Ketvirtadienis, 23 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti

Loreta Klicner, ve.lt
2018-09-11 16:35:29
12
Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.
Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Iki šiol su Šiauliais siejamas mūšis „mėtomas“ iš vienos vietos į kitą ir nežinia, kur statyti atminimo akmenį. Jeigu pavyktų rasti įrodymų, kad Kudinų piliakalnis, dar vadinamas Šiaulės kalnu, gyvavo XIII amžiuje, Saulės mūšio vietos reikėtų ieškoti netoliese.  

G. Zabiela sako, kad piliakalniai apgynė valstybę ir yra lobis tautos istorijai. Jie atskleistų dar daugiau, jeigu dėmesys nebūtų tik proginis.

Saulė – Šiauliai ar Šiaulė?

Kudinų piliakalnį (Šiaulės kalną) galima pasiekti einant taku apie kilometrą nuo Šiaulės žemės apžvalgos bokšto arba važiuojant keliu Šiaulėnai – Lenartuva: Viliošiuose, už 100 m įvažiavus į mišką, reikia pasukti į kairę. Miško keliuku taip pat teks įveikti apie kilometrą.
Pėsčiomis pasiekę miškų paslėptą piliakalnį pamatėme įspūdingą vaizdą: statūs aukšti šlaitai, kalvelė viršūnėje, paženklinta kryžiumi. Kalnas prižiūrimas, nupjauta žolė, padaryti laiptai.

Gintautas Zabiela tyrinėja Kudinų piliakalnį | ve.lt nuotr.
Gintautas Zabiela tyrinėja Kudinų piliakalnį | ve.lt nuotr.

„Tai nėra tipinis piliakalnis, nes viršuje, kur turėtų būti lygu, yra supilta kalva. Palyginti su kraštais, net trijų metrų aukštis, – pasakoja archeologas. – Nebūdingas kultūrinis sluoksnis – akmenų iškasame beveik tiek pat, kiek žemės.“

Pasakojama, kad čia stovėjusi pilis su miestu. Jį užpustęs smėlis. Mieste buvusi varpinė, bažnyčia, kurios varpus gaudžiant galima išgirsti priglaudus ausį prie piliakalnio.Dar pasakojama, kad netoliese prasivėrusi žemė prarijo priešo kariuomenę. Galbūt kariavusią Saulės mūšyje?

„Atskaitos taškas visada yra Saulė (Soule). Viena iš hipotezių, kad Saulė yra ne Šiauliai, o Šiaulėnai, – sako G. Zabiela. – Bet dabartiniai Šiaulėnai žinomi tik nuo XVI amžiaus, tapatinti su jais negalima. O Šiaulės kalnas – labai perspektyvi vieta, bet archeologiškai netyrinėta.

Buvo tikrinta kita hipotezė, kad mūšis galėjo vykti Ilguočiuose, bet nepasitvirtino. Gal sunku įrodyti, nes ten praėjusi melioracija.„

Kad Kudinų vietovė gyva žmonių atmintyje, liudija daugybė legendų apie piliakalnį. O ant viršūnės pastatytas kryžius primena Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus lankymąsi šioje vietoje.
„Vyskupai paprastai ant piliakalnių nesilankydavo, o čia lankėsi“, – stebisi archeologas.

Kryžius ant Kudinų piliakalnio | ve.lt nuotr.
Kryžius ant Kudinų piliakalnio | ve.lt nuotr.

Didžiuliai tautos lobiai neištirti

– Ką tikitės čia atrasti? 

– Prognozės yra sudėtinga dalykas, – šypsosi archeologas G. Zabiela ir pripažįsta, kad atradimo džiaugsmas būna didesnis, kai per daug neprognozuoji. – Aišku, geriausia būtų rasti ginklų, nes jie liudija, ar įtvirtinimas dalyvavo kariniuose veiksmuose, ar ne.

Jeigu rastume įrodymų, kad vietovė gyvavo XIII amžiuje, Šiaulės piliakalnį galima būtų laikyti vieta, kuri minima kaip Saulė.

Istorikai nesutaria, nes rašyta senąja vokiečių kalba, ar link Saulės ar nuo Saulės ėjo Livonijos ordinas.

Galima taikyti abu variantus ir žiūrėti, kur atsidurtume. Pelkių ir upelių šiose apylinkėse yra ne vienas. Taigi, atsiranda rimtas atskaitos taškas.

– Nebaigtą monumentą Saulės mūšiui iš Jauniūnų, Joniškio rajone tektų nugriauti ar perkelti kitur?

– Kol kas nėra kur. Man labiausiai gaila, kad Jauniūnuose buvo pradėta statyti ir užmesta, neišsiaiškinus visko iki galo. Būtų užtekę akmens su užrašu, o rengiant monumentą, reikia surasti argumentų. Juk galėjo ir Šiaulių centre pastatyti akmenį, nes miestas savo pradžią sieja su 1236 metais.

– Saulės mūšis – vienas svarbiausių Lietuvos teritorijoje vykusių mūšių. Svarbus ne tik mūsų kraštui – Livonijos ordinas sužlugo kaip politinė jėga. Kodėl iki šiol nėra surasta mūšio vieta?

– Pas mus dėmesys atsiranda minint tam tikrus jubiliejus. Arba neatsiranda.
Maniau, kad atsiras dėmesys Lietuvos istorijai švenčiant valstybės 100-metį, bet dabar didžiausias dėmesys yra parašyti, kad Lietuvai – 100 metų ant firminių blankų. O veiksmų neįvyko.

Tas pats ir su Saulės mūšiu – seniai buvo galima patikrinti žinomas vietas, tyrimai nėra nei sudėtingi, nei brangūs. Šiuos tyrinėjimus ant Kudinų piliakalnio finansuoja Radviliškio rajono savivaldybė.

Seniausias palikimas

– Minėjote, kad iš maždaug 925 dabar žinomų piliakalnių tik apie 260 yra nors šiek tiek tyrinėti. Kokia piliakalnių reikšmė valstybei, tautai?

– Jeigu nebūtų piliakalnių viduramžių istorijoje, tai gal nebūtų ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Piliakalniai, ant jų stovėjusios pilys atsilaikė prieš ordinus. Prūsų ar latvių pilys buvo užimtos ir kraštai tapo priklausomi nuo ordino, toks likimas buvo numatytas ir Lietuvai.

Piliakalniai yra baltiškos kultūros palikimas, tai – seniausias mūsų palikimas. Mes nemokame statyti istorijos paminklų, o piliakalnis – pats yra paminklas, autentiška vieta.

Molinių karolių detalė rasta Kudinų piliaklanyje | ve.lt nuotr.
Molinių karolių detalė rasta Kudinų piliaklanyje | ve.lt nuotr.

Geriausiu atveju, Lietuvoje tyrinėtas tik kas trečias piliakalnis, nors tyrimai trunka antrą šimtą metų. Tai nėra greiti tyrimai, neintensyvūs, ypač dabar. Anksčiau tyrimus finansavo Mokslų akademija, dabar liko kažkokie projektai. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje daromas tarptautinis mokslas tose srityse, kurios mums turi būti svarbiausios – humanitariniuose moksluose. Archeologija yra greta tokių.

Jeigu mes neieškome ryšių tarp mūsų ir, velnias žino, kokių šalių, tai tas projektas nefinansuojamas – nėra tarptautinio elemento! Įvykusi akivaizdi humanitarinių ir socialinių mokslų degradacija. O piliakalnių tyrimai yra labai žemo lygio palyginti su tuo, ką mes turime.

– Nesijaučiate vienišas, stovėdamas čia, ant piliakalnio?

– Gal ne? Mokslas nėra kova, tai – įrodymų rinkimas. Jeigu aš būčiau biurokratas, gal atrodyčiau kaip vienišas kovotojas.

Lietuviams piliakalniai turi tam tikrą aurą, nenoriu pasakyti – šventą, bet labai svarbią. Tyrinėjimuose visada padeda talkininkai. Kai darėme Lietuvos piliakalnių atlasą, apvažiavome visus piliakalnius ir niekur žmonės neatsisakė padėti, mesdavo savo darbus. O kai darėme karinių įtvirtinimų atlasą, niekas apie juos negalėjo papasakoti. Piliakalniai – dar senesni gynybiniai įtvirtinimai, bet apie juos žmonės pasakoja padavimus. Istorinė atmintis išsaugota.

Be istorijos – be šaknų

– Valstybės 100-metis tarsi gera proga atrasti atsakymus į tautos istorijai svarbius klausimus?

– Ko gero, Lietuvą prarijo globalizacijos vėžys… Iš aukščiausių šalies pareigūnų tenka išgirsti: istoriją palikite istorijai. Palaukite, ką tai reiškia? Seneliai, tėvai, tauta– mes visi iš ten. Kiek valstybė gali remti turtingą Ameriką gydytojais, juk geriausi išvažiuoja! Ne tas akcentuojama. Lietuva nėra blogiausiai gyvenanti Europos šalis. Pagal ekonominę logiką iš Rumunijos turėjo visi pabėgti, bet taip neįvyko. Čekija nėra geriausiai ekonomiškai gyvenanti šalis, bet iš jos beveik niekas neišvažiuoja.

– Manote, kad žmogui, neturinčiam šaknų – nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti?

– Taip. Jeigu valstybė savęs nepozicionuoja kaip nacionalinė valstybė…

Mokslo srityje mes negalime padaryti projekto tyrinėti savo šalį, nes turime ieškoti bendrybių, tarkim, tarp portugalų ir Lietuvos. Todėl geriausias potencialas išvažiuoja, nes čia jo nevertina. Paskui džiaugiasi: optimizavome – mokyklos neliko, sujungiame dvi į vieną.

Tautiškumas ypač svarbus globaliame pasaulyje. Net jeigu valstybė būtų stipri, kažkas nutekėtų. Bet kai švilpiama į tą pačią dūdą, tai ir turime rezultatą. Nesunku apskaičiuoti, kas laukia: jeigu tendencijos išliks tokios pat – 200 metų Lietuva nebešvęs.

Atrodo, žmonių mažėja, bet skurdas didėja. Tai kur dingsta pinigai? Pastatė Varėna tualetą už astronominę sumą, gal ta suma sudaro žymią dalį lėšų, kurias valstybė skiria finansuoti humanitarams per metus?

Žvangutis rastas Kudinų piliakalnyje | ve.lt nuotr.
Žvangutis rastas Kudinų piliakalnyje | ve.lt nuotr.

– Ką daryti, kad įvyktų pokyčiai?

– Kol valdžioje neatsiras patriotiškai nusiteikęs žmogus, tendencijos tokios ir išliks. Keistai skamba, bet per 30 metų tokių vadovų neatsirado.

– Bet kai kurie stato baltų arenas, įamžina baltų dievus, pila savus piliakalnius, vadinasi patriotais…

– Čia forma. O turinys? Reklama, pakuotė graži, o išpakavus – XXI amžiaus tendencijos. Kas anksčiau galėjo pagalvoti apie „fake news“ (netikras naujienas)? Vyksta virtualūs globalizacijos karai už žmonių protus.

Amžinos vertybės nepasikeis, bet tie, kurie jomis gyvena, įstumti į kampą.

– Sakote, kad ir istorijos studentų nelieka, o baigusieji talentai išvažiuoja dirbti kitus darbus. Kam paliksite neatskleistas piliakalnių paslaptis?

– Gali būti, kad niekas ir neperims… Žlugo tokia civilizacija kaip Romos imperija. Jeigu ji būtų gyvavusi iki dabar, ko gero, mes keliautume į planetas, Marsas būtų kolonizuotas, nes prieš du tūkstančius metų buvo tokių pasiekimų! Dabar mes tyrinėjame šios civilizacijos liekanas.

Jeigu neigiamų tendencijų nesuvaldysime, žlugsime. Už valstybę skaudu.

– Ir tada istorija iš tiesų liks istorijai…

– Taip, istorija liks istorijai.
Mes jau turėjome tokį laikotarpį – Abiejų Tautų Respubliką. Dėl visiškai netinkamo vadovavimo žlugo valstybė. Ne dėl to, kad ją užkariavo kažkokia nenugalima jėga, ji žlugo dėl vidinių priežasčių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lemtis paaiškėja, prisiglaudus prie savo šaknų
  2. V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui
  3. Č. Iškauskas. Net Anglijos karalienė turi lietuviškų šaknų…
  4. K. Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį?
  5. R. Ozolas. Istorikų galvose Lietuvos valstybės nebėra
  6. J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje
  7. Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele
  8. V. Sinica. Neutraliuosius istorijos politikos geriausiai išmokys Putinas
  9. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai
  10. V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką
  11. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas
  12. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte
  13. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje
  14. Dėl tautos ir valstybės atsisakymo
  15. V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Rimgaudas says:
    5 metai ago

    Taip, gerbiamas Zabiela, virtualūs globalizacijos karai, viršpelnių vardan, dėl žmonių protų išplovimo tikrai vyksta. Bet, priešinantis tam, kas kartu ir išplauna tautą, tikrai nesate vienas. Negi, iš žmonių nuotaikų tai nejaučiate? Pralinksmėkite, prašau.

    Atsakyti
  2. ŽEMAITIS says:
    5 metai ago

    Garsus mokslininkas, bet, deja, docentas.
    O kiek Lietuvoje yra profesorių, apie kuriuos visuomenėje nėra nieko žinoma?
    Apgailėtina mūsų vadinamoji “mokslometrija”. Viskas grindžiama “tarptautiniais straipsniais” į mokslo žurnalus, kurių… iš esmės nelabai kas skaito. Net ir tos pačios srities mokslininkai.
    O gerb Zabiela puikiai žinomas net ir kitų sričių specialistams. Garsus Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas. Bet, matomai, nelabai kepa “Kvartilinius” straipsnius.

    Matot, koks išsigimęs yra mūsų mokslas, kai tikrai didžiosios raidės verti, visuomenei ir valstybei dirbantys mokslininkai yra visiškai nuvertinami, o mokslininkai-verslininkai, kuriems neįdomi nei valstybė, nei visuomenė, o prieš akis pasidėję kvalifikacinius reikalavimus dėlioja varneles – tampa profesoriais…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      🙁

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        5 metai ago

        …čia žemaitis norėjo pasakyti, kad savo darbui atsidavęs mokslininkas tik docentas, o užstalės varnelių dėliotojai ir nieko doro neveikiantys, patampa “profesoriais”, su kuo deja belieka sutikti…

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          5 metai ago

          Dėl to ir liūdnas veidas…

          Atsakyti
  3. Kęstutis says:
    5 metai ago

    “Žlugo tokia civilizacija kaip Romos imperija. Jeigu ji būtų gyvavusi iki dabar, ko gero, mes keliautume į planetas, Marsas būtų kolonizuotas, nes prieš du tūkstančius metų buvo tokių pasiekimų! Dabar mes tyrinėjame šios civilizacijos liekanas.” – Romos imperijoje spektaklių dekoracijų stumdymui, jau buvo naudojamas garo variklis, o nuo garo variklio prasidėjo pramonės šuolis XIXa. Tai galėjo prasidėti jau Romos imperijoje, bet valdžią užgrobė iškrypėliai (kaip dabar), o dar kartu atėjo ta krikščionybė “pažangioji” su savo inkvizicija ir tamsiaisiais viduramžiais, kuri mokslo pažanga sustabdė kone 1500 metų…

    Atsakyti
    • Bartas says:
      5 metai ago

      Kęstuti , jei “Alką” skaitytų tiek , kiek aplapausių susirenka “Delfije” , tai katolikai už tokias , Tamstos, mintis paskandintų prakeiksmų jūroje.
      Papa atvažiuoja . Turim pasirodyti auksaburniais. Man sunku įsivaizduoti siaubą , jei kas nors imtų ir pasiūlytų papai , atsiprašyk Lietuvos už va tik ano padarytas skriaudas.

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        5 metai ago

        Nepasakyčiau, kol kas gerai ir saugiai katolikai jaučiasi tik bernardinuose ir propatria, visur kitur spaudimas didėja…

        Atsakyti
  4. Žemyna says:
    5 metai ago

    Atsiskirti tikrai lengviau, bet gyventi, manyčiau, ne lengviau. Toks keliautojas per tautybes bei tapatybes visą laiką jaučia skruzdes sieloje lakstant. Štai kad ir tuteišiai bei kiti baltai, per prievartą keitę tautybę du, tris kartus, kol pasiekė aukščiausią – lenkų „rasę”. Ar nurimo ir patenkinti gyvena? Ne, vis vien nerimsta, aplinką kaltina, erzėja, ką dar po savimi paminti ieško. Nė užgrobtų žemių dydis ramybės nesuteikia, bet išvadų vis dar nepadaro.

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    5 metai ago

    Antraštė paaiškina, kam mūsų švietimo sistema ruošia moksleivius – emigracijai. Ne šiaip jie mokykloje negauna piliečiui ir žmogui būtinų pagrindų!

    Atsakyti
  6. 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    5 metai ago

    Suprantama, sunku surasti vietą, kurioje, mūsų protėviai, prieš daugelį šimtmečių, kovėsi už IŠLIKIMĄ šioje ŽEMĖJE! Suprantama ir tai, kad garbės nedaro ir mūsų politikams, kurie patekę į SEIMĄ, stebėtinai greitai pamiršta LIETUVOS VALSTYBĖS PAMATINES vertybes!? Beja, o kas mūsų jaunimą mokė LIETUVOS PRAEITIES (istorijos) PAMATŲ? Ar ne – BUVUSIEJI? Juk ir mūsų laikais, LIETUVOS PRAEITIS universitetuose dėstoma tiktai nuo MINDAUGO LAIKŲ?! KODĖL? O kur – garbingiausieji GARDARIKĖS?- SARMATIJOS? laikotarpiai, apie kuriuos, su nostalgija, rašo garbingoji profesorė Marija Gimbutienė? Kur mūsų protėvių didikų KURGANAI (nuo liet.- kur ganosi žirgai?) Altajų krašte, kuriuos savo rankomis atidenginėjau 1955 m.? Kur mūsų protėvių – did- žiūnų (didikų!) palikimas Kinijoje ir BALTISTANAS – Himalajuose? O juk tai ryškiausieji mūsų protėvių pėdsakai PASAULIO ISTORIJOJE, kuriuos LIETUVIŲ protėviai paliko, daugiau nei 6000 metų eidami paskui SAULĘ ( nuo JAPONŲ jūros iki ATLANTO VANDENYNO)?! Beje, ar ne mūsų protėviai EUROPAI pagimdė KELTUS ( nuo liet. – keltis-persikelti), GALUS (nuo liet.- daėjo iki svieto galo), anglus (nuo liet.- anglis). Ir t.t.
    Ar ne SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA BUVO ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES JUDĖJIMAI? Tad, gerbiamas Gintautai, nenuleiskime rankų ir toliau dirbkime LIETUVOS LABUI! Ateis laikas kai ir mes būsime įvertinti I

    Atsakyti
  7. petras says:
    4 metai ago

    saules musis vyko jauniunuose ir ne kur nors kitur.Tai tikroji vieta,labai dideles kapines.Arch.G.Zabiela 2016m. vykusioje konferencijoje,kuri vyko Telšiuose,praneše ,kad Jauniunuose nieko nerado.Dabar bando Kudinu piliakalni paversti Saules mušio vieta.Pats arch.G.Zabiela savo knygoje LIETUVOS MEDINES PILYS 183psl. sako,kad arch.yra bejegiai ka nors surasti…Labai gaila,kad Saules mušio,tikrojoje vietoje Jauniunuose,nera jokio,net paprasto lauko akmens paminklo Saules mušio DIDVYRIAMS PAMINETI.Jie kovesi už savo ir tuo pačiu už LIETUVOS laisve

    Atsakyti

Komentuoti: Žemyna Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mokykla | S. Žiūros nuotr.

Regitracija į mokyklas Vilniuje – iki gegužės 31

2023 03 20
Mokiniams iš socialiai remtinų šeimų – 20 tūkst. interneto kortelių

Planšetė gali tapti vaikų pagalbininku

2023 03 19
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

2023 03 19
Saulės energija | pixabay.org nuotr.

Kaip paruošti „darbui“ saulės modulius?

2023 03 18
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

2023 03 17
Vaikai | pixabay.com, HaiBaron nuotr.

Daugėjo pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus

2023 03 16
Šeima | pexels nuotr.

Tėvai jau dalinasi vaikų priežiūra

2023 03 14
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Mokykla | kaunas.lt nuotr.

Prasideda registracija į Kauno mokyklas

2023 03 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime – Vilniaus saugumo forumas 2023 „Atgrasymas susivienijus“ TIESIOGIAI

2023 03 23
Aušrinė Armonaitė | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Socialdemokratų neįtikino ministrų pasiteisinimai

2023 03 23
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.
Lietuvoje

Opozicija blokavo pilietybės atėmino pataisas

2023 03 23
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba | meteo.lt nuotr.
Lietuvoje

Apie pavojingus orus – ir telefonu

2023 03 23
Aurelija Kuezada | Šiaulių oro uosto nuotr.
Lietuvoje

Šiaulių oro uostui toliau vadovaus A. Kuezada

2023 03 23
Ūkininkų mitingas prie Seimo | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prie Seimo – ūkininkų protestas (nuotraukos)

2023 03 23
Dronas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus padangėje – daugiau bepiločių

2023 03 23
Ukraina – bus laisva! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šiais metais Ukraina gaus 252 vakarietiškus tankus

2023 03 23
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Na, ir kaip jums? apie Šiais metais Ukraina gaus 252 vakarietiškus tankus
  • Keiksmažodyno naujovės apie Šiais metais Ukraina gaus 252 vakarietiškus tankus
  • T0mas J. apie D. Kuolys. Imuosi ginti dėstytojos I. Makaraitytės akademinę laisvę
  • Gedvydas apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – Vilniaus saugumo forumas 2023 „Atgrasymas susivienijus“ TIESIOGIAI
  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (II)
  • Socialdemokratų neįtikino ministrų pasiteisinimai
  • Opozicija blokavo pilietybės atėmino pataisas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Regitracija į mokyklas Vilniuje – iki gegužės 31

by Ditė Česėkaitė
2023 03 20
0
Mokykla | S. Žiūros nuotr.

Užregistruoti vaikus į mokyklas vilniečiai turi tris mėnesius – iki gegužės 31-osios. Tėvams nebūtina skubėti, kadangi prašymo pateikimo laikas neturi...

Skaityti toliau

Planšetė gali tapti vaikų pagalbininku

by Ditė Česėkaitė
2023 03 19
0
Mokiniams iš socialiai remtinų šeimų – 20 tūkst. interneto kortelių

Ikimokyklinio amžiaus vaikai vidutiniškai per dieną prie ekranų praleidžia daugiau nei tris valandas, o vyresni, iki 10-ies metų vaikai –...

Skaityti toliau

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

by Ditė Česėkaitė
2023 03 19
0
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kelis kartus per parą besikeičiantys pastarųjų dienų orai visiems eismo dalyviams mūsų šalyje tapo nemenku išbandymu. Prašvitus skaisčiai kalendorinio pavasario...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Na, ir kaip jums? apie Šiais metais Ukraina gaus 252 vakarietiškus tankus
  • Keiksmažodyno naujovės apie Šiais metais Ukraina gaus 252 vakarietiškus tankus
  • T0mas J. apie D. Kuolys. Imuosi ginti dėstytojos I. Makaraitytės akademinę laisvę
  • Gedvydas apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (II)
  • LRT nežiūrovams apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (II)
Kitas straipsnis
Lietuvos kariuomenės gretas papildė penki pulkininkai

Lietuvos kariuomenės gretas papildė penki pulkininkai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai