Penktadienis, 24 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

V. Mikailionis. Kodėl mes be Vyčio nenurimsim (nuotraukos)

Vaclovas Mikailionis, www.alkas.lt
2018-07-02 14:00:51
42
Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ilgus šimtmečius Lietuva gyvavo plėšrių erelių apsuptyje. Vienas jų iš rytų atrodė ypač grėsmingas ir net dvigalvis. O tarp jų ir kitų plėšrūnų pergalingai šuoliavo Baltasis raitelis iškeltu kalaviju raudoname lauke.

Šiaip valstybės į herbus, tarsi prisimindamos totemizmo laikus, įkelia kokį nors gyvūną, pvz., Britanija – liūtą. Po Europą pasidairius išvis liūtų bene daugiausia. Matyt, valstybės taip nori pabrėžti savo galią. Tačiau mūsų Vytis tarp jų atrodo neįprastas vienišius. Tad kokia mūsų Vyčio gyvybingumo paslaptis?

Šis klausimas ypač aštriai iškilo, kai trokšte ištroškome išvysti būtent Vytį sostinės Lukiškių aikštėje, nes tik jis gali geriausiai išreikšti visų lietuvių kartų kovos už laisvę siekius. Tautiečių nuojauta iš esmės buvo stebėtinai įžvalgi, nors viešai išdėstyti argumentai nebuvo neginčytini ir pakankamai įtikinami, kodėl būtent šį giliaprasmį ir pamokantį ženklą kaip gyvensenos svarbiausią nuorodą paliko mums protėviai.

Ginčuose buvo išsakyta įvairiausių samprotavimų, bet visgi jie neatskleidė, kodėl toks svarbus mums šis ženklas. O jis išties nepaprastas ir turi giliausias istorines šaknis. Pagaliau visi taškai ant „i“ sudedami veikale „Vytis ir Gediminaičių stulpai simbolikos požiūriu“ (LLTI, 2018). Beje, tai jau antrasis mokslinis Dainiaus Razausko-Daukinto darbas apie Vytį, mat siauresnio pobūdžio knyga apie mūsų Vyčio prasmę ir esmę jau buvo pasirodžiusi prieš dešimtmetį. Apmaudu, jog tuomet 2008-aisiais per patį Tūkstantmečio nuo pirmojo Lietuvos minėjimo įkarštį ji nebuvo pastebėta, nors  jau tada galėjo būti panaudota kaip svarus įrodymas, kodėl būtent Vytį, kaip fundamentaliausią mūsų tautos ženklą, tiesiog būtina iškelti valstybės sostinės centre.

Naujasis veikalas dar išsamiau atskleidžia, ką įgauna tauta, išsaugodama šį ženklą kaip esminę gyvensenos nuorodą. Veikalas tiesiog moksliškai įrodo ypatingą Vyčio reikšmę. Tad būtų labai skaudu, jog ir vėl istorijos grafomanų bus nustumtas į pašalius. O juk tarp pastarojo dešimtmečio  lituanistikos knygų jam turėtų būti skirta išskirtinė vieta. Ir štai kodėl.

d-razausko-knyga-apie-vyti-alkas-lt-nuotrIki šiol istorikų manyta, jog Vytį kaip herbą Lietuvos valdovai pradėję naudoti tik apie XIV amžiaus vidurį. D. Razauskas, remdamasis ne tik tautosakos bei lyginamosios kalbotyros, bet ir kitais šaltiniais įrodo, jog Vyčio vaizdinys turėjęs mūsų pasąmonėje glūdėti jau prieš tūkstantmečius. Tačiau apie viską iš eilės.

Pirmiausia viena pastaba, kuri, mano galva, ypač svarbi norint  susivokti, kokio lygmens mokslo kalba bus kalbama. Įvado išnašoje pagrįstai teigiama, kad „Lietuva iki sąjungos su Lenkija buvo karalystė, o jos valdovai – karaliai“ ir kad „karalių Gediminą ir jo įpėdinius vadinti kunigaikščiais, kad ir didžiaisiais, tėra blogas įprotis, atėjęs iš Lietuvos menkinimo, niekinimo ir lenkinimo laikų“ (p.13). Todėl toliau skaitant neprošal šia nuoroda ir vadovautis.

Ir dar viena nedidelė citatėlė iš knygos „Gedimino laiškai“. Čia skaitome, kaip 1324 metais popiežius Jonas XXII savo laiške rašo: „žymiam ir didingam vyrui Gediminui, lietuvių ir daugelio rusų šviesiam karaliui“. Tad nebebūkime šventesni už patį popiežių ir nebežeminkime nei savo valdovų, nei Lietuvos karalystės (regnum).

Tad kokią žinią per šimtmečius neša mums Vytis? Veikale išsamiai atsakoma pasitelkus ne tik mūsų tautosaką ar mitologiją bei lyginamąją kalbotyrą, bet ir viso indoeuropiečių pasaulio, ir ne tik jo, ženklus bei simboliką.

Ką reiškia žirgas, raitelis, iškeltas kalavijas, baltas karžygys raudoname lauke?

Žinoma, kad arklį žmonės prijaukino prieš septynis tūkstančius metų. Įdomu, kad šis vienas gražiausių gamtos gyvūnų nuo seniausių laikų, pasak Marijos Gimbutienės, tapo ne tik jojamuoju, bet ir aukojamuoju gyvuliu, kario pagalbininku. Veikiai pats jojimas įgavo ir „dvasinį dėmenį“ (p.49). Tad šis ženklas tampa sakralinis. Tai patvirtindamas D. Razauskas, be kita ko, pateikia vieno žymiausių XII a. Tibeto tantrinio budizmo jogo Milarepos giesmę apie „joginį jojimą“: Ant žirgo sėdi jaunas raitelis – Žinojimas./Jis užsidėjęs mahajanos Siekio šalmą,/klausymo, apmąstymo ir meditacijos šarvus./Ant nugaros – kantrybės skydas. Rankoj/jis laiko ietį požiūrio teisingo./Prie šono prisisegęs kardą išminties. (p.51).

Įduokime vietoj ieties šiam raiteliui kalaviją ir bus kaip nulietas mūsų Vytis.

Kuo toliau į praeitį, tuo daugiau medžių, atsiprašau – karžygių raitelių. Ir mūsų senovės atminties kloduose atrandame jų ne vieną, ne tik šv. Jurgį, raitą per dangų skriejantį Perkūną, bet ir šv. karalaitį Kazimierą, padedantį lietuvių kariams aptikti brastą per Dauguvą. Visiškai pagrįstai autorius teigia, jog ne pats šv. Kazimieras yra šio vaizdinio šaltinis, o „tik tolydžio suartėjo su jau iš anksto gyvavusiu tautos sąmonėje (ir užsąmonėje) archetipu“ (p. 148).

Remdamasis indų Vedomis autorius atseka baltojo raitelio vaizdinį iki Indijos. O kadangi sanskrito ir lietuvių kalbų giminiškumas liudija ir mūsų tautų mitinės sąmonės giminystę, tad galime daugmaž apibrėžti ir Vyčio „amžių“. Lyginamoji kalbotyra nustatė, kad mūsų su arijais išsiskyrimas turėjo įvykti maždaug prieš penketą tūkstančių metų, taigi ir Vyčio vaizdinys mūsų tautos pasąmonėje ar užsąmonėje turėjęs glūdėti tuos keletą tūkstančių metų, kol pagaliau visos Europos akivaizdoje pradėjo vėl šuoliuoti XIV amžiuje.

Veikalo autorius cituoja indų šaltinius ir originalo kalba, tad skaitytojui bus gera proga dar kartą įsitikinti, koks artimas mums yra sanskritas. Savaime priimtina ir išvada, kad apokaliptinis raitelis siekia dar ankstesnę „gal net bendrą indoeuropiečių ar išvis bendrą žmonijos tradiciją, iškilusią iš žmogaus sielos gelmių vos jam išmokus joti ir iškėlus kardą“ (p. 139).

Indams šis baltas raitelis – tai Višnaus įsikūnijimas. Kalki avataros pavidalu Višnus apsireiškia Kali jugos pabaigoje ir „naikina niekšus, atstato dharmą ir parengia pasaulį būsimam atgimimui“ (p. 139).

O ar tik ne panašią paskirtį vykdo ir mūsų Vytis? Reikia pritarti veikalo autoriaus nuomonei, kad Vytis turi būti suvokiamas irgi ne lėkštai tiesmukai (neva „militarizmo simbolis“), o dvasiškai. Taigi „baltas raitelis raudoname lauke gali simbolizuoti ne tik protėvio karžygio vėlę, bet apskritai anapusinį dvasinį pagalbininką – archetipinį Dvasios karį, kurio pageidautinas pasireiškimas žmogaus sieloje – skaidri, sutelkta, bebaimė („balta“) kario dvasia vidur kruvinos („raudonos“) gyvenimo sumaišties“. Įdomu, kad šis apibūdinimas paskelbtas išties simboliškame 100-ajame knygos puslapyje ir dar Valstybės atkūrimo šimtmečio metais.

Taigi šuoliuojantis į ateitį ir skatinantis atgimimą Baltasis raitelis ne atsitiktinai atsidūrė prezidentinės vėliavos centre. Tai priesakas ne tik Prezidentui kaip vyriausiajam kariuomenės vadui, bet ir protėvių mums visiems palikta tauraus gyvenimo nuoroda žengti Doros ir Darnos keliu.

Beje, tai tik kelios mintys sukeltos šio mokslinio veikalo. Skaitantysis ras joje daugybę kitų gelminę mūsų sąmonę paliečiančių ir ugdančių įžvalgų. Juoba kiekvienam mūsų, be abejo, bus svarbi ir antroji knygos dalis „Gediminaičių stulpai“ apie dar vieną, taip pat itin brangų mums ženklą, kuris grafiškai išreiškia patį šventumą.

2_Pinigu-muziejaus-nuotr.-K100
kalki-visnu-avataras-wordzz-com-nuotr
ciurlionis-miestas-vytis
Seimo-Vytis-J-Vaiskuno-nuotr-2400
vytis-virs-lukiskiu-aikste-alkas-lt-a-sartanaviciaus-nuotr
vytis-mitingas-alkas-lt-j-vaiskuno-nuotr

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (VII). Žvėryno mįslės
  2. Per Vėlines virš Lukiškių aikštės Vilniuje iškilo milžiniška Vyčio vėliava (nuotraukos)
  3. P. Urbšys. Negi mums gėda Vyčio?
  4. Vyčio paramos fondas: Simbolių nemylinti mažuma primeta visuomenei savo nuomonę
  5. V. Radžvilas. Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris
  6. „Aktualus interviu“: V. Kavaliauskas apie Vyčio skulptūrą Vilniaus Lukiškių aikštėje
  7. Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė B. Valionytė: Kodėl mes leidžiamės šokdinami?
  8. Kultūros komitetas nagrinėjo Vyčio paramos fondo iniciatyvą
  9. Seimo komisija pritarė Vyčio paminklo pastatymui Lukiškių aikštėje
  10. V. Jasukaitytė. Kas ir kodėl kovoja prieš Vytį Vilniaus Lukiškių aikštėje?
  11. Siūloma įstatymu įtvirtinti Vyčio simbolį Lietuvos sostinės Lukiškių aikštėje
  12. B. Puzinavičius. Ar Seimas ryšis priimti Įstatymą dėl Lukiškių aikštės ir kodėl jis reikalingas?
  13. Vyčio paminklo statybos klausimu vis dar nėra sutarimo su Vilniaus savivaldybe ir Kultūros ministerija
  14. Milžiniška Vyčio vėliava grįžta į Lukiškių aikštę
  15. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (III)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 42

  1. Žemyna says:
    5 metai ago

    Dėl (ne)šiuolaikiško monumento šiandien per LRT radiją pasisakė
    R. Bogdanas. Norėjo Vyčio – gavo piestą
    lrt.lt/naujienos/nuomones/10/217941/r-bogdanas-norejo-vycio-gavo-piesta

    Autoriaus netenkina žirgo poza (perdėm taikus, negrėsmingas) – kaip ir bet kokios kitos atgyvenos, pagal tautos skonį dirbintos.
    Jis švelniai tėviškai ironizuoja: „Gerbiamieji patriotai! Argi ženklo dydžiu galima matuoti meilę Tėvynei ir patriotizmą? Stovės caras Vytis, o po juo būriuosis eilės norinčių selfio su didžiausio Lietuvoje eržilo geležiniais pautais.” (Mūsų intelektualai ne atsilikėliai – jie vis drąsiau, atmesdami bet kokius gero tono prietarus, įsisavina šiuolaikišką viešąjį žodyną, diskusijų stilių! Taip pat ir LRT eteryje.)
    Perskaičiusi supratau vieną jo peršamą mintį: kuino nereikia. Juolab tokio neelegantiško. Jaučiau, kad Autorius apdairiai vengia galimybės užsiminti apie paties Vyčio variantų konkurso galimybę – kas kokį jį įsivaizduotų – sykį jau ir įstatymas dėl simbolio yra, ir tautos nuomonė su juo sutapo. Jis tik kažkur kitur taip subtiliai įterpė mintį apie tai, jog tai – ne tautos skonio reikalas, jog tautos (runkelių? šunaujos?) nuomonės atsiklausti apskritai kenksminga.
    Išklausiau, dar perskaičiau, ir… patikėjau. PRITARIU: Senienų, sukriošusių atgyvenų mums iškilmingoms valstybinėms ceremonijoms tikrai nereikia! Autoriaus įtikinta ir paskatinta, siūlau MODERN idėją, kurią įgyvendinti Autoriui patikėsiu (autorinius už idėją jam dovanoju – už įkvėptą mintį):
    Manau, jog ir žeminė jau irgi atgyvena. Net jei turima galvoje ne Miško brolių žeminė, o bunkeris naminukės aparatui slėpti iš kolchozų laikų. Kadangi aikštėje visgi turėjo būti Tautos Laisvės kovų simbolis, bet, Autoriaus nuomone būtinai šiuolaikiškas – na, kas hibridinių karų laikais augins sau reumatą, metų metus žeminėje „meilę Tėvynei demonstruodamas”? Juk kovos būdai jau irgi modernėja. O ten nuolat bus sunkumų su baterijų krovimu…
    Mąstykime drąsiau, plačiau: šiais laikais Žemės ir ne tik jos topų viršūnėje (topai madinga!)? – Taigi, sąvartynai kova dėl išsilaisvinimo iš jų! Tai bus tai, kas aktualu, apie ką visi kalba, tai susiję ir su klimato perkaitimu, ir su tarptautinių bei vietinės reikšmės sutarčių (ne)pasirašymais, ir su Trampu.
    Kai šalies sostinės pagrindinių valstybės ceremonialų, įvairiausių iškilmių aikštėje iškils aukščiausias Lietuvos sąvartynas (pervežtas čia iš Lapių), meniškai sukrautas pačių paklausiausių šių laikų dizaino meistrų, kai valstybės iškilmes, dalyvaujant ir užsienio svečiams, rengsime prie šio didingo paminklo, su tokiu šiuolaikiškai drąsiu, neįtikimai sumaniu, tokiu talentingu kūriniu tikrai atsidursime „vperedi planety vsej”, ir joks Autoriaus minėtas caras su savo puškomis mums bus nebaisus. Mes visam pasauliui modernumo pavyzdį rodysime, ne tik nosį, bet ir Autoriaus minėtą vietą nušluostysime!

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      5 metai ago

      … įdėmiai perskaičiau atsiliepimą… ir juokinga ir graudu… Stebina tik, jog Bogdanui vietoje dviejų smegenų pusrutulių, tik savi ir negeležiniai p-utai beliko…

      Atsakyti
      • Bartas says:
        5 metai ago

        O ”p-utai” yra ten kur vyras saugo sėklides? Teisingai supratau.?

        Atsakyti
    • Antanas says:
      5 metai ago

      Atleiskite, miela ponia, bet čia – ne komentaras, o beveik straipsnis (?!)… Gal kitą kartą būtų galima trumpiau,- pavargau skaitydamas. Ačiū.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        5 metai ago

        Antanai , prajuokinai. Niekada nedaryk to , kas nepatinka.

        Atsakyti
  2. Giedrius says:
    5 metai ago

    Visi sutinkame, galbūt netgi vieningai (stebėtina), dėl lietuvių Tautos valstybingumo žymens
    – Vyčio “…nes tik jis gali geriausiai išreikšti visų lietuvių kartų kovos už laisvę siekius”
    BET TIKRAI NE ANT TURGAUS
    (rinkos “pliacių” peršuoliuot ir Vytis kuo ramiausiai gali, bet ne ant jomarko bruko, kad
    ir gretimo pastato carų užstatytoje vietoje krauju aplieto; kur vykdytos egzekucijos 1864
    m., po to (stebėtina) ten pat KGB “kartoję” jų nuversto caro darbus – naikinimą mūsų…)

    Tad VYTIS ras, kur “peršuoliuot”, o mes tam… bent trukdymais-brukymais nekenkim. Sau ir jam
    tuo pat. Rimta ir šventa.

    Ir Kaunas, apsivalęs nuo “mamoninkų” apgulties, nusipurtys ir ras, – pakels kaip ir kur dera – VYTĮ
    ž y m e n i u savu. Sau ir jam tuo pat.

    Laisvoji Varėna (senoji) tam pavyzdys.

    Atsakyti
    • Kalvis says:
      5 metai ago

      Vytis su dvigubu kryžiu atspindi lietuvių kartų už laisvę siekius??? Vytis su dvigubu kryžiu atspindi lietuviu vergovę. Ar jūs tikrai tokie kvaili ar bijote tiesiog pažvelgti realybei į akis ir pripažinti jog šitas simbolis yra antilietuviškas?

      Atsakyti
      • Giedrius says:
        5 metai ago

        Matote brangus darbštuoli Kalvi (kurio rankomis iš plieno vijų kieti kala-vijai sukalti, ir Vyčiui), – ar žirgas, ar karys, ar aprėdai ir ginklai, net skydas, – tai atspindys juk ne medžiagiškumui Ž Y M E N Y J E, ženklu paženklinime, o “pagautas” įvaizdis, vaizdinys
        …siekio, eigos, jėgos, visų visų mūsų gimusių, gynusių ir ir visa aplink ginsiančių,
        kaip seniausios ir reikliausios Pasaulio tautos.
        Ir Vyčio kryptis aiški bei tiesi (visapusiška) – vien pirmyn, tarsi nesustojantis laikas,
        kalaviją (Kalvio kadai iškaltą) iškeltą laikant ir nešant aiškią žinią lyg vilties vaizdinį
        visiems… žirgu, žmogumi-gynėju, ginklu ir skydu, visa apimant, visa aprėpiant bei
        k i e k v i e n a m JĮ MATANČIAM atliepiant …Žyme, Žymeniu, Ženklu… visiems aplink ir
        k i e k v i e n a m spiduliais, taip savo skydo ženkle, viso Žymens raiška atkartojant
        va sergstinąias kryptis.

        Skyde tiesiog erdvinės apsaugos išreikštų spinduliais krypčių plokštuminis atvaizdas.
        O apie vergovę jau t.p. laikas ateinantis (apsidairyt ir susivokt kokios bendros bei
        asmeninės grėsmės besibraunančios iš…) kuo viešesne apgintimi saugos svertus jungt.
        grėsmės

        Atsakyti
      • Dronas says:
        5 metai ago

        Norėčiau padaryt pastabą, jog tokie patys ženklai, buvo ant visos tarpukario Lietuvos karinės technikos ir daugelio uniforminių, bei valstybinių ženklų. O kaltint tarpukario Lietuvą lietuvybės puoselėjimo stoka, gana keista. Juo labiau, kad ir su istorine atmintim, bei tautine savimone, tuo metu irgi buvo neblogai. Gerau nei dabar. Tais laikais, šitas ženklas jiem tiko, o dabar tamsta sakote, jog jis “negeras”. Manau, jog jūsų pateikiami priekaištai šiam ženklui, gana migloti ir nelabai gerai pagrysti.

        Atsakyti
  3. Perkūno Paukštis says:
    5 metai ago

    Str. autorius labai tiksliai ir gražiai paaiškina Vyties prasmes, bet galėtų įžvelgti ir dar tokią įžvalgėlę, kad Vytis simbolizuoja ir Pagonybę šventą, kovą už savastį.

    Atsakyti
    • Vaclovas Mikailionis says:
      5 metai ago

      Kad tau Perkūnėlis, aš ir nepagalvojau, jog tikrai Vytis šventas ir sengamtatikiams, Taigi D. Razauskas ir sako apie šuoliuojantį Perkūną , o gudams jis išvis Pagonia!!!

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        5 metai ago

        Tai va, va, jau ir prisipažinot, kad šventa lietuvių Pagonija. kažkas maždaug tokio ir Vedose turbūt, kaip sakėt.

        Atsakyti
        • Kalvis says:
          5 metai ago

          nuo kada pagonybe simbolizuoja kriksto kryziai?

          Atsakyti
          • Perkūno Paukštis says:
            5 metai ago

            Į durną klausimą nori protingo atsakymo.
            CHA

          • Perkūno Paukštis says:
            5 metai ago

            Nesupykit, kad jūsų klausimą išdurninau. iš tiesų, pasidomėsiu, ką reiškia tas dvigubas kryžius, nes viengubas kryžius jau aišku…

          • Kirvis says:
            5 metai ago

            ht tp://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=4056&p_k=1&p_t=164625

  4. Pilietis says:
    5 metai ago

    Tiems, kurie taip kovoja prieš VYTĮ pasąmonė sako, kokio lygmems tai ŽENKLAS. Tamsa tik jutusi artėjančią ŠVIESĄ į kovą paleidžia viską, ką turi. Taigi aiškiai supraskime, koks tų, prieš VYTĮ nusistačiusi vidus – tamsybė. Pasiduoti jiems jokiu būdu negalima. Susibūrkite į grupę už VYTĮ VILNIUJE / jei tokios nėra/. Kvieskite vilniečius į pagalbą ir pastatysime VYTĮ. Kad ir tą, kur užėmė 2 ar 3 vietą. Tie, kurie išvedžioja, kad čia vieta netinkama, irgi tokie patys netikšos, tikisi įnešti skaldymą, kad veiksmas nevyktų. Daugiau ir plačiau aiškinkime, kas mums buvo ir yra VYTIS.

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      5 metai ago

      Giedrius – Piliečiui…(iš Didžiosios)
      mielas ir nuostabus Pilieti (liaupsės, kad ginti drąsos ir ryžto viešon erdvėn žodžių surandate; ne visi ryžtasi)
      Kvietimas labai laiku ir vietoje (dėl sostapilės), o tikšumas ar netikšumas anot Paties (Piliečio iš Didžiosios)
      dėl vietos: tinka-netinka, kaip kinka-patinka …kažkiek klaidingas (gal net visai visai klaida, ar net Klaida, –
      iš Didžiosios). Taip pagerbiu, palaikau paties mintį sureikšmindamas, ir… pabarimą Padidindamas.
      Nes.
      Ar daržuose (turgaus-balagano-rinkos, kad ir sostapilėje carų perpurtytos, perdraskytos, krauju aplietos)
      statomi monumentai, ar net mugėse tarp Kaziuko rankdarbių lobyno, – šešėlį kažkokį k a ž k a m leist,
      u ž l e i s t galime? Nevarytinas VYTIS į gardus (ar Gardą, kad iš Didžiosios, ar po leninizmu – iš mažos)
      ir į laukus, VYTIS yra l a b i a u s i a s, tad ir po kauniškių prajojimo – nei vienam iš Valdovų po Vytauto taip
      sau paminklų ir n e p a s i s t a t a n t – ženklas, beveik nevilties ir gėdos posovietizmo nus… , na nebūsiu
      per grubus po CėCėCyPinio konclagerio i š l i k u s i e m s, sąmoningiems (kiek tik gebėtina…).

      Paprasta tad, – daržų erdvei (jei to reikia), kaliausės statomos; o ant rinkos, ant mūsų rinkų mus užčiaupt, užgniaužt, vien okupantai /t.y. p a v e r g ė j a i lietuviškai/ užgindavę ir laisvą prekybą, gyvybę – gyvenimo sklaidą, bendravimo džiaugsmą, netgi švenčių savųjų švęst neleisdavę; o dar žiauriau …dar labiau įbauginti ir pažemint siekdami, Laisvės kovotojų kūnus sumesdavę, ir ne bet kaip, o išniekintus, išdraskytus… kiti gi,
      pavergėjų vėlgi “porūšio kitokio” tose pat sostapilės rinkose kartuves statę, ir galabiję, kūnus suslapstę
      (tik dabar dieviško atsitikimo dėka atradę esam Juos); galima tęst aiškinimą, galima k v i e s t. Bet, – vien
      iš Širdies ir į Širdį.

      Už VYTĮ!

      Atsakyti
  5. Antanas says:
    5 metai ago

    Nuostabus straipsnis. Ačiū autoriui!

    Atsakyti
    • Vaclovas Mikailionis says:
      5 metai ago

      Atsiprašau, nuostabus ne straipsnis, o dr. Dainiaus Razausko-Daukinto knyga “Vytis ir Gediminaičių stulpai simbolikos požiūriu”, ką savo kukliu rašinėliu ir norėjau pareikšti viešumoje. Beje, atkreipkite dėmesį ir į antrąją “gimininę”mokslininko pavardę — Daukintas. Ar tai ne mūsų amžiuje vėl atgimęs Daukantas?

      Atsakyti
  6. Kalvis says:
    5 metai ago

    Idiotizmas auksciausiu laipsniu, pasitelkia indijos vedas ir lakia fantazija, kad irodytu jog Vytis baltam buvo svarbus ir iki Jogailos?? visu pirma siuolaikinis Vytis su dvigubu kryziu atsirado Jogailos laikais. Jeigu ir garnino lietuviai raiteli iki to tai du skirtingi dalykai raitelis ir raitelis su Lenkijos karaliaus heraldika. Fantaxuoti koks sbarbus baltams buvo zirgas yra vaikiska nes zirgas svarbus buvo ir mongolams ir europai ir visam pasauliui. Jogailos Vyti jus bandote pritempti prie tautos simbolio ir visiskai apsurdiskais budais. Butu kas kita jeigu atsisakytume dvigubo kryzio ir garbintume voen raiteli bet tai irgi kvepia ne tikrumu, karo simbolis. Kam tai?

    Atsakyti
  7. Evaldas says:
    5 metai ago

    Kalvi, Jogaila buvo pirmasis valdovas, kuris Vytį apsuko į vakarus, todėl dvigubas kryžius ten turi būti, nes jis simbolizuoja Lietuvos veržimąsi į tą pusę ir Lietuvos christianizaciją.

    Atsakyti
  8. Getas says:
    5 metai ago

    Šaunuolis V. Mikailioni, kad aprašei gilųjį D. Razauską-Daukintį. Eisiu ir įsigysiu jo knygą. Kilkime vilniečiai ir statykime Vytį, o kad ten kardas viršuje, o ne ietis arba Dvigubas kryžius ant skydo, tai kaip tik parodo mūsų simbolio gyvą, besikeičiantį Vytį per istorijos ūkus. O”kalvis” tai imperinių kaimynų tarnas. Dėl Jogailos dvigubo kryžiaus neišgąsdinsi, nes Jogaila yra lietuvis valdęs nusilpusią Lenkiją ir ją sustiprinęs, o kas tie lenkai tai asimiliuoti baltai, aisčiai, tik anksčiau priėmę krikščionybę. Todėl jiems laikas atsiprašyti už nuodėmes – seniausios lietuvių tarmių ir kalbos naikinimą ir grįžti prie savo šaknų – gražios lietuvių kalbos. Gal kviečiame Lenkijos lenkus į pagalbą pastatyti Vytį Laukiškių aikštėje, o ant Tauro kalno Gedimino stulpus. Galėtų karinės NVO ir asociacija “Talka kalbai ir tautai” kreiptis į Lenkijos atitinkamas organizacijas. Gal Alkas galėtų kreiptis?

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      5 metai ago

      Atsiprašau, būkim geri. Tiesiog netgi per geri, – ir sau, ir Dievams, ir Vėlėms.
      Daržus palikim daržovėms, maistui savai būčiai išgaut, ar ir prekiaut.
      Kapus t.p. kaip ir šventoves, tvirtos būties, atminties ir pagarbos ramybėj.
      (čia apie Lunkas ar Laukiškių daržų erdvę bei Pamėnkalnį).

      Netrypkim, nevarinėkim, – “negriaukim ir nebriaukim” kaip šviesiausiasis poetų poetas
      Paukštelis, Vydūno jo atspaustuose “Gyvumo žodžiuose” mums sakąs: mus kviečiąs…

      UŽ VYTĮ, – taip, už mūsų, savą, aiškų, iškilmingą ir g a l i n g ą šventąjį žymenį valstybės -VYTĮ,
      – pačioje g a l i n g i a u s i o j Vilniaus erdvių s a u g o s i a n t į bei sergėsiantį! Pagarboje Jam,

      Garbėje mums!
      Tai gebėsiantiems.

      Atsakyti
  9. Arguss says:
    5 metai ago

    O kaip žiūrėti į Ipatijaus metraščio įrašą, kad “1278 metaisLietuvą pradėjo valdyti Vytenis ir sugalvojo sau ir visai Lietuvos kunigaikštystei antspaudą – ginkluotą riterį su kalaviju ant žirgo, tokį, kurį dabar vadiname Vyčiu” Tokiu atveju tai XIII, o ne XIV amžius. Beto ir Vyčio pavadinimas aiškiai siejasi su Vyteniu.

    Atsakyti
  10. Getas says:
    5 metai ago

    Vytenį labai gerbiu, bet jis istorikų nutylimas, kaip ir Traidenis, nors ir skaičiau Dubonio monografiją apie Traidenį. Jei suradote Vytenio herbą tai valio, mažiau prisiknis visokie “kalviai”

    Atsakyti
    • Kalvis says:
      5 metai ago

      Nieko tai nekeičia net jeigu išakstų 2000metų senumo statūla kur raitelis, arba monetas senovės aisčių kur raitelis…. Todėl nes šiandieninis herbas Vyčio yra su Jogailos kryžiais, Viskas tuom ir pasakyta, šiuolaikinis Vytis yra nauja Jogailos laikų versija, kuri žeidžia senovės aisęius, milionus tų kurie žuvo nuo kryžiaus žygių. Šiandieninis Lietuvos herbas yra įžeidimas protėviams ne paisant to jeigu tai ir raitelis, nepaisant to, jeigu protėviai turėjo raitelio simbolika, bet šis raitelis yra su išdavikų kryžiais. Viskas. Jeigu jūs to nesuprantate tai bukų reikalas.

      Atsakyti
  11. Vilnietis says:
    5 metai ago

    Mūsų keliai su arijais ne išsiskyrė- o mes ir ęsam šitie arijai ir kalbam arijų kalba. Ir esam vieninteliai pasaulyje kurie gali save priskirti arijams- o jokie ne vokiečiai, slavai ir pan. Užtenka pažiūrėt į mūsų kalbą ir paklaust kur vyksta žmonės norėdami išmokt skaityt vedas? ogi į Lietuvą o ne kur kitur.

    Atsakyti
  12. Vilniaus Žemaitis says:
    5 metai ago

    Esu už tai, kad Lietuvos Respublikos valstybine vėliava taptų Vyties vėliava.

    Tačiau dėl Lūkiškių aikštės – esu prieš bet kokius paminklus koke. Ši aikšte turėtų tapti vilniečių ir miesto svečių laisvalaikio leidimo vieta. Būtų puiku, jei aikštėje būtų įrangtas puikus fontanas ir kt.

    Atsakyti
    • LosAngeles says:
      5 metai ago

      ir kaip paminklas trukdys ‘vilnieciu laisvalaikio leidimui’? arklys juk nelakstys po visa aikste, stoves vietoje… 🙂 o ir kazin ar paminklas uzims daugiau vietos nei fontanas

      Atsakyti
      • Giedrius says:
        5 metai ago

        Imk ir pamėgink vidury Rinkos-turgaus, ar kur į daržus nutempt ir statyt paminklą kuriam iš USA President pačiuose Los Angeluose. Pažiūrėtume kąip su Tokiu “razbovininku” ten…

        Atsakyti
  13. Žemyna says:
    5 metai ago

    Patinka išradingumo lenktynės: varžosi žmonės, kas įtikinamiau sugalvos, jog Vytis – bjauru.
    Vakar viena „veterinarijos specialistė” aiškino, jog žirgo „veidas per jaunas”. Esą, jei jis karys, tai jo veidas turi suvargęs ir visoks kitoks, o šito – per žvalus. Dėl blakstienų lyg ir neturėjo pastabų.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Respublikoje Strikulienė gerai vilniečiams nosį nušluostė. Nusipelnem.

      Atsakyti
      • Vasionis says:
        5 metai ago

        Vytenis, vitingai Prūsijoje, tai vis kalbiniai ženklai, nukeliantys vis į gilesnę praeitį Vytį mūsų tautos užsąmonės dvasinėje erdvėje.
        Dėl vadinamojo kryžiaus ant skydo. Tai visai ne krikščionių ženklas, o visai kas kita. Viena versija, kad tai du lygiakraščiai kryžiai, sujungti vienas su kitu, taigi aštuoni galai, kaip Auseklyje ir pan. Kita versija (mano nuomone tikresnė), — toks ženklas skyde yra paplitusi runa “T”, kuri reiškia –“tūkstantis”, taigi raitelis, ant kurio skydo toks ženklas, reiškia, jog jis ne šimtininkas, o tūkstantinės vadas, kitaip sakant, jis yra vyriausias vadas, koks, beje, buvo ir Jogaila Žalgirio mūšio metu…

        Atsakyti
  14. Perkūno Paukštis says:
    5 metai ago

    Šventa tiesa, ką paskėt.

    Atsakyti
  15. Bartas says:
    5 metai ago

    O maskovija sau pasiėmė svetimą ženklą , išsigimusią dvigalvę vištą (negi gamta taip pajuokavo) ir patenkinti. Ginčų nesigirdi.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Jų ir herbas pranašavo Černobilį ir įv. ktk. su mutacijomis…

      Atsakyti
  16. Žemyna says:
    5 metai ago

    Nesupratau, ką reiškia teismo nutarimas? –
    Bauda savivaldybei(!!!) – t.y., visiems mums. O kur valdininkų ASMENINĖ atsakomybė???
    Turint galvoje, kad mūsų gudručiai pasižymi ypatingai originaliu mąstymu, tai jie sakys, jog nėra parašyta, kad privalo viską IŠ SAVO KIŠENIŲ perdaryti bei pseudokonkurso rezultatus panaikinti?

    Atsakyti
  17. Saulės Vilna says:
    5 metai ago

    Kaip ten bebūtų dėl to ryšio su paminklo pastatymu Kaune, tačiau vis dėlto kažkokia mistika čia yra galima – pavadinimas Kaunas gali būti giminiuotas su žodžiais kuinas, lenk. kon‘, rus. konj, reikšme – arklys. Labiausiai tikėtina, kad Kauno vietos pavadinimas radęsis iš to, kad anstyvųjų viduramžių laikais ten galėjo būti Tautos, Valstybės žirgynas, t.y. jų ganymo, veisimo vieta, kuri pagal senąją lietuvių pasaulėžiūrą galėjo rastis tik esant ten kartu ir jų laidojimo vietai. Tai patvirtintų ir archeologų Pakaunėje rasti žirgų palaidojimai, o gal su žirgo žodžiu susieję ir Romainių, Rumšiškių, kiti pavadinimai. Tad paminklo pastatymas Kaune gali būti simbolinis žirgyno vietos įprasminimo prasme. Taigi tegul sau Kaunas tą Matjošaičio įtaisytą arklį turi ir didžiuojasi… Vilniaus vietą Tauta, Valstybė, matyt, buvo skyrusi daugiau dvasinei paskirčiai – jos aukščiausiajam sostui. Kada Lietuva Lenkijos okupanto buvo nusostinta, tai Kauną dėl jau minėtų istorinių priežasčių traukė žirgo vaizdiniai, dėl to ir herbas – Vytis atsirado daugiau kaip Kauno (Žirgų) Lietuvos rezultatas. Beje, seniai buvo laikas ištaisyti okupacijos pasekmes – keisti žirginį valstybės herbą, tai dabar Kaune įsiamžinus žirgui būtų pats laikas kuo greičiau tai nuspręsti. Juk turime nuo sanskrito ir Mindaugo laikų teisingumą Tautoje, Valstybeje reiškiantį simbolį, T. Narbuto Gedimino stulpais pavadintą. Tuo didžiuodamiesi imtumės atkurti Lenkijos okupantės įvykdytą Tautos ir Valstybės Vilniaus nusostinimą, o ne paskui smetonuojančio Kauno žirgo uodegą sekiotume…

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      5 metai ago

      Kaunas – nuo žodžio KAUNASI.
      Kautynių vieta…
      Mūsų Krivis Jonas Trinkūnas irgi buvo gimęs Kaune,šv. Pagonybės įteisinimo pradininkas…
      ——–

      Atsakyti
      • Saulės Vilna says:
        5 metai ago

        Vargu, kad lietuviškai ‘kautynių vietos’ kada nors galėjo būti vadintos vyr. giminės žodžiu ‘kaunas’. Tokio žodžių darybos dėsningumo pavyzdžių lietuvių kalboje kaip ir nebėra. Prie to ką anksčiau pasakiau apie Kauno pavadinimo kilmę dar pridurčiau, kad Kaunas kaip žodis kalbiškai galėtų būti giminiuojamas su angl. town ‘miestas’. Lietuvių tarmėse žodžių su garso ‘t’ pakeitimu vietoje ‘k’ yra.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          5 metai ago

          Net ir labai. Ačiū, kad priminėt. Kartais nepastebi, kas po ranka padėta.

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.

I. Vėgėlė. Ministras D. Kuolys grasina atsistatydinti…

2023 03 22
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

2023 03 18
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Aleksandras Stulginskis (1885-1969) | wikipedia.or nuotr.

Z. Tamakauskas. Prisimenant Prezidento Aleksandro Stulginskio gimtadienį

2023 03 10
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

2023 03 07
Cztery pancerni i pies | Alkas.lt koliažas |

A. Navys. M. Sėjūnas. Mūs kaimuky ne/saugu?!

2023 03 03
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusija vėl perėjo prie branduolinio šantažo

2023 03 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Eglutės | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Laukiama pasiūlymų „Via Baltica“ projektams
Lietuvoje

Tvarkomas viadukas nuo Vilniaus į Trakus

2023 03 24
Skruzdės | pixabay.com, ImageParty nuotr.
Gamta ir žmogus

Su bundančia gamta bunda ir kenkėjai

2023 03 24
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr
Lietuvoje

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Neringa | Deniso Nikitenkos nuotr.
Lietuvoje

Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę

2023 03 24
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • taip ir neteko apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • N. B.: apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • Virtuvės istorikės žodis apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • >Gerb. Autorei apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (II|)
  • Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą
  • Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

I. Vėgėlė. Ministras D. Kuolys grasina atsistatydinti…

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 22
1
Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministras Darius Kuolys, nesitaikstydamas su atviru žurnalistės persekiojimu, pagrasina atsistatydinti.

Skaityti toliau

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 18
0
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Lenkija artimiausiomis dienomis į Ukrainą nusiųs naikintuvus MiG-29. Pirmieji 4 naikintuvai Ukrainai bus perduoti nedelsiant, tačiau bendras lėktuvų, kuriuos Ukraina...

Skaityti toliau

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • taip ir neteko apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • N. B.: apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • Virtuvės istorikės žodis apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • >Gerb. Autorei apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • paaiškinu apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
Kitas straipsnis
A. Juozaitis. Broliai ir sesės dainoje

Trakų pilyje sulaikyti nelegalūs gidai netilpo į policijos automobilį

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai