Gavau labai tikrą ir atvirą klausimą: „Sakėt, kad išmokote matyti be akinių, bet vis tiek patikrinus minusas lieka tas pats, tai peršasi tokia išvada, kad čia apgauni savo protą. Taip? Tai gal ir su visomis populiariomis teorijomis apie laimę, sėkmę ir pan. yra tas pats? Tiesiog save įtikini, kad esi laimingas, sėkmingas ir turtingas, nors iš tiesų padėtis tokia pati, kaip buvo prieš tai.“
Manęs dažnai žmonės klausia, ar mano regėjimas yra tobulas. Priminsiu, kad mano akinių stiprumas siekė -6,00;-6.75 dioptrijas prieš 22 m. Jau aštuonerius metus aš nei lešių, nei akinių nenešioju ir niekada jų nepasigendu. Mano regėjimo gerinimo patirtis sako, kad minusas tikrai nelieka toks pats.Per penkis metus darbo su regėjimo sutrikimais turinčiais žmonėmis supratau, kad trumparegiams susigrąžinti gerą regėjimą yra sunkiausia iš visų. Astigmatizmas, toliaregystė, žvairumas, ambliopija ir kt sutrikimai dingsta gerokai greičiau nei trumparegystė. Kodėl? Todėl, kad trumparegiai yra įkalinę save įtampą keliančiose nuostatose ir stereotipuose, kurių nepaprastai sunku atsikratyti, kuriuos sunku pakeisti. Nes visa tai dar reikia pastebėti ir suprasti. O rezultato norisi greito. Keletas suaugusiųjų, nematančių į tolį, savybių:
- Ypatingas pedantiškumas, disciplinos ir punktualumo poreikis. Iš pusiausvyros išveda viskas, kas vyksta ne pagal planą;
- Žmogus neturi laiko ir visada jaučiasi užimtas: bando padaryti kuo daugiau darbų šiandien, kad nereiktų daryti rytoj, nors tas rytojus, kada nieko nereikia daryti, taip ir neateina. O apie tai, kad būtų galima nieko neveikti, jam baisu pagalvoti. Nes tik dykaduoniai taip gyvena;
- Rašant pirštais stipriai spaudžiamas rašiklis.
- Per didelis atsakomybės jausmas ir noras viską padaryti tobulai, būti geriausiu.
- Jausmas, kad viską žinai ir supranti, o kiti nesupranta nieko.
- Idėja, kad norint ką nors padaryti gerai, reikia labai stengtis: reikia gerai mokytis, net jei ir nesupranti kam tai darai, reikia daug ir sunkiai dirbti, kad pasiektum karjeros ir turėtum solidžias pajamas arba dirbti nemėgstamą darbą, kad galėtum šeimą išmaitinti ir pan.;
- Svarbiausia gyvenime yra tik tai, kas vyksta aplink mane, su manim, su mano šeima. Visa kita – ne mano reikalas;
- Daugelio užduočių vykdymas greitai ir vienu metu (labai vertinama „Multi-tasking“ savybė konkurencinėje rinkoje);
Kad pradėtum ieškoti savo savybių šiame sąraše arba jį pildyti, pirmiausiai reikia drąsos ir aiškaus suvokimo, kad tau to reikia. Tada bus aišku, kad nieko nereikia apgaudinėti ir kad tai visiškai nesusiję su tikėjimu. Protą gali suvaldyti tik labai asketiškas žmogus, žinantis kas yra protas, kokia jo prigimtis ir kaip jis valdomas. Kitiems tai neįveikiama.
Aš netikiu mechaniniu savęs įtikinėjimu be patyrimo ir pojūčio, kad taip ir yra, kaip sau kartoji. Aš tikiu patyrimu. Tai, ką patyrei ir supratai, gali prieštarauti bet kokioms mokslinėms dogmoms, bet tai yra tavo tikra patirtis ir jos niekas negali nuginčyti. Ledinė eketė tau padėjo atsikratyti plaučių uždegimo? Tada niekas tavęs neįtikins, kad šaltas vanduo gali tave susargdinti. Pavyko saviįtaigos pagalba atsikratyti negalavimų? Tuomet niekas tau nepaaiškins, kad tokios „nesąmonės“ neveikia. Išsigydei nagų grybelį eteriniais aliejais, peršalimo ligas vandeniu su druska ir šaltu dušu, o medicinai neįveikiamas ligas – badavimu? Dabar niekas tavęs neįtikins pirkti vaistų vaistinėje, nes tu žinai ir gali tai padaryti pats. Nes tu ieškai savo patyrimo ir savo būdų. O ieškantis visada randa.
Aš tikiu kūno tobulumu, jo savireguliacijos galimybėmis, beribėmis žmogaus vidinėmis galiomis. Žinau, kad viskas šiame pasaulyje vyksta tobulai teisingai, kad mes daug ko nežinom, kad protu negalima suprasti daugelio dalykų. Ir nuolat ieškau. Mėgaujuosi tuo. Nes atradimai mane visada maloniai nustebina, leidžia peržengti prote su(si)kurtas ribas.
Autorė yra Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė
