Pirmadienis, 30 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

T. Baranauskas. „Kelias“ į niekur… (I)

Tomas Baranauskas, www.alkas.lt
2018-10-04 08:00:24
14
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Štai ir atėjo tas liūdnas metas, kai į rankas teko paimti istorijos vadovėlį… Metas, kai staiga suvoki, kad istoriko darbas – beprasmiškas, nes vadovėlio autorius ir taip viską žino, ir parašys savaip, jokių ten tyrinėjimų neskaitęs. Nes jis tiesiog žino…

Kitaip sakant, palikim istoriją istorikams, o istorijos vadovėlius – vadovėlių autoriams! O dėl to, kad aš, kaip istorikas, paėmiau į rankas penktos klasės vadovėlį, tai pats ir esu kaltas. Taip man ir reikia…

Kalbu apie leidinį, užvardytą „Kelias. Lietuvos istorijos vadovėlis 5 klasei. I dalis“, išleistą leidyklos „Briedis“ 2008 m. ir patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2008 m. kovo 31 d. Tuo metu dar galiojo kitos mokymo programos, bet Lietuvos istorijos pradmenis iš jo penktokai kremta iki šiol. Vadovėlyje – 88 puslapiai, o autoriai net 4: Rimvydas Laužikas, Karolis Mickevičius, Živilė Tamkutonytė-Mikailienė ir Ignas Kapleris. Ne, iš tiesų autorių daugiau, nes šiaip ar taip tai – greičiau albumas, nei vadovėlis: paveiksliukai jame aiškiai dominuoja teksto atžvilgiu, tad reikia pridėti ir 3 dailininkus: Rubenas Atojanas, Vilius Jurkūnas ir Šarūnas Miškinis. Kas ką konkrečiai rašė ar paišė šiam vadovėliui, nėra nurodyta, tad kiekvienos konkrečios vietos autorius ir dailininkas yra greičiau Anonimas (toliau juos vadinsiu Autoriumi, kalbėdamas apie tekstą ir Dailininku – apie iliustracijas). Juk, kaip žinia, viena iš geriausių vietų pasislėpti nuo atsakomybės yra minia…

Pagal savo turinį 5-os klasės vadovėlis apskritai skirtas trumpai supažindinti su visa Lietuvos istorija, o aptariama pirmoji jo dalis – laikotarpiui nuo seniausių laikų iki 1795 metų.

Penktos klasės vadovėlio „Kelias“ pirmo skyriaus pradžia | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.
Penktos klasės vadovėlio „Kelias“ pirmo skyriaus pradžia | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Pradedama nuo priešistorės ir paaiškinimo, kas tai yra. Pasirodo, „tai laikas, kai žmonės dar nežinojo rašto“ (p. 10). Gerai, vadinasi, logiška būtų manyti, kad kai žmonės jau žinojo raštą, priešistorė baigėsi. Betgi ne! Autorius vos po kelių sakinių savo tekstą užbaigia tokiu teiginiu: „Priešistorė Lietuvoje baigėsi, kai mūsų protėviai įkūrė Lietuvos valstybę.“ Tai kas gi, autoriaus supratimu, yra priešistorė – laikotarpis, kai žmonės nežinojo rašto, ar laikotarpis, kai nebuvo valstybės? Neklausiu Autoriaus, nes suprantu, kad jam pačiam nelabai aišku… Penktokui iš jo rašliavos – juo labiau. Na, o šiaip istoriografijoje laikoma, kad priešistorė nėra nei viena, nei kita, o tiesiog laikotarpis, apie kurį nėra ar beveik nėra rašytinių šaltinių (pastaruoju atveju dar kalbama apie proistorę)…

Tame pačiame trumpame tekstuke sužinome ir dar vieną „įdomų“ dalyką. Pasirodo, pirmųjų Lietuvos gyventojų „įrankiai daugiausia buvo akmeniniai“. Tai – itin svarbi Autoriui mintis, nes ji kartojama ir toliau: 13-ame puslapyje net du kartus pakartotas akmens amžiaus apibrėžimas, esą tai „laikotarpis, kai svarbiausi įrankiai ir ginklai buvo akmeniniai“. Jei šitą apibrėžimą būtų sugalvojęs penktokas, nesistebėčiau: jis maždaug ir atitinka galimą penktoko įsivaizdavimą, išgirdus frazę „akmens amžius“. Taip ir įsivaizduoju akmens amžiaus medžiotoją šaunantį iš akmeninio lanko akmeninę strėlę… Tikiuosi, mes, suaugusieji, suprantame, kad iš tiesų ir lankas ir strėlė buvo gaminama iš medžio, o iš akmens – tik strėlės antgalis? Ir kad daugumos akmens amžiaus žmonių medinių įrankių ar jų medinių dalių archeologai dėl suprantamų priežasčių neranda, bet tai nereiškia, kad daugumos įrankių ar jų dalių to meto žmonės nesigamino iš medžio?

Paslaugiai nupiešta laiko juosta – neperkrauta. Trečioji data joje informuoja: „98 m. pirmasis baltų paminėjimas“ (p. 11). Še tau, Neselmanai! Užteks savintis baltų vardo išradimą tik 1845 m. Pasirodo, jau I a., turbūt Tacitas, visai ne aisčius, o baltus paminėjo… Na, bet ką ten suprasi, kas, ką ir kaip minėjo savo raštuose, rašytuose tais tolimais ir miglotais laikais, „kai rašto dar nebuvo“…

Pirmoji šio skyriaus tema – „Mūsų protėviai – medžiotojai“. Čia laiko juosta mus informuoja, kad XIII tūkstantmetyje prieš Kristų mus staiga ištiko „ledynmečio pabaiga“, bet pirmieji žmonės kažkodėl pasirodė tik XI tūkstantmetyje… Ir kas gi juos taip ilgai – net du tūkstantmečius – galėjo sulaikyti nuo užėjimo į tą teritoriją, kurioje jau „pasibaigęs“ ledynmetis?

Penktos klasės vadovėlio „Kelias“ pirmoji tema | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.
Penktos klasės vadovėlio „Kelias“ pirmoji tema | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Skyrelio akcentas – knygos Dailininko piešinukas, vaizduojantis „šiaurės elnių medžiotojų gyvenvietę“. Rekonstrukcija – unikali… Žmonės šioje iliustracijoje laksto ir dirba nuogi ar pusnuogiai. Taip taip, būtent taip ir buvo ledyno papėdėje… O gal kaip tik todėl jie ir laukė net 2000 metų nuo „ledynmečio pabaigos“ iki atėjimo į Lietuvos teritoriją, kad oras atšiltų ir jie čia nuogi galėtų sugužėti? Bėda tik, kad Lietuvoje niekada, įskaitant ir mūsų laikus, orai nebuvo tokie šilti, kad žmonės čia galėtų lakstyti nuogi… Jei netikite, pabandykite tai padaryti žiemą (visų pirma siūlau tai išbandyti kūrybiniam vadovėlio kolektyvui). Na, bet dailininkai – tokia jau publika, išmokyta, kad geriausia piešti nuogą kūną. O jeigu jau reikia įsivaizduoti kažką tokio primityvaus, kaip akmens amžius, tai kur jau kitaip įsivaizduosi… Bet, matyt, ir teksto autoriams šitokia „rekonstrukcja“ įtarimų nesukėlė…

„Moterys rinko vaisius, laukinių javų grūdus, riešutus, uogas…“ (p. 12) – beria žodžius it grūdus apie pirmųjų Lietuvos gyventojų – šiaurės elnių medžiotojų – bendruomenę teksto autorius. Tuo metu Lietuvos teritorijoje vyravo miškatundrė. Labai patarčiau išmoningajam Autoriui nuvykti į artimiausią miškatundrę ir pasirinkti viso to, ką jis čia pabėrė penktokams…

Laukiniai javai, beje, mūsų krašte niekada neaugo – jie augo Artimuosiuose Rytuose, ten jie ir buvo sukultūrinti ir jau tokiu pavidalu neolite pateko į mūsų platumas drauge su žemdirbystės pradmenimis…

Keturi puslapiai įveikti… Kol kas užteks.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau?
  2. T. Baranauskas. 2013-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai
  3. G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus
  4. T. Baranauskas. Transgenderinė „Pamoka Laisvei“ – Švietimo ministerijos pasityčiojimas iš Sausio 13-osios aukų
  5. Austrijos menininkų kūriniuose – Lietuvos kelias į nepriklausomybę
  6. R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika
  7. A. Patackas. Kai istorikas tampa kamerdineriu (atsakymas A.Bumblauskui)
  8. A.Anušauskas. „Vesna“ nereiškia pavasario
  9. I. Mataitytė. 1863 metų sukilimas ir sukilėliai kalboje
  10. R. Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (I dalis)
  11. R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (II dalis)
  12. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  13. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  14. M. Purvinas. Lietuvybė, antroji Lenkija ir Vyslos upė (video)
  15. G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Aha says:
    7 metai ago

    Tai kad ne tik istorijos vadovėliuose nesąmonės rašomos: lietuvių k., matematikos irgi….

    Atsakyti
  2. Algis says:
    7 metai ago

    Taigi taigis. Ką čia bepasakysi, 2008.

    Atsakyti
  3. Jonas Vaiškūnas says:
    7 metai ago

    Kas vadovauja tokių vadovėlių rašymui? Reiktų likviduoti tokią vadovybę.

    Atsakyti
  4. Dronas says:
    7 metai ago

    Bet juk mokymo vadovėlius turėtu patvirtint komisija. Komisija sudaryta iš to dalyko kuriam skirtas vadovėlis specialistų. Ar aš klystu? O jeigu tokia komisija yra, tas kokiu būdu nustatoma komisijos narių kompetencija? Man čia gerokai viskas neaišku. Nes kiek pamenu, anksčiau, vadovėlius tvirtindavo žmonės, kurie yra akademikai ir to dalyko specialistai. Tvirtindavo ne kažkokie valdininkai, o mokslinė komisija, kuriems už praleistas nesąmones, kurios pateko į mokymo programą, gyviem kailį nunertu ir labai rimtai susidomėtu jų kompetencija. Bet gal aš toks senamadiškas ir nežinau kas dabar madinga? Nors jeigu dabar tokia mada, kad mokymo priemones tvirtina nekompetetingi asmenys, man kraupu dėl ateities.

    Atsakyti
  5. Klodas says:
    7 metai ago

    Kažin, ar Vilnius yra prie Neries, kur jį įkūrė lietuviai, ar Šeimininkėliuose, kuriuos taip myli Tomas?

    Atsakyti
    • s.m. says:
      7 metai ago

      triušio mėginimas įkąst į užkulnį stumbrui…

      Atsakyti
  6. lukas says:
    7 metai ago

    jeigu komisijoje buvo Niekžentaitis, tada viskas aišku…

    Atsakyti
  7. Vilna says:
    7 metai ago

    Sukurpė vadovėlį, pasiėmė pinigus, pagal jį 10 metų istorijos mokyti penktokai. Akivaizdu, kad tuo yra padaryta nemateriali žala Lietuvos istorijos mokymo procse. Tas yra įvykę viešųjų interesų srityje. Matyt, kad tokiu atveju prokuratūrai derėtų ginant viešuosius interesus kelti bylą teisme. Tad siūlyčiau T. Baranauskui ar atitinkamai visuomenės (tėvų) organizacijai, pagaliau Seimo narių grupei remiantis T.Baranausko išdėstytais argumentais kreiptis į prokuratūrą dėl viešųjų interesų gynimo. Toks tegali būti veiksmingas veikimo kelias demokratinėje šalyje. Juk LKP CK, kuris taip parašius imtų atsakingus asmenis už pakarpos, jau nėra 30 metų. Laikas būtų suprasti, kad demokratijos šalyje rašinėjimai yra tik asmens savo nuomonės skleidimas. Iš viešai pareiškštos nuomonės tokiu atveju savaime teisinės pareigos atitinkamoms institucijoms neatsiranda.

    Atsakyti
  8. Išties says:
    7 metai ago

    Didžiausia Lietuvos švietimo ir mokslo sistemos nelaimė ta,kad dažniausiai ir ilgiausiai /dabar taip pat/ tvarkė ir valdė neoliberalai,kurie jau išugdė ir išauklėjo visą kartą lietuvių.kuri turi miglotą tautinę tapatybę,prastą istorinę atmintį,žavisi anglomanija, pasižymi silpna tautine savigarba, didžioujasi viskuo kas užsienietiška, o jų pagrindinė svajonė – išvykti gyventi į užsienį. Labai prastai yra ir Lietuvos aukštosiose mokyklose: jų vadovavimą ir programų tvarkymą užvaldė daugiausia globalistai ir kosmopolitai,kur lietuviškai kultūrai,ypač lietuvių kalbai, vis mažiau belieka vietos,humanitainiai mokslai nustumti į mokslo pakraščius.Išvada: nedelsiant įvairialypiais būdais ,pasitelkiant visų pirma visuomeninius judėjimus ir nepriklausomą nuo neoliberalios nomenklatūros žiniasklaidą,stiprinti švietėjišką visuomenės darbą taip,kad sustiprėtų jos tautinis stuburas ir valstybinis mąstymas;- tik tuomet liaudis taps tauta,o rinkėjai į įvairius valdžios organus neįsileis politinių ,kosmopolitinių nevykėlių.Ir dar vieną: būtinai ir nelaukiant iš esmės pertvarkyti Visuomeninį transliuotoją LRT,kurio veikla jau keliolika metų grindžiama vien nūdienos liberalizmo ideologija.

    Atsakyti
  9. Gintaras Raulinaitis says:
    7 metai ago

    Aš galvoju, jog derėtų t i k 2 istorijos vadovėlius pateikti, kurie yra tikrovę atitinkantys veikalai: tai, žinoma, Adolfo Šapokos redaguota ir sudaryta kelių autorių parengta “LIETUVOS ISTORIJA”; ir, be abejo, – garsioji Pichel “ŽEMAITIJA”, kurią galima būtų prilyginti PIRMAJAM LIETUVOS ISTORINIAM EPUI.

    Atsakyti
  10. Tėvelis says:
    7 metai ago

    Nejaugi istorijos ir kitų vadovėlių nereikia perskaityti/patikrinti ar recenzuoti išmanantiems istoriją?
    Dabar tokia tvarka/netvarka – kas nori tas ir rašo. Nereikia būti tos srities specialistu.
    Lauksim rimto istoriko Tomo tolimesnių tyrinėjimų. Pasidarė įdomu kokių nesąmonių moko mūsų vaikus mokyklose.
    Liūdna, kad Švietimo ministrei neįdomu.

    Atsakyti
  11. Jonui says:
    7 metai ago

    Jonai, vadovėlių rašymui niekas nevadovauja. Kas nori tas ir rašo. Mokyklos direktorius ir mokytojai kokį nori autorių tokį ir pasirenka. Gali parašyti ir pats pvz. kokios chemijos ar biologijos vadovėlį, nors pagal išsilavinimą esi fizikas. Niekam tas nerūpi. Tik turėk pažintis, kad tavo vadovėlį išleistų ir kad mokyklos nusipirktų už mūsų visų skirtas lėšas.

    Atsakyti
  12. Rimgaudas says:
    7 metai ago

    Džiaugiuosi, kad Jūs, Tomai, paėmę į rankas 5 klasės Lietuvos istorijos vadovėlį, aiktelėjote. Aiktelėjo ir rugsėjo 22 d. konferencijos, organizuotos Žemaitijos regioninės EKGT iniciatyva Palangoje, “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kęstučio ir Birutės laikų kultūra” dalyviai, kai jiems buvo parodyta dokumentinė medžiaga, siejanti LDK su Egipto – Padovinio akmens (Marijampolė) 10 tūkst. metų senumo vertikalia ašimi. Gerą analitinę šneką užmezgėte, gerb. Tomai. Laukiu tęsinio.

    Atsakyti
  13. Gražina N.-Ak. says:
    7 metai ago

    Ačiū, kad atveriate akis, prikišamai parodot, kas yra kas
    ..

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas
  • Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius
  • Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

Kiti Straipsniai

1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
Kazys Škirpa

V. Valiušaitis. 1941-ųjų sukilimas – Tautos valios išraiška ir Lietuvos diplomatijos sprendimų pasekmė

2025 06 23
1941 m. birželio sukilimui skirta konferencija Seime

Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

2025 06 19
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
Programos bendraįkūrėjos Eglė Pranckūnienė ir Marina Vildžiūnienė | renkuosimokyti.lt nuotr.

Dvi kartos, viena misija: „Renkuosi mokyti!“ renginyje – padėkos ir nauja pradžia

2025 06 18
Akimirkos iš Romuvos Ilgių ir dailininkės Julijos Ikamaitės surengto Vėlinių (Ilgių) vakaro. 2012–2018 metai

Ar dera naikinti Vėlines dėl Sausio 13-osios?

2025 06 17
Smėliu užpustytos 1941-ųjų metų tremtinių kapinės Tit Aruose. Jakutijos ASSR, 1989 m. | Genocido aukų muziejaus rinkinių nuotr.

I. Meškauskas. Kai mus gaudė ir šaudė kaip žvirblius

2025 06 16
Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

S. Tutlys. Istorijos mokslas Lietuvoje 1940–1990 metais

2025 06 13

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
dr. Juozas Petras Kazickas | kff.lt nuotr.

KTU pristatoma paroda „Dr. Juozo P. Kazicko gyvenimo istorija“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai