Senų ir retų knygų kolekcininkas J. Gumbis: Lietuva turi kuo didžiuotis

Jau nuo rugsėjo 13 iki spalio 21 dienos, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vyksta „Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis“ paroda. Parodos laikotarpiu Lietuvos nacionalinis muziejus pristatys ir to paties pavadinimo albumą, supažindinantį su J. Gumbio senųjų knygų kolekcija.

„Senosios knygos išskirtinės ir išore, ir turiniu, paliečiančiu beveik visas gyvenimo sritis. Jose galime rasti ne tik istorinę, religinę, teisinę, bet ir geografinę Lietuvą. Kolekcijos knygos – tai religinės ir pasaulietinės tematikos meno kūriniai, kurie leidžia simboliškai, iš naujo, specifiškai ir intelektualiai atrasti Lietuvos istoriją“, – pasakoja teisės mokslų daktaras Jaunius Gumbis, į Lietuvą sugrąžinęs vertingus leidinius ir juos pristatantis Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje.

Išlikusios knygos – pagrindas didžiuotis savo valstybe

Gumbio teigimu, senos ir retos knygos per karus ir okupacijas buvo išgrobstytos, tad beveik 90 procentų visų kolekcijos knygų, – kurių dalį išvys parodos lankytojai, – įsigyta užsienyje. „Lietuviškų ar su Lietuva susijusių knygų yra visur – Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Italijoje, Ispanijoje, Anglijoje, Kanadoje, Jungtinėse Valstijose. Pavyzdžiui, knygos, kuriose yra Sapiegų šeimos ar Platelių dvaro ekslibrisas, Vilniaus universiteto spaudas. Jaučiu pareigą tokias knygas sugrąžinti. Žmonės turi matyti, kad šie leidiniai egzistuoja, istorikams turi būti suteikta galimybė šias knygas skaityti ir tyrinėti. Tik išnagrinėję visus šaltinius turėsime išsamią Lietuvos istoriją, kuria galėtume vertai didžiuotis.“

Didžioji parodos „Advokato J. Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis“ dalis – žymių Lietuvos autorių veikalai, parengti ir išspausdinti Lietuvos ar kituose Europos miestuose. Taip pat eksponuojami užsienio autorių veikalai, kuriuose yra istorinių duomenų apie Lietuvą. Chronologinės parodos ribos – nuo XV a. pabaigos, ankstyvojo spaudos periodo, iki 1904 metų, kai buvo panaikintas Rusijos valdžios įvestas lietuviškos spaudos draudimas.

Anot J. Gumbio, parodoje eksponuojami leidiniai leidžia pažvelgti į šalies istoriją ne tik iš šiandienos taško, bet ir iš praeities – to laiko – perspektyvos. Kiekviena parodoje pristatoma knyga – unikali informacijos apie savo epochą saugotoja ir skleidėja. „Knygose atspindėta Lietuvos istorija mums sukuria tikrą, neišgalvotą, faktinį pagrindą didžiuotis savo valstybe. Mes turime išties puikių lietuvių, kurie kūrė karo meną, fortus, rašė pasaulinio lygio poemas, teisinius veikalus. Pavyzdžiui, europinio masto asmenybė – Lietuvos bajoras Kazimieras Semenavičius, kurio veikalas apie didįjį artilerijos meną dar kelis šimtus metų buvo pagrindinis artilerijos mokslo pirminis šaltinis, pranokęs visus to meto tokio pobūdžio leidinius. Pats autorius raketų aprašymuose neturėjo lygių beveik iki pat XIX amžiaus. Žvelgiant į kolekcijos senųjų knygų įvairovę, galima drąsiai teigti, kad Lietuvos istorijoje knygos vaidmuo kuriant visuomenę ir išsaugant tautinį tapatumą yra neabejotinai fundamentalus.“

Parodoje – vertingiausios ir rečiausios knygos

Parodos lankytojai galės išvysti vieną pirmųjų spausdintų Lietuvos istorijos šaltinių – Hartmano Šedelio „Kronikų knygą“, vokiečių kalba išleistą 1496 metais. Taip pat bus pristatyti minėto Kazimiero Semenavičiaus veikalo „Didysis artilerijos menas“ leidimai net keturiomis kalbomis. Parodoje ir vieno žymiausių lotyniškai rašiusių XVII a. Lietuvos ir Europos baroko epochos poetų Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinkinys „Keturios lyrikos knygos“. Svarbiausia iš eksponuojamų senųjų knygų lietuvių kalba – žymaus lietuvių raštijos kūrėjo, Karaliaučiaus klebono Jono Bretkūno pamokslų rinkinys „Postilė“.

Gumbio teigimu, konkurencija tarp knygų kolekcininkų šiuo metu milžiniška. Mūsų kaimynės – Baltarusija, Rusija, Ukraina ir Lenkija – tokiu būdu kovoja, kam atiteks svarbiausias istorinis vaidmuo. „Pasigendu mūsų kovojimo už Lietuvos istoriją. Mes kaunamės už Lietuvą, bet Lietuvos istorijos, iki 1918 metų, neginame. Jei nuvažiuotumėte į Baltarusiją, ten apie didikus Radvilas jie kalba kaip apie jų – ir niekieno kito. Todėl istorinis, vienas iš kelių pasaulyje išlikusių egzempliorių, portretų albumas „Kunigaikščių Radvilų šeimos atvaizdai“ yra tarsi vienas iš parodos akcentų, bylojantis, kad ir mes turime saugoti Lietuvos istoriją. Nacionalinės pareigos idėja skatina mus į savo valstybės istoriją žiūrėti su pagarba, pasididžiavimu ir jautrumu.“

„Greičiausiai žmogus, atėjęs į parodą ir už stiklo pamatęs seną knygą, kurios negalės pavartyti, daug nesužinos, bet svarbiausia, kad jis pajustų, jog gali didžiuotis valstybe, kurioje gyvena. Kad turistai, užėję pažiūrėti parodos, suprastų, jog jų lankoma šalis – Lietuva – turi turtingą, plačią, spalvingą istoriją. Ir šios šalies žmonės turi kuo didžiuotis“, – sako senų ir itin retų leidinių globėjas J. Gumbis.

Parodos metu ir edukaciniai užsiėmimai

Parodos „Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje bus rengiamos edukacinės ekskursijos: vienos skirtos šeimoms, kitos – moksleiviams ir mokytojams.

„Parodos laikotarpiu ketvirtų–penktų klasių moksleivius kviečiame dalyvauti edukaciniame užsiėmime „Knygos istorija“. Vaikai galės patys pasigaminti knygą, sužinoti jos atsiradimo istoriją, pamatyti pačias vertingiausias knygas“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus Ekskursijų ir edukacijos skyriaus vedėja Birutė Kazlauskienė.

Spalio 6 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyksiančiame edukaciniame užsiėmime laukiami 7–12 metų vaikai ir jų tėveliai.

„Kartu su knygrišiu Rimu Supranavičiumi vaikai kurs rankų darbo knygą. Odinį knygos viršelį ornamentuosime Renesanso laikotarpio spaudais. Į šią ekskursiją prašome registruotis iš anksto, nes vietų skaičius ribotas“, – kviečia muziejininkė B. Kazlauskienė.