europoje
  12. Juodkrantėje vyks K.Donelaičio kūrybos pristatymas pagal M.L.Rėzą
  13. Medininkų pilyje vyks paroda, skirta 1863 metų sukilimui atminti
  14. Rašytojų klube S.Birgelio eilėraščių knygos „Septintas nakty“ pristatymas
  15. Medininkų pilyje bus pristatytas tapytojo G. Kazimierėno paveikslas „Rūstybės diena“
  16. Jaunimo teatre skambės T. Dirgėlos trumposios dramos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas | V. Tamašauskienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta knyga „Laisvės kronikos“

2023 01 20
Leidiniai | sumin.lrv.lt nuotr.

Leidinių pristatymo kainos pateiktos derinimui

2022 12 08
Skorinos spaudos užsiėmimai | Rengėjų nuotr.

Praeinant P. Skorinos metams – kaip garsėjo pirmosios knygos autorius ir leidėjas?

2022 12 06
Lietuvos paštas | sumin.lrv.lt nuotr.

Vyriausybė patvirtino paramą leidinių pristatymui

2022 11 30
Knygos „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: tarpukario architektūra“ pristatymas | lnb.lt nuotr.

Knygos „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: tarpukario architektūra“ pristatymas

2022 11 23
Poetas Pranas Raščius | šeimos albumo nuotr.

G. Steponėnaitė. Gamtos dainiaus Prano Raščiaus knyga „Paragauki sulos“ – lyrinė kelionė po Lietuvą

2022 11 17
Lietuvos dailininkų sąjungoje. Iš kairės:  Romualdas Vitartas, Gražina Vitartaitė, Algimantas Poška | L. Veličkaitės nuotr.

Atkaklios dailininkės Gražinos Vitartaitės sukaktis

2022 10 15
Lietuvoje vieši Prancūzijos delegacija | lrkm.lrv.lt nuotr.

Lietuvos kultūra bus pristatyta Prancūzijoje

2022 10 13
Pranas Genys (kairėje) su seserimi Stase ir broliu Juozu. XX a. 3 deš. Telšiai. Chaimo Kaplanskio fotosalonas | „Alkos“ muziejaus rinkinių nuotr.

A. Gelžinis. Tautininkui Pranui Geniui atminti

2022 08 26
Poetas Valdas Braziūnas | asmeninė nuotr.

Poetas V. Braziūnas pristato pirmą savo sudarytą eilėraščių rinktinę

2022 08 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr. nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)
Lietuvoje

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

2023 01 27
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Vidmantas apie Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Vidmantas apie Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Nuoroda apie A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip namuose užsiauginti saldžiųjų paprikų?
  • Kaip išvengti pavojų slidžiame kelyje?
  • Tarp gabaus ir gebančio vaiko skirtumų yra
  • Šalčiai per kišenę gali kirsti skaudžiai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta knyga „Laisvės kronikos“

by daiva
2023 01 20
0
Knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas | V. Tamašauskienės nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse – Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Ingos Stepukonienės sudarytos knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas. Knygos autorė...

Skaityti toliau

Leidinių pristatymo kainos pateiktos derinimui

by Ditė Česėkaitė
2022 12 08
0
Leidiniai | sumin.lrv.lt nuotr.

Susisiekimo ministerija viešam derinimui pateikė Vyriausybės nutarimą dėl periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų, kurie patenka į retai...

Skaityti toliau

Praeinant P. Skorinos metams – kaip garsėjo pirmosios knygos autorius ir leidėjas?

by Kristina Aleknaitė
2022 12 06
0
Skorinos spaudos užsiėmimai | Rengėjų nuotr.

2022 m. minėjome Pranciškaus Skorinos metus. P. Skorina, daug keliavęs po Vakarų Europą, trumpai gyveno ir dirbo Vilniuje, čia įkūrė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Vidmantas apie Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Vidmantas apie Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Nuoroda apie A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis
  • Žemyna apie S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

Kitas straipsnis
Pakelėje sužeista stirna | Alkas.lt nuotr.

Laukiniai gyvūnai nesirenka taikinio

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai