Rusgėjo 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko Amerikos prekybos rūmų komiteto farmacijos klausimams „Local American Working Group“ (LAWG) Inovacijų klubo susitikimas, kurio metu diskutuota apie onkologinių ligų gydymo ateitį Lietuvoje.
Kasmet beveik 18 tūkst. ligonių Lietuvoje diagnozuojamos onkologinės ligos, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jau 2040 metais onkologinės ligos taps pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje.
Susitikime dalyvavusių ekspertų nuomone, šiuo metu vėžio gydyme pasaulyje matomas didžiulis proveržis – šiandien 2 iš 3 žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys, gyvens dar bent 5 metus – tai net 66 000 daugiau ligonių nei prieš dešimtmetį. Didėja ir sergančiųjų darbingumas – šiandien inovatyvios gydymo terapijos leidžia 4 iš 5 sirgusių vėžiu grįžti į darbą. „Nyderlanduose 83 proc. sirgusių galvos ir kaklo vėžiais, po ligos į darbą grįžta praėjus 6 mėnesiams po gydymo, Prancūzijoje 82 proc. krūties vėžiu sirgusių moterų į darbą grįžta po 10.8 mėnesio“ – džiaugėsi „Local American Working Group“ vadovė, advokatė Rūta Pumputienė.
Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas žemiausių Europoje. Mažiausias išgyvenamumas fiksuojamas tarp sergančių plaučių vėžiu – 9 proc, kiaušidžių vėžiu – 32 proc. ir tiesiosios žarnos – 43 proc., didžiausias – tarp sergančių prostatos vėžiu – net 83 proc., odos melanoma – 69 proc., krūties vėžiu – 67 proc. Anot ekspertų, mažas išgyvenamumas dažnai sąlygotas ne tik vėlyvos diagnostikos, bet ir naujoviško gydymo prieinamumo trūkumo, nes šalyse, kuriose ligoniams prieinami nauji gydymo metodai, pasiekia geresnių rezultatų.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius prof. dr. (HP)Feliksas Jankevičius pabrėžė, kad, kalbant apie inovatyvių vaistų prieinamumą, Lietuva ligoniams kompensuoja tik penkiasdešimt procentų to, ką jau galėtų kompensuoti. „Atsiliekame nuo inovacijų srauto, kuris dabar yra Europoje“ – sakė NVI direktorius. „Kai susiduri su žmonių gyvenimais, likimais, šie klausimai tampa ypatingai aštrūs ir aktualūs. Gyvenimo kokybė yra vienas iš tų parametrų, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo“ – pridūrė Dr. Feliksas Jankevičius.
„Dėl susidariusios situacijos kaltinti reiktų ne tik atgyvenusį, į rezultatus neorientuotą biudžeto planavimą, bet ir faktą, kad Lietuvoje yra apskritai skiriama nepakankamai lėšų vėžio gydymui finansuoti – tam per metus skiriama tik apie 6 proc. bendrųjų sveikatos išlaidų. Čia didžiausia problema – ne procentuose (jie panašūs į kitų šalių), o tame, kad Lietuva apskritai per mažai skiria lėšų sveikatos apsaugai – nuo ES vidurkio atsiliekame maždaug 0,5 milijardo eurų per metus, taigi ir pinigų vėžio gydymui lieka kur kas mažiau“ – pridūrė advokatė R. Pumputienė.
Inovatyvaus gydymo prieinamumui didinti neretai trukdo smulkūs techniniai aspektai ir biurokratija: institucijos, priimančios sprendimus dėl naujų onkologinių vaistų kompensavimo, vertinant tų vaistų efektyvumą dažnai sako, kad „nėra visų reikiamų duomenų“, bet tuo pačiu ir neatsižvelgia, kad tie „reikiami“ duomenys onkologinėse ligose kartais yra tiesiog neįmanomi (ligoniai išgyvena, pasveiksta ir tyrimai tiesiog negali būti tęsiami). Problema išlieka ir tai, kad Lietuvoje onkologiniai vaistai vertinami pagal vienodą visiems vaistams kurpalių, nors kitose šalyse yra atskiri/kiti onkologinėms ligoms skirtų vaistų, svarstomų dėl įrašymo į kompensavimo sąrašą, terapinės vertės vertinimo kriterijai. Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijos atstovė Simona Stankevičiūtė sutiko su konferencijos organizatorių nuomone, kad reikia diskutuoti apie skirtingų kriterijų taikymą skirtingiems vaistams: „Apie viską reikia diskutuoti“ – sakė S. Stankevičiūtė.
Diskusijos rengėjai išlieka optimistiški: „Turime puikių gydytojų, pasiryžimą reformuoti visą sveikatos sistemą politiniu lygmeniu, bet reikia atlikti svarbius namų darbus, kad būtų didinamas Lietuvos ligonių išgyvenamumas“ – sakė R. Pumputienė. „Pirma – reikia įvertinti visas išlaidas sveikatos apsaugai, sumažinti galimo lėšų eikvojimo kaštus. Antra, reikia pradėti mokėti už rezultatus: remti įrodymais pagrįstą gydymą. Trečia, vengti atgyvenusios politikos, kuri atbaido investicijas, vietoj to – bendradarbiauti su industrija ieškant naujų galimybių“ – pabrėžė LAWG vadovė advokatė Rūta Pumputienė.
