Penktadienis, 5 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (VII). Žvėryno mįslės

Vaclovas Mikailionis, www.alkas.lt
2013 10 24 13:30
4
Pilkapis | A. Railos nuotr.

Pilkapis | A. Railos nuotr.

Pilkapis | A.Railos nuotr.
Pilkapis | A.Railos nuotr.

Neries iš trijų pusių apglėbtas Žvėrynas žemėlapiuose primena sūrmaišį, t.y. tą drobinį maišelį, į kurį mūsų močiutės sudrėbdavo varškę, o po to paslėgdavo, kad išsunktų visus bereikalingus skysčius ir pagaliau išgautų Lietuvą pasaulyje garsinantį baltąjį varškės sūrį.

Jau vien tik pažvelgus į Žvėryną, galima įtikėti, jog šis gamtos darinys galbūt iš tikrųjų senovėje buvo Radvilų medžioklių vieta. Juk varovų nuo šiaurės pusės įvarytiems žvėrims pasprukti nebebūdavo kur, nes iš visų pusių kelią jiems užtverdavo platūs upės vandenys. Šias iš XVI amžiaus žinomas legendas netiesiogiai patvirtintų ir nemažai gatvių bei gatvelių „žvėriškais“ pavadinimais. Kaip savo knygoje „Vilniaus gatvės“ (V., 2000) nurodo miesto vietovardžių žinovas Antanas Rimvydas Čaplinskas, tie vardai jau neabejotinai egzistavę nuo pat Žvėryno kaip Vilniaus priemiesčio įkūrimo pradžios. Tai atsitikę, kai dar caro okupacijos laikais Jurgio (Georgijaus) prospektą (dab. Gedimino prospektą) pratęsė tiltas į Žvėryną (1896). Tuomet ši žemės valda tapo miestiečiams lengvai pasiekiama ir jie čia pradėjo pirkti sklypus bei statytis vilas. Ir jau tuomet atsirado Elnių (Olenja), Lokių (Medvežja), Lūšių (Rysja), Stirnų ir net stumbrų (Zubrovaja) gatvės. Vargu bau ši visa gyvūnija ar žvėrija tuo metu ten dar galėjo veistis, tačiau taip tikriausiai įamžinta legendinė šios vietos praeitis ir tradiciniai takai ar keliukai.

Ir tik Bebrų (Bobrovaja) gatvė greta dabartinės Birutės gatvės vakarinėje Žvėryno dalyje galėjo nurodyti dar iš tikrųjų karklynuose įsikūrusią ir net caro laikais čia šeimininkavusią šių vandenių tautelę. Tad nenuostabu, kad jų palikuonių būstai ir šiandien sėkmingai gyvuoja kitame Neries krante Vingio parko pakriaušėje. Atidžiau pasidairius galima pastebėti, kad ir Žvėryno pakrantės bebrai nepalieka ramybėje, jie čia ne tik apsilanko naktimis pasirankioti karklų bei žilvičių šakų, palikdami kaplinių savo dantų žymes ant ne vieno kelmo. Tarp kitko, kitas bebro vardas yra neris, t.y. „neriantis, nardantis“, tad pati upė Neris, išvertus į dabartinę kalbą taip pat reikštų – Bebrų upė. Beje, „bebrinių“ upių yra ne tik Lietuvoje, yra ir ežerų, pavyzdžiui, Babrungas.

Bet didžiausia staigmena Žvėryne mums buvo kai kurių kitų gatvių pavadinimai. Vėliau, jau gal „prie Lietuvos“, stambesnės gatvės įgavo kunigaikščių vardus, ir nekyla abejonės, kad jie sudaro ištisą sistemą. Centrinei ir, beje, pasižyminčiai stipria energetika gatvei suteiktas Kęstučio vardas. Ją nuo pietinės pusės statmenai atkerta Liubarto gatvė. Liubartas – tai jauniausias Gedimino sūnus, daug nusipelnęs išplečiant Lietuvos valstybę į pietų pusę ir tvirtai prijungiant prie jos Voluinę. Beje, Liubartas 1382 metais buvo ištikimas brolio Kęstučio bendražygis, todėl rėmė jo kovą prieš Jogailą. Ir mirė jis jaunas apie 1385 metus nesulaukęs Lietuvos „jungtuvių“ su Lenkija.

Tarp kitko, Kęstučio kaip ir kiti vardai gatvėms tikriausiai suteikti po 1940 metų, nes anksčiau ji vadinta Aleksandrovskaja, o lenkų okupacijos metais – Giedyminowska. Liubarto gatvė anksčiau vadinta Puškinskaja, vėliau Grodzka (t.y. Miesto).

O dabar, stovėdami Liubarto ir Kęstučio gatvių sankryžoje ir žvelgdami šiaurėn pastebime, kad iš kairės lygia greta Kęstučiui tęsiasi jo žmonos Birutės gatvė, o iš dešinės –Vytauto, taigi Kęstučio ir Birutės garsiausio sūnaus gatvė. Šiuo atveju mitologemų narpliojimo mėgėjai pasakytų, kad čia išdėstytas ištisas istorinis naratyvas. O jeigu kaip paukštis pakiltume aukštėliau, tai pastebėtume dar vieną dalyką. Šios keturios stambios gatvės sudaro išties įžymų ženklą, vadinamą Gediminaičių stulpais, tik labiau nei įprasta ištęstais. Bet nebūtina skristi kaip paukščiui, nes tokius pat ištęstus Gediminaičių stulpus nesunku įžvelgti ir palinkus prie Žvėryno žemėlapio arba prie… akmens.

Kai visa tai pamatėme, mūsų jau nebestebino dar vienas radinys Žvėryno pietrytinėje dalyje. Čia aptiktas milžiniškas apie 2 metrų skersmens akmuo, primenantis dešimties tonų girnapusę. Jame įrėžti ar iškalti tokie pat ištysę Gediminaičių stulpai, apvesti taisyklingu apvaliu 1,3 metro skersmens grioveliu.

Kai kurie istorikai laiko tai nelabai svarbiu dalyku, esą tai tiesiog kažkoks žemių riboženklis, dar kai kam atrodo, kad akmuo žymi, iki kurios vietos upėje gaudyti žuvį turįs teisę tik kunigaikštis, o tikriau jo tarnai. Tokie mokslo vyrai nesivargina atsakyti į klausimą, kokią ribą ir tarp ko iš tikrųjų galėjo pažymėti šis nemažas ir kruopščiai apdorotas akmuo.

Pasak heraldikos žinovo istoriko Edmundo Rimšos (kn. „Heraldika. Iš praeities į dabartį“, Versus Aureus, 2004, p. 71-74), tokių didžiojo kunigaikščio žemių ribas ženklinančių akmenų su Gediminaičių stulpais buvę keturi: be šio Žvėryne, vienas – Verkiuose, kitas – prie Plikojo kalno, dar vienas – Vilkpėdėje (kažin ar kada nors pastarosiose dvejose vietose buvę žuvų). Mokslininkai teigia, kad nuo XVI amžiaus šis ženklas tapo visos Gediminaičių dinastijos simboliu. Ir tokiai išvadai galima būtų pritarti. Tik labai abejotina, kad toks akmuo, kaip teigia kai kurie istorikai, galėjo tiesiog žymėti didžiojo kunigaikščio kokios nors ūkinės veiklos vietą ar ribas.

Mokslininkai neatkreipė dėmesio į tai, kas atrodytų tiesiog badyte bado akis. Visi kiti trys minėti akmenys žymėjo ne ką kita, o senojo lietuvių tikėjimo šventvietes. Antai Verkiai kitados priklausę Lizdeikai, tai jį kūdikį, pasak legendos, čia erelio lizde atrado bemedžiodamas kunigaikštis. Tad suprantama, kodėl be kitų ir šią valdą lengva ranka jau 1387 metais, vos tapęs karaliumi, Jogaila padovanojo pirmajam krikščionių vyskupui – „pagoniško“ turto negaila.

O kad šventvietės buvusios ir Vilkpėdėje ar ant Plikojo kalno, turbūt abejonių nekyla. Todėl ir Žvėryno akmens su Gediminaičių stulpais paskirtis galėjo irgi būti tokia pat, tai senovės šventvietę ar jos ribą žymintis akmuo. Beje, jis XX amžiuje buvo atrastas gulintis vandenyje, tik neaišku, ar visados jis bent per potvynius būdavo užliejamas ir kiekvieną pavasarį „nuplaunamas“, ar tik vėliau įmestas ir taip bandyta paslėpti, kad kitatikiai jo neišniekintų.

Vėliau, išgujus senojo tikėjimo išpažinėjus, tą teritoriją, kaip ir daugelį kitų, paveldėjo didieji kunigaikščiai. Todėl iš jų dosnios rankos galbūt ši vieta XVI amžiaus viduryje ir atiteko Radviloms. Manoma, kad Žygimantas Augustas kaip paveldėtą savo nuosavybę padovanojo Žvėryną mylimosios Barboros Radvilaitės pusbroliams. Nuo tada šioje gana nuošalioje vietoje Radvilos ir rengdavę medžiokles ar netgi laikę įvairius žvėris. Ir tik akmuo dabar primena ne tik garsiąją meilės istoriją, bet galbūt ir dar daug ankstesnę šios vietos sakralinę esmę.

Taigi šis akmuo su Gediminaičių stulpais galbūt žymi ribą ne tarp kieno nors žemių valdų, o tarp šio laikino pasaulio ir šventojo amžinojo? Galbūt jis nurodo vietą, kur prasideda alkvietė? Galbūt čia atlikinėtos svarbios apeigos, juolab mes su Viliumi Gibavičiumi, vedini vieno pirmųjų šio akmens tyrinėtojų Liutauro Balsio nuorodomis, aptikome ne tik pastarojo nurodytus ir kitus akmenis su išgręžtomis skylėmis, plaunamus upės vandenų, bet netoliese atradome ir pušų giraitės likutį, kurio vidurinėje aikštelėje dar išlikę keletas akmenų, anksčiau išdėstytų tam tikru ratu.

Akmenų ratas, pušų giraitė… Virgulės patvirtino, kad tai energetiškai aktyvūs akmenys, nes jie spinduliuoja galios srautus. Be abejo, neverta net sakyti, kad ir didysis akmuo su įrėžtais Gediminaičių stulpais spinduliuoja, nes neabejotinai ilgą laiką apeigoms tarnavęs arba netoliese buvęs, todėl ir sukaupęs nemažą galią. Tai, beje, virgulės ir patvirtina.

Dar kartą prisiminėme Šventaragio slėnį, kuris, mūsų nuomone, paremta ir Sigito Lasavicko tyrimais, turėjo būti Šv. Jurgio bažnyčios ir dabartinės  V. Kudirkos aikštės ribose, Šį slėnį pratęsia Lukiškių laukai iki pat Neries. Dar kartą iškilo atmintyje senasis mūsų tautos paprotys, kad laidoti žmogų reikia į vakarus nuo gyvenvietės už vandenų. Šiuo atveju tai reikštų, kad tinkamiausia vieta išlydėti žmogų į kitą pasaulį besiplečiant miestui buvo kitame Neries krante, t. y. Žvėryne. Galbūt urna su pelenais valtele gabenta per upę ir Žvėryne, jos giraitėje, tuo metu dar panašioje į Vingio parko tankmes, išbarstyta, kad žmogaus dvasia vėl susilietų su Gamta. Beje, kad mirusiojo pelenai galėjo būti išberiami ir į upės vandenis, netiesiogiai liudytų ir kitas Neries vardas – Velja, t.y. Vėlių upė. Simboliška, kad ties Vilniumi pastarasis vardas tarsi nunyksta, o toliau ji dažniausiai vadinama tik Nerimi, t.y. „giliąja“ ar „bebrų“ upe.

Be abejo, tai tik intuityvūs spėjimai ir samprotavimai, nes pagrįsti jų beveik neįmanoma. Juk jeigu mirusiojo pelenai buvo išbarstomi, tai joks archeologas jų nebeaptiks. Juoba tikra ir tai, kad jokių kapinių tose Žvėryno vietose berods nėra buvę. Viso to negalima pagrįsti, bet negalima ir paneigti, ir vėlgi būtent dėl tų pačių priežasčių. O gal tose vietose, atlikus tam tikras palydėjimo apeigas, pelenai buvo visgi išberiami tiesiog į upę?

Ir iškilo dar viena prielaida. Gal krikštijant vilniečius senieji žyniai buvo tiesiog paprašyti pasitraukti nuo viešumos, kad negadintų krikščioniško Vilniaus įvaizdžio? Ir viena tokių vietų buvę tuomet tik aplinkiniais keliais per Šnipiškes pasiekiama atoki Žvėryno giria, į kurią ir buvo atnešta Amžinoji ugnis iš Perkūno šventyklos. Kad taip galėję būti, patvirtina išlikusios žinios apie žynių Šventaragių dinastiją, kuri nutrūko tik Buivydiškėse, t.y. dar toliau į vakarus nuo Vilniaus, netgi praėjus šimtmečiui po krikšto, t.y. 1495 metais. Beje, šventvietės likučius Buivydiškėse vėlgi yra aptikęs Sigitas Lasavickas.

Dar viena nuoroda, kad Žvėryno pietrytinėje dalyje tikrai galėjo būti senojo tikėjimo šventvietė, atsirado netikėtai, kai žemėlapyje dėstant galios linijas ir juostas šioje vietoje susidarė stiprių srautų sankirta. Ji atsidūrė kaip tik ten, kur tarp pušynėlio likučių išlikę keletas akmenų, galėjusių sudaryti ratą. Būtent čia ir atsirado stiprių energetinių linijų sankirta, paliudyta virgulėmis, todėl vėliau ir pažymėta Vilniaus žemės galių žemėlapyje. Įdomiausia, kad viena iš jėgos linijų į šį Žvėryno kampą tęsiasi nuo V. Kudirkos aikštės, taigi siejasi su Šventaragio slėniu ir senovės Ąžuolų giraite, pašvęsta Perkūnui, kita – su Aušros Vartais, taigi su senovės Liepynu, su Deive Motina ar Žemyna. Todėl ir galima manyti, kad būtent į Žvėryną po 1387 metų vilniečių krikšto buvo perkelta bei įkurta visavertė lietuvių senojo tikėjimo šventvietė, įėjimą į kurią nurodydavo ir saugodavo akmuo su Gediminaičių stulpais.

Verta aptarti ir to pat akmens dar kai kuriuos ypatumus. Priešingoje jo pusėje pačiame centre išgręžta skylė tarsi liudytų, jog akmuo buvo laikomas horizontaliai ir pamautas ant kažkokios ašies, tad galbūt sukinėtas. Iš šonų 7 cm nuotoliu išsidėsčiusios 3 negilios duobutės. Akmens pakraščiuose duobučių būta ir daugiau. Jeigu akmuo būtų pamautas ant ašies, tos skylutės galbūt rodytų astronomiškai svarbias kryptis. Galbūt …

Beje, skylutės aplinkui akmenyse galėjo būti gręžiotos jau ir XX amžiuje, nes norėta juos sprogdinti, mat trukdę laivybai ar sielių plukdymui. Ir tai visiškai tikėtina išgręžtų skylių kilmės versija, bet ne vienintelė. Tačiau niekas, išskyrus mėgėjus, šių akmenų netiria.

Deja, ir šis apie 10 tonų sveriantis senovės liudininkas ilgą laiką buvo niekam neįdomus ir nerūpėjo. Nebent jis tiko į šią gana atokią Neries pakrantę užklydusiems girtuokliams, kad galėtų sudaužyti išgertus butelius. Taip ir styrojo šis Gediminaičių ženklas tarp stiklo šukių kaip akivaizdi mūsų abejingumo auka, kol pagaliau Žvėryno žmonės jį aptvarkė ir netgi senųjų švenčių progomis uždega ugnelę.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (VI). Du Tauro kalnai ir upių dovanos
  2. V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (III). Ragučio ir Šventaragio paslaptis
  3. V. Mikailionis. Mitologinis Vilnius (I). Rasos
  4. V. Mikailionis. Mitologinis Vilnius (II). Geologiniai lūžiai
  5. V. Mikailionis. Mitologinis Vilnius (V). Kur buvo Krivių pilis?
  6. V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (IV). Stebuklas, įvykęs 1991 metų sausio 13-ąją

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Rūta says:
    7 m. ago

    Kaip gera sužinoti daugiau apie miestą, kuriame gimei ir augai.Beje, ieškojau vasarą Žvėryne šio akmens, neradau, aukštos žolės visur. Reikės dabar paieškoti, bus geriau matyti.

    Atsakyti
    • Birutė K says:
      7 m. ago

      akmuo nesunkiai randamas, einant pakrantės takeliu, tikrai neįmanoma nepastebėti-palylėtas, gražiai sutvarkyta aplinka. Tiesiai kitoje upės pusėje yra Verslo trikampio pastatai

      Atsakyti
  2. Vaclovas Mikailionis says:
    7 m. ago

    Beje, pasivaikščioti po Žvėryną patarčiau jo rytine pakrante. Tuomet ypač pajusite gaivų Vėlijos-Neries tėkmės sukurtos energijos dvelksmą. Apie tai jau kalbėta ankstesniame skyrelyje apie upių dovanas. Visa rytinė Žvėryno pakrantė nuostabi. Deja, Seimo rūmams upių energetikos nė lašo. Galima manyti, kad okupantai gerai išmanė bioenergetiką, tad ir pastatė Aukščiausiosios Tarybos rūmus tokioje nykioje vietoje, kad Tautos atstovai būtų alinami ir varginami…

    Atsakyti
  3. Algirdas says:
    7 m. ago

    Nuoširdžiai dėkoju Autoriui už tikrai reikalingą informaciją jaunimui ir visiems vilniečiams- tikrai nuostabu žinoti, kokiais mūsų tautiečių sukurtais ir prisitaikytais gamtovaizdžiais vaikštai. Ačiū , nuoširdus Tyrinėtojau, būtinai išleiskite knygelę- kad dar ilgiau išliktų Jūsų taip reikalingi rašiniai.
    Pagarbiai

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Potvyniui pasiruošusios visos tarnybos

Potvyniui pasiruošusios visos tarnybos

2021 02 28
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

2021 02 26
Astravo AE | wikipedia.org nuotr.

Seimo komisija: krizinių padėčių valdymo reglamentavimas nėra pakankamas

2021 02 05
A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (13): Dionizo Poškos g. 27

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (13): Dionizo Poškos g. 27

2020 10 14
Vanduo, tarša | aad.lt nuotr.

Į Nerį pateko ne iki galo išvalytos nuotekos

2020 09 23
Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.

A. Medalinskas. Su kokiais simboliais kilo žygis į Laisvę (nuotraukos)

2020 07 10
A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (11): Sėlių g. 2 (nuotraukos)

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (11): Sėlių g. 2 (nuotraukos)

2020 02 26
Vanduo, Neris | AM.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamentas išsklaidė nerimą dėl „Grigeo“ leidžiamų nuotekų į Nerį

2020 02 14
Doc. dr. Edmundas Rimša | D. Červokienės nuotr.

Heraldikos paslaptys ir pasakojimai

2019 12 22
Krivio dienos apeiga ant Gedimino Kapo kalno | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Vilniuje pagerbtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas (nuotraukos, video)

2019 10 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
Lietuvoje

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas

2021 03 05
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Lietuvoje

Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams

2021 03 05
Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos

2021 03 05
Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

2021 03 05
Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?
Lietuvoje

Rengiami siūlymai dėl švietimo pagalbos specialistų atlyginimų didinimo

2021 03 05
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai

2021 03 05
„Kino pavasaris“ savivaldybėje
Kultūra

„Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje

2021 03 05
Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais
Gamta ir ekologija

Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Pajūrietis apie Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų
  • Apie klaidas ir ne tik apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Pajūrietis apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
  • Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams
  • Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos
  • Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1270; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1188; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 916; komentarų: 49
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 496; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Potvyniui pasiruošusios visos tarnybos

by Kristina Aleknaitė
2021 02 28
0
Potvyniui pasiruošusios visos tarnybos

Vandens lygis Neryje vis dar žemas, artimas vasaros laikotarpiui, tačiau potvynio grėsmė išlieka. Todėl prieš savaitgalį Kauno rajono savivaldybė sušaukė...

Skaityti toliau

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

by Ditė Česėkaitė
2021 02 26
1
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

Vandens lygis Neryje vis dar žemas, artimas vasaros laikotarpiui, tačiau potvynio grėsmė išlieka. Todėl prieš savaitgalį Kauno rajono savivaldybė sušaukė...

Skaityti toliau

Seimo komisija: krizinių padėčių valdymo reglamentavimas nėra pakankamas

by Ditė Česėkaitė
2021 02 05
0
Astravo AE | wikipedia.org nuotr.

Energetikos ir darnios plėtros komisija svarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Dėl Neries ir Nemuno užterštumo stebėjimo įvykus Astravo BEO avarijos atvejui“. Posėdyje...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Pajūrietis apie Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų
  • Apie klaidas ir ne tik apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Pajūrietis apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Svajonė apie Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai
Kitas straipsnis
Septinioliktoji Lietuvos muzikų šventė pristato daug jaunų atlikėjų

Septinioliktoji Lietuvos muzikų šventė pristato daug jaunų atlikėjų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai