Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

L. V. Medelis. Kur lietuviškai nesimeldžiama

Linas V. Medelis, www.alkas.lt
2018-08-24 15:35:32
37
Šalčininkuose, Apaštalo Petro bažnyčia | wikipedija.org nuotr.

Šalčininkuose, Apaštalo Petro bažnyčia | wikipedija.org nuotr.

Tyla tampa įprasta. Taip įprasta, kad net aukščiausia šalies valdžia tiesiog  nutyli viešai keliamus nemalonius  klausimus. Taip yra su Tautos forumo pabrėžtomis  problemomis bei pasiūlymais stabdyti Armijos Krajovos (AK) garbinimą lenkiškais vadinamuosiuose rajonuose.

Priminsim, kad Pareiškime neginčijami AK nuopelnai kovojant su hitlerininkais Lenkijoje, tačiau į jos kruvinus pėdsakus Lietuvoje, Vilnijoje, negali būti užsimerkiama, jie nutylimi, neigiami,  juo labiau švenčiami, visokeriopai palaikant Lenkijos valdžios bei visuomeninių organizacijų.

Pirmiausia akys kryptų į mūsų Vyriausybę.  Galima suprasti,  labai švelniai tariant, keistoką jos požiūrį į mūsų strateginės partnerės agresyvėjančią veiklą, vykdant vadinamąją „kresų“ politiką, keliant iš kapų savus didvyrius. „Labai švelniai tariant“ , nes mūsų premjero pasirinkimas patarėju tautinių mažumų klausimais skirti  asmenį, dar neseniai buvusį (tebesantį?) Lenkų rinkimų akcijos (tomaševskininkų) aktyviu  nariu, yra labai abejotinas.  Nesunku nuspėti, ką šis patarėjas gali patarti  premjerui.

Tuo tarpi Seimui ir Prezidentūrai verta  linkėti pasimokyti iš Lenkijos pozicijos ir politikos savo valstybės  tautinių mažumų bei gentainių  užsieniuose klausimu.  Kartu tektų pripažinti, kad dar nuo Atgimimo laikų gyvuojanti  visų Lietuvos valdžių nuostata „duokime jiems daugiau nei jie prašo, ir viskas bus gerai“,  taip ir nesulaukus jokio dėkingumo, patyrė visišką fiasko. Maža to, ji seniai yra kenksminga pačiai lenkų bendruomenei, didindama atstumą tarp  jos ir lietuvių valstybės.

Tačiau yra ir daugiau dalykų, kurie sutinkami visiška tyla, į kuriuos  Tautos forumas savo pareiškime neatkreipė dėmesio.  Klausimas gana drastiškas: koks bažnyčios vaidmuo toliau lenkinant šitą kraštą?

Lygiai prieš ketverius metus bibliofilas Gintautas Šapoka atviru laišku (https://www.lzinios.lt/lzinios/Lietuva/redakcijos-pastas-atviras-laiskas-lietuvos-vyskupams/183744) kreipėsi į Lietuvos vyskupus atkreipdamas jų dėmesį į faktus, kurių gali nematyti tik tas, kuris nenori matyti.  Štai citata iš jo laiško:

Kaip reikia jaustis lietuviams, kai Vilniaus bažnyčiose per lenkiškas šv. Mišias meldžiamasi ir giedama, kad „Marija – Lenkijos karalienė“, teigiama, kad pats Dievas yra lenkų tautos globėjas, tik lenkiškumas yra dorybė, o Vilniaus rajonas paskelbtas Jėzaus Kristaus Karaliaus nuosavybe?Ar galima toleruoti tokius faktus, kai lenkų kunigai teigia, kad lenkiškai sukalbėta „Zdrowas Maryjo“, atstoja dešimt lietuviškai sukalbėtų „Sveika Marija“? Juk lenkų kunigai dar ir dabar skelbia: „Būti geru kataliku gali tik geras lenkas, o geru lenku – geras katalikas“. Gera lenkystė, lenkų kunigų manymu, yra kelionė į Dievo karalystę. Jums (vyskupams – aut.) tikriausiai žinoma, kaip Šalčininkų rajono Turgelių klebonas per šv. Mišias koneveikdavo tuos, kurie veda vaikus į lietuviškas mokyklas. Po šių faktų paviešinimo lietuviams teko net tris kartus kreiptis į Vilniaus vyskupystę, kad situacija keistųsi. 

Kas pasikeitė? Kunigas iš Lenkijos Ryšardas Halva (Halwa) per Žolines lankosi Butrimonyse  ir Pabarėje (Šalčininkų rajonas). Butrimonyse  pamaldų metu jis kreipiasi į Dievo motiną Mergelę Mariją: „Išgelbėk mūsų lenkybę čia“. Ir priduria: nebijokime tų, kurie persekioja lenkus, bet būkime ištikimi  Dievui, Marijai; mes visada būsime galinga tauta, didžiuokimės, kad esame lenkai.

Nuo ko reikia gelbėti ir ko bijoti?

Lenkiškoje žiniasklaidoje gyvenvietės nurodytos  „w Butrymańcach i Podborzu“. Į kurią pusę turėtų intelektualiai „integruotis“ ten gyvenantys, kad lietuviški vietovardžiai būtų taip neatpažįstamai luošinami? Butrimonių pavadinimą dar galima atpažinti, o štai Podborzu ir išversti nepavyks („pod“ –  lenk. „po, prie“ ir dar keliolika reikšmių, o „borz“ reiškia „barsukas“, bet vengriškai). Nesvarbu, kaip – svarbu ne lietuviškai.

Vilniaus arkivyskupija prie šios temos prisideda, atrodo, nepastebėdama, kad Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose dar gyvenama ir lietuvių, kad  lietuvybė šio krašto parapijose šiandien yra pasmerkta.

Net jei manytume, kad Lietuvos bažnyčia tokiu būdu šiame krašte palaiko  valstybinės nuolaidžiavimo, pataikavimo bei lietuvybės susinimo politiką, praradimų kaina  bažnyčiai būtų per didelė. Šiemet vyriausybė katalikų bažnyčią parėmė daugiau nei milijonų eurų.

Dabar  Šalčininkuose, Apaštalo Petro bažnyčioje, iš 11 pamaldų per savaitę tik vienerios būna lietuviškai sekmadienio rytą.  Butrimonyse, Tabariškėse, Šalčininkėliuose, Pabarėje, Turgeliuose, Akmenynėje, Tetėnuose, Dūkštose, Maišiagaloje, Riešėje, Mickūnuose, Medininkuose ir kitur – tik lenkiškai.  Kaimų bažnytėlėse, kur pamaldos vyksta tik vieną du kartus per savaitę, rastume lenkiškų ir lietuviškų pamaldų lygybę. Tačiau iš kitų trylikos parapijų (Vilniaus arkivyskupijos duomenys) aštuoniose pamaldos vyksta tik lenkiškai, penkiose lietuviškai išgirsime tik kartą (kaip ir rajono centre),  porą kartų per savaitę arba „pagal pageidavimą“. Ne ką geresnė padėtis ir Vilniaus rajone: iš aštuoniolikos  parapijų septyniose pamaldos tik lenkiškai, šešiose –lietuviškai kartą per savaitę, kitose – kaip ir tose mažytėse bažnytėlėse Šalčininkų rajone.

Žinia, Lenkijos žiniasklaidoje, neretai lenkų persekiojimas, diskriminacija, kalbos, rašto draudimai, pavardžių rašymas, nepasiekiamos egzaminų aukštumos ir t.t. yra mėgstamos fiktyvios temos.  Kartais jų poveikis saviems piliečiams pastiprinamas pasmerkiant mus ir iš aukščiausių strateginės partnerės valstybės tribūnų.  Prie antilietuviškos propagandos   pačiu laiku „prisidės“  E.Vėlyvio kompanijos kriminalinės vertės pasimaivymai Turgelių bažnyčioje. 

Ir… kadangi lietuviai bažnyčioje elgtis nemoka,  atrodo, pačiam Dievui malonesnė yra malda lenkų kalba. Kaip ir bene žinomiausio lietuvių bei jų kalbos bažnyčioje persekiotojo vyskupo Jalbžykovskio (R. Jałbrzykowski)  laikais pilsudskinės Lenkijos okupuotame krašte.

„Puikios“ žinios, artėjant Popiežiaus vizitui.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas?
  2. L. V. Medelis. Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?
  3. Siūloma liepos 6-osios leidiniuose užsienietiškus asmenvardžius rašyti lietuviškai
  4. L.V. Medelis. Lietuva: Ar tu mane myli? Ir aš…
  5. L. V. Medelis. Kodėl neklausia žurnalistai?
  6. L.V. Medelis. Kokia etika, tokia ir estetika
  7. L. V. Medelis. Beveik rimtai: Kur gyvena tomašiukai? Veseluvkoj!
  8. L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (I)
  9. L. V. Medelis. Replika. Apie Giedroyco forumą Giedraičiuose, Giedraičių bažnyčioje (video)
  10. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte
  11. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje
  12. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas
  13. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: M. Baužytė-Motiejūnienė. Dubiniai ir dubiniškiai
  14. J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus
  15. D. Petkus. Kodėl turėtume išgirsti piliečių iniciatyvą?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 37

  1. Antanas says:
    7 metai ago

    Čia iš kokio siaubo filmo?! Kad tai vyksta Lenkijoje, Suvalkuose, tai dar galima suprasti, bet kad Lietuvoje… Na, čia tai jau visiškas pypiecas!!!

    Atsakyti
  2. Išties says:
    7 metai ago

    Neoliberalus Premjeras S.Skvernelis ir dalis jo Vyriausybės narių be Lietuvos bažnyčios liberalkrikščioniška Hierarchija pribaigs lietuvybę pietryčių Lietuvoje ir vis labiau paspartins polonizaciją šiame krašte.Deja.Tegul jiems Dievas nepadeda.

    Atsakyti
    • Ūla says:
      7 metai ago

      o kur dabartinės opozicijos darbai šiuo klausimu? Tai gal nuo 19990 metų reikėjo dirbti šiame regione? Ar tik dabar pavojus iškilo? Tamsta, Išties, Dievas visiems padeda, kai mato, kad žmonės nori padėti patys sau. Pripažinkime, kad patys nieko nepadarėme, kad ten išlaikyti lietuvybę ir tų žmonių pagarbą valstybei. Svarbu sukrauti atsakomybę Skverneliui ar dar kam nors (ko nemėgstame). Juokinga…..

      Atsakyti
      • Antanas says:
        7 metai ago

        ??

        Atsakyti
      • Žemyna says:
        7 metai ago

        Ar kas nors atliko tyrimą – katrų vietovių gyventojai sudarė „Vilniaus brigadą”, katros vietovės gyventojų brigadoje buvo daugiausia?
        Taip, norint ko pasiekti, reikia invazinį medį ne jau išbujojusį, sutvirtėjusį ir daug sėklų aplink save pasėjusį rauti, o vos prasikalančius pirmus pasirodžiusius daigelius – rezultatai bus geresni. Tik bijau, jog nuo pat pradžių tose vietose nebent policija galėjo kažką daryti, o kol jai nelabai sekėsi (nes ji dar buvo milicija?), kol šiame regione LT valdžia ne kažin kiek tos valdžios turėjo, apie kitką net svajoti nebuvo galima.
        Kai brigada buvo sunaikinta(?), Kremlius ėmėsi pogrindinės veiklos pačios ES „minkštaisiais” įrankiais, parengė tam „kadrus” ir kaimyninėse šalyse, ir čia. Viena iš tų „minkštųjų” galių buvo visų pakraipų žmogaus teisės, tik mums per visus plyšius ir į visas veiklos sritis pateikiamos iškraipyta, absurdiška, chunveibiniška forma. Kol mes stovėjome išsižioję ir apstulbę – negi iš tiesų ES tokia kvaila, negi iš tiesų gali reikalauti buvusiems okupantams kojas mazgoti ir vandenį gerti? – 5 kolona užėmė stiprias pozicijas. Taigi, valdžia šiose vietovėse ir vėl išslydo iš rankų.
        Svarbiausia, valdžioje ne kažin kiek buvo tų, kas tas ŽT ir TMAPK galėtų perprasti, užuot paviršutiniškai akimis perbėgus, arba aklai patikėjus Tamoševskio įpirštomis išvirkščiomis tų dokumentų interpretacijomis. Dar sunkiau buvo, kad doroji kaimynė, iš Kremliaus globos išsilaisvinusi* gerokai anksčiau, ir jau turinti nemažą savo valios primetimo silpnesniems, spaudimo darymo patirtį, su malonumu naudojosi susiklosčiusia situacija. O mūsų valstybininkai, lyg netyčia į vandenį įkritę ir iš jo ištraukti viščiukai, tik gailiai cypsėjo ir akytėmis mirkčiojo. O dabar pats premjeras su duoklėmis pas kaimynę „ant kilimo” laksto, „teisėtai savininkei” vieną iš jos voginių grąžino… .
        ————-
        * Ji tikra, kad jos tarnybose ir Seime tikrai nėra nė vieno besidarbuojančio kokio nors vaiskrūmio naudai?

        Atsakyti
        • Antanas says:
          7 metai ago

          Tamstos paminėtas pirmasis asmuo ne šiaip sau ten laksto: jis ten tobulina lenkų kalbą, pramoktą žiūrint lenkiškus “multikus” apie Lioleką ir Boleką. ?

          Atsakyti
  3. Gintautas says:
    7 metai ago

    Ačiū, ponas Medeli. Čia rašo Gintautas Š., kurio straipsnį Jūs paminėjote. Tarkime Dūkštų seniūnijoje, kuri daug maž turėtų sutapti su parapijos ribomis pagal gyventojų surašymą yra 30 procentų lietuvių, o lietuviškų pamaldų nėra. Čia Dievas ir toliau nesupranta lietuviškai. Mūsų Vilniaus arkivyskupas tų dalykų nesupranta. 1906 metais Basanavičiaus iniciatyva buvo parašytas laiškas popiežiui apie Vilniaus vyskupijos lietuvių tragišką būklę. Matomai raikia it dabar burti žmones intelektualus, kad parašytų laišką popiežiui ir jį per jo vizitą Lietuvoje įteikti. Tada prie tų dalykų daug prisidėjo ir lietuviai kunigai, dabar nežinau ar yra tokių kurie gali prisidėti ir parašyti. Linkiu ir toliau kelti tuos klausimus ir burti iniciatyvius žmones tai padėčiai taisyti.

    Atsakyti
    • Medelis says:
      7 metai ago

      Ačiū tamstai už vertinimą. Bijau, kad popiežius nesuprastų mūsų “sukilimo” prieš savo vyskupus. Tačiau tai neatmeta mūsų galimybės reikalauti iš savo ganytojų atsakomybės stautai.

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        7 metai ago

        …negali būti vyskupai savi, kai tikėjimas svetimas…

        Atsakyti
  4. Žemyna says:
    7 metai ago

    Dalis lenkų bažnyčių užgrobtos tamsiųjų politinių pajėgų ir seniai ne Dievui, ne Tikėjimui tarnauja. Apsimetėlių rezidentų veikiamos bažnyčios išsigimė, tik apsimeta esančios bažnyčia, nors iš tiesų lenkiškų parapijų „bažnyčios tarnai” yra užsimaskavę politikieriai, bažnyčias pavertę „javkėmis”?

    Atsakyti
    • Antanas says:
      7 metai ago

      ????

      Atsakyti
    • Ūla says:
      7 metai ago

      Jūs esate teisus.

      Atsakyti
    • Kęstutis says:
      7 metai ago

      Tos božnycos visada buvo išsigimusios, negi tik dabar pastebėjote? Krikščionybė tam ir sukurta, kad aplinkui sėtų išsigimimus, apsigimimus ir kitus iškrypimus. Ji pritinka tik iškrypėliams… Lenkams tiko, lietuviams ne…

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        7 metai ago

        Tai pats smurtinis „krikščionybės įvedimas” per kraują buvo tik priedanga prisiplėšti svetimų žemių, savo valdas padidinti. Juk, jei einu Kristaus vėliavomis nešinas, o tu priešiniesi, tai jau ne prieš mane – primityvų plėšiką, ne prieš mano karius, o prieš patį Dievą priešiniesi! Puikus plėšikavimo pasiteisinimas. Žiū, grobio ne tik niekas neatims, bet dar ir Vatikanas malonių pridės, nepastebėdamas tos „smulkmenos”, kad toks „Dievo nešimas” yra krūva mirtinų nuodėmių, kad laužo Dievo priesakus nežudyti, nemeluoti, netrokšti svetimo gero, nei svetimos moters (prievartavimai), artimą mylėti, kaip save patį ir t.t… Kristus pats pėsčias ir neginkluotas ėjo, ir kitiems liepė EITI ir PASAKOTI, o ne skersti ir grobti vardan „teisingo tikėjimo”.

        Atsakyti
        • Žemynai says:
          7 metai ago

          Krikščionybė nebuvo įvesta per kraują. Tai yra mitas.

          Atsakyti
          • Žemynai says:
            7 metai ago

            Norėjau pasakyti, kad mitas yra jog krikščionybė buvo įvesta per kraują.

          • Kęstutis says:
            7 metai ago

            Kai prie dabartinių Elektrėnų Perkūnkiemio kaimo gyventojai su savo bajoru atsisakė krikštytis, tai Vytauto įsakymu bajorui buvo nukirsta galva, visas kaimas išžudytas ir sudegintas, kad kiti žinotu. Vietinių kraštotyrininkų “atradimas” ir tai nebuvo vienintelis atvejis Lietuvoje. Dar pridėkite 200 metų kryžiaus žygių prieš Lietuva ir tikrai pasirodys, kad krikščionybė į Lietuvą atėjo beveik taikiai… 100 metų po Vytauto krikšto LDK galiojo mirties bausmė už Senojo Tikėjimo giesmių giedojimą ar bet kokias apraiškas ir jos buvo vykdomos, vėliau bausmės buvo sušvelnintos, bet liko griežtos. Ir koks turėjo būti stiprus tikėjimas, jei XXa. pirmoje pusėje dar buvo gyvai užrašytos apeiginės giesmės. O ir paskutiniai palaidojimai siekė XXa. pradžią. Būsite Nidoje aplankykite paskutines pagoniškas kapinaites ir nusilenkite protėviams, klauptis ir žegnotis nereikią, svetimų burtažodžių nevartokite…Kas kart įsitikinu koks sunkus protinis susirgimas krikščionybė…

          • Kęstučiui says:
            7 metai ago

            Tai, kad kažkur esu skaitęs, kad berods 1417 metais, kai buvo krikštijama Žemaitija, 3 moterys bėgo pas Vytautą jam skųstis, kad yra kertamos giraitės, o Vytautas nusiuntė laišką Lenkijos karaliui, kad jis liautųsi taip daryti. Gana keista, kad Vytautas tuo metu būdamas tikruoju Lietuvos valdovu nebandė išvyti tų krikštytojų, o dar turėjo siųsti kažkokį laišką Lenkijos valdovui. Mistika.

          • Žemyna says:
            7 metai ago

            Tamsta nori pasakyti, jog nei Paryžiuje nebuvo kruvinos Baltramiejaus nakties, nei visur kitur, kur atėjo kryžeiviai „Dievą nešdami”, žmonės su malonumu juos pasitiko, patys nusikratė savojo tikėjimo, kad tik pereitų į krikščionybę: tuoj su džiaugsmu puolė statyti naujas bažnyčias bei maldų mokytis? Visuose tuose kruvinuose žygiuose buvo dangstomasi krikščionybės įvedimu, nes svarbiausia buvo, kad tokiu būdu buvo arba įtvirtinama kažkieno valdžia, arba užgrobiamos naujos valdos, kitų tautų žemės. Kruvini mūšiai vyko net ir tarp pačių krikščionių, įvairiausių to tikėjimo grupių – katalikai ir pačių įvairiausių tikėjimo reformuotojų, protestantų.

  5. Jurgis says:
    7 metai ago

    Bet kur žiūri Lanzbiergis?

    Atsakyti
    • jo says:
      7 metai ago

      Tau labiau rūpi drabstyti Landsbergį, o tema atrodo mažiau svarbi? O gal tokiu būdu stengiesi nukreipti dėmesį nuo savo tomošefskio?

      Atsakyti
    • Antanas says:
      7 metai ago

      O kur žiūri mūsų šaunusis VSD?!

      Atsakyti
  6. jo says:
    7 metai ago

    Bet gi tie cituojami lenkomaniški pasisakymai bažnyčiose – tai tikras tautinės nesantaikos kurstymas, lietuvių niekinimas! Kaip gali pasiteisinti vyskupijos vadai, kaip gali pasiteisinti teisėsauga, kad nesiima jokių priemonių prieš šitą lenkiško nacizmo propagandą? Po kiekvieno tokio pasisakymo tie lenkų kunigai mažų mažiausiai turėtų būti įtraukiami į nepageidaujamų asmenų sąrašus ir jiems turėtų būti uždrausta atvykti į Lietuvą.
    Kaip galima būti tokia veršelių banda? Nejaugi vien bukumas lemia, kad tokios nacistinės lenkų veiklos „nepastebėjimas“ valdančiųjų aiškinamas kaip draugiškumo ir strateginės partnerystės išraiška?

    Atsakyti
    • Antanas says:
      7 metai ago

      Veršeliais esame mes gimę, veršeliais norime ir būt! ?

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      7 metai ago

      Dar yra laiko sukurti, išversti ir įteikti popiežiui laišką apie tai, kad kažkokiu keistu būdu į Vilnijos parapijas skiriami keistos orientacijos ganytojai 🙂 Kad tai jau ne vieną dešimtmetį tęsiasi, nors fizinė okupacija daugiau kaip prieš pusamžį panaikinta.
      Gal Vatikanas ir apie tai turėtų pagalvoti, kaip buvusio okupanto užimtose žemėse ir toliau „dobrovolno-prinuditelnai” skiepijama ATNEŠTINĖ (ar įbruktinė) kalba, kaipo ta vienintelė teisinga tiesioginiam ryšiui su Dievu, kaip toliau varinėjamos tarpukario (okupacinių) laikų kalbos apie kamieninę šalies tautą, jos kalbą bei jos teises SAVO ETNINĖJE, tik tarpukariu užgrobtoje žemėje.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      7 metai ago

      Už kažką, 1-os ar 2-os Seimo kadencijos laikais, kai FM buvo R. Sikorskis, susinervinęs dėl kažkokio valdžios sprendimo ir tautos tylėjimo, a.a. mus taip ir išvadino: veršių tauta!

      Atsakyti
  7. Gintautas says:
    7 metai ago

    Prašom susipažinti kokie lietuviai asilai. Savo laiku Lenkijos užsienio reikalų ministras Vaščykovskis paskambino Linkevičiui ir paprašė, kad Vilniuje būtų įsteigtos dvi ilgosios lenkų gimnazijos. Linkevičius tuoj paskambino Šimašiui ir reikalai pajudėjo, gimnazijos buvo įsteigtos, nors tai prieštaravo veikiantiems įstatymams. Kažin kodėl Linkevičius nepaarašė Vaščykovskio, kad būtų atidarytos dvi lietuviškos mokyklos uždarytos prieš porą metų Seinų krašte?
    Kitas pavyzdys. Vilniuje Antakalnyje steigiama nauja Lenkų rusų pradinė mokykla, kur mokysis 160 vaikų, o Vilniaus rajone 600 vaikų negali eiti į lietuviškas mokyklas. Kas tai?
    Trečias pavyzdys. Neseniai lenkiškos televizijos nemokamam transliavimui Lietuvos valdžia skyrė 300 000 eurų, o premjeras praeitą savaitę viešėdamas pas Lenkijos lietuvius pasakė, kad Lieruva ieškos galimybių pagerinti lietuviškos televizijos matomumą Lenkijoje. Kodėl to nedaro Lenkija?
    Ketvirtas pavyzdys, kai kalbama apie galimybę Suvalkų mieste įsteigti lietuvišką darželį. Kodėl tai turi daryti Lietuva, o ne Lenkija?
    Yra ir masė daugiau pavyzdžių. Tai rodo visišką lietuvių bukumą, nemeilę savo tautai ir jos kultūrai. Gal užtektų valdžios vyrams taip elgtis? Pareikalaukime to iš Jų. Gintautas Š.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      7 metai ago

      Čia – Lietuva, čia – visiškas pypiecas, čia – “lenkais” lyja, o Lietuvos jau nebėra… ?

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        7 metai ago

        Čia – Lietuva, čia prisiveisė labai daug “dievo avelių ir visiškų avigalvių” dabar, bet koks lenkų ar nelenkų piemenėlis jas nugins kur tik reikės… Atsiklaupęs žmogus visada liksi tik išsimozojęs vergas…

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          7 metai ago

          Taip, Kęstuti, Dievas pastatė žmogų ne tam, kad jį kažkas klupdytų.

          Atsakyti
    • Žemyna says:
      7 metai ago

      Kas bus toks akylas ir išsiaiškins, kur ir kaip mūsų valdžios taip įklimpo, ir taip bijo viešumo ar bausmės, kad jau kelinta kadencija ant kelių pas PL valdžias šliaužia ir bet kokį, net labiausiai žeminantį paliepimą vykdo?
      Ar uoliausi paliepimų vykdytojai patys asmeniškai prisipėdavę, ar gal LT slaptą biudžetą nemokšoms PL dotuoja? Juk net tas, kas pagarsėjęs pašaipiomis ar net nepagarbiomis frazėmis čia, viduje, savų atžvilgiu, nėra nė žodžio prieš PL pasakęs, net prieš patį įžūliausią jos reikalavimą!
      Kam ir už kiek jie LT orumą pardavė, ar pralošė, ar dar ką pridarė ? Kuo juos šantažuoja?

      Atsakyti
      • Antanas says:
        7 metai ago

        Senovės Romos teisininkai, norėdami išnarplioti painią bylą, keldavo klausimą “Quo prodis?” (lot. – kam naudinga). Taigi, sužinoję, kam tai naudinga, gausime atsakymą. ?

        Atsakyti
      • Žemyna says:
        7 metai ago

        Bet nepraraskime vilties – tuoj tuoj, jau kitąmet mūsų „lygiateisiai kaimyniniai ir strateginiai” santykiai įgaus naują kvėpavimą, įsibėgės iš naujo – pats ponas Skw… pažadėjo eiti į prezidentus 🙁 Kaži, kas apmokės rinkimų išlaidas, kam turėsime už juos atidirbti? Kokiu „lauknešėliu” bus atsidėkota 🙁 ?
        Vilkimės, jog pagaliau būsime įvertinti kaip puikus įnagis kaimynės strateginiams tikslams pasiekti ar bent pasitarnauti…

        Atsakyti
  8. Giedrė says:
    7 metai ago

    Kaip nepakenčiama gyventi Šalčininkų rajone , kai esi „lietuvis “ arba bent jau nelaikai savęs „lenku “ , nes pagal vietos valdžios ir gyventojų logika , gyvena Šalčininkų r. Tik lenkai ….. Labiausiai mane erzina „ netikri “ lenkai , kurie atkakliai skelbiasi esą jie – lenkai , bet iš tikrųjų jie arba gūdai , arba lenkais „tapę“ lietuviai . Gyventojai yra lenkinami .

    Atsakyti
    • Antanas says:
      7 metai ago

      Teisingai!!! Taigi reikia pagaliau tuos vietinius ponus Gaidis, Kiszkel, Wojsznis, Wentis, Dedel, Bubnel, Krepsztul, Giedroic, Łowkel ir kitus išmokyti taisyklingos lenkų kalbos!!! O tai dabar tie vietiniai lenkiškai kalba taip, kad iš Lenkijos atvažiavę svečiai su jais nesusikalba. Daro gėdą visai “Vilenščyznai”!!!!!! ?

      Atsakyti
  9. Kažin says:
    7 metai ago

    Pagraudenančiais rašiniais – vardijamo lietuvybės graužimo Lietuvoje nesustabdysi… Tam Lietuvai reikalingi visiškai kitokio tipo Prezidentai, Seimai, Premjerai, Bažnyčios vadovai. Užuot vergiškai graudenęsi – imtumėms rinkti kitokio tipo asmenis į valdžią, rinkimai čia pat. Derėtų reikalauti, kad būtų einama prie to, kad pamaldos bažnyčiose vyktų tik valstybine kalba, o kunigais jose būtų tik Lietuvos valstybės piliečiai.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      7 metai ago

      Na čia “pavarei” kaip po žiemos miego atsikėlęs – tarytum nežinotum kam pavaldžios božnycos…

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.
Gamta ir žmogus

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.
Kultūra

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kada reikalinga proktologo apžiūra?
  • Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių
  • Paskutinės minutės kelionės: kaip išsirinkti tinkamą kryptį?
  • Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

Kiti Straipsniai

Prūsai valstiečiai (raižinys iš Ch. Hartknocho Senoji ir naujoji Prūsija, arba dvi Prūsijos istorijos dalys, 1684 m. | Mikołajaus Koperniko universiteto bibliotekos nuotr.

M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei

2025 07 01
Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

21-oji S. Rapolionio premija – habil. dr. Kazimierui Garšvai už kovą dėl lietuvybės

2025 06 06
Lietavos tvirtovė Slovakijoje

R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje

2025 06 05
G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse

G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse

2025 05 13
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

V. Valiušaitis. Lenkams – didvyris, lietuviams – grobikas: 90 metų po J. Pilsudskio mirties

2025 05 12
Juozas Dapšauskas

J. Dapšauskas. Ar popiežius paragins Lietuvoje Bažnyčią atsisakyti privilegijų?

2025 05 06
Petras Gaučas 1999 m.

N. Tuomienė. Paminėtas lietuvybės puoselėtojo, kartografo P. Gaučo atminimas

2025 05 03
Akimirka iš žygio „Stiprūs įvairovėje“ | VšĮ Jaunimo asmeninio tobulėjimo centro nuotr.

Mokymų jaunuoliams „Stiprūs įvairovėje“ vadovas pasidalino: ugdome supratingumą tautiniams skirtumams

2025 04 28
Vytauto Didžiojo karo muziejus | A. Užgalio nuotr.

Žinomas ir nežinomas Aleksandras Mantautas. Paminėkime 130-ąsias iškilaus šaulio gimimo metines

2025 03 21
Paminklas Kaniūkuose

G. Šapoka. Kokia buvo Šalčininkų r. Kaniūkų kaimo gyventojų tautybė?

2025 03 17

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimvydas apie Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį
  • Rimgaudas apie Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vilniaus m. Žvėryno r. Malonioji g. 16. Gėlių vazonų laikiklis | A. Stabrausko nuotr.

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba XIX: metalo dirbiniai 4 (padėtis 2008–2010 m.) (nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai