Pirmadienis, 2 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

K. Buračiauskas. Apie sausrą ir gyvenimą seniau

Kostas Buračiauskas, www.punskas.pl
2018-06-08 10:36:53
2
Kaimo plėtros programų prioritetai – smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams
zeme_zum.lt
zum.lt nuotr.

Labai raikia lietaus. Neturėsim vandenio, kap tep dzovis, o ne lis. Pirenėjų kalnai nepralaidza debesų iš Ispanijos, ba tynajus jau viskas mirksta, o pas mus sausra. Vė bėda. Pernai pas mus lijo perdėm, o tynajus tadu Ispanijoj išvien dzovino. Tep misnu, kad numušc kap nor kalnų viršūnes, tai nesulaikytų debesų ir jiej lietaus ir mumiem atneštų, ir jiem, kap raikėt. O tep tai vieniem dzovina, kiciem mirkina.

Pora sykių palynojo, alia kap sakoma – tai ašara jūroj, nieko neraiškia. Nedzygsta sėklos seniai pasėtos ar pasodzytos, javai šap tep žaliuoja, susėmė žieminis javas ir vasarojus sudzygo ir auga, kur čėsu pasėta, kol žamė drėgna da buvo. Alia kožnas bijojos anksci sėc, nor vertėjo. Alia kap anais metais reikėj vė atsėc, tai menkas malonumas. Kas galėj žinoc, kad tep ilgai nelis? Sanesni vis žino, kad kap pienės sužydėj – raikėj bulves sodzyc, o kap alyvos pražydo – čėsas agurkus sodzyc, tai gerai užderi. Mažu ir tep, alia kap sausa tep pabus, tai vė bėda gaspadoram.

Saulė šįmet balandin sciprau švietė, kap atėjo pavasaris, nor kovo mėnasis ilgai buvo su šaltoku oru ir su minusini nakcies temperatūru, nor dzienos ir buvo saulėtos. Balandis visai be lietaus, gegužis panašai. O žamei raikia drėgmės, sėklos nedzygsta, o kur daigai – menkai auga…

Kad tep seniau, tai orai vis ciek šiltesni ir nepūtė žiemių vėjai kap dabar: nebi karšta, alia kas iš to – nusrangsi, tai ir perpūs. O nakcys kokios šaltos – raikia storau aspirangc, jei nori vakaroc. O vuodų galybės, tai ir no jų gerai storau apsirangc. Žieminis pavasarin vėjas ne vienų nupūtė ir raikėj susirgc. Sirgsi, ba šaltas žiemių vėjas kožnu sykiu. Seniau vis ciek kap karšta, tai ir vėjas šiltesnis, vakarų ar tai pietų būdavo. Anksci seniau pradėdavo darbymecį, cik išaušus, alia ir saulei nuslaidus dzyrbo, bile ne karšcin. Ėjo an karščausios saulės pasilsėc – apypietės dzvi ar tris valandas ėjo, kad ir arkliai, ir žmonės pasilsėt ir per karščus, perpiet nedzirbtų.

Tėtė man daug pasakojis, kad kap po Jurginių žolė gera, prasideda ganiava, su kerdzu piemenys rankasi. Kap jis cik pro rytų užtrūbina, susilakia piemenys, o jis nurodo, in kur gyc gyvulius. Jei katris primigo, mokėj prikelc, kad net ringės likdavo an kojų ar kitos minkštos vietos. Kici tai bijojos botago iš tolo ir visokiom madom stengės neprisnūsc, neprisėdo, bile neprisnausc… Neturėj kuom apsiauc, basi nabagai, kojos šąla, ba su šaltu rasu pro rytų išgina. Tai in karvės nusišlapinimų ar šiltų bandų išlipa. Nieko, kad kojos aplimpa, alia būna šilcau kojom. Žinia, kap saulutė teka, tai ir šilima aciranda. Da kur karvė gulėjus, tai irgi būna šilta vieta, cik kap šaltas rytas, tai ir karvės nesiskubina acigulc, ba žolė irgi menka, nepriėda, kad atarijų atrajoc. Daugiausia ganyc varė in kvajynus, krūmynus, in miškus ar kap prie dvaro Klevų duoda ponas ganiavai kokių balukį, pabalį.

Išgina arklius an nakcigonės ir pilniavoj. Arklys labai buvo vertėj seniau, tai kap dabar mašina. Labai vogė juos, tai kalviai darė spynas gelažines ir arklius supancuoja, surakina jiem kojas.

Vincas tankus vardas. Mano prosenelis ir dziedulis (vienas po kito Klevų saltyšai buvo) tuom pacu Vinco vardu. Kap seniau, tai žūrėj, kad iš namų neišait pavardė ir vardas. Ba daug buvo Buračauskų Klevuose, tode mus vadzino Vincais. Jau tėtė mano turėj vardų Ignotas. Nor jis neplanau likc namie, o vyrausias mano tėvo brolis Juozas turėj likc gaspadoru, alia kap paėmė Juozų an darbų in Vokietijų, tai jau likis jaunesnis Ignas (mano būsimas tėvelis) padedzinėj savo tėvu, ir tep likosi gaspadoru. Net radau P. Vitkausko knygutėj, kad MAB (Vilniaus lietuvių fondas) išlaikis šitokias žinias: „Klevų kazimieriečių skyrius 1936 m. liepos 5 d. ruošė vakarą pas Juozą Buračiauską (pas mano tėvo brolį), kuriame buvo numatyta M. Sidario paskaita „Šv. Kazimiero draugijos reikšmė jaunimo gyvenime“, G. Landsbergio-Žemkalnio 2 veiksmų komedija „Pagavo“, po to eilių, liaudies dainos ir pabaigoje šokis. Mykolas Sidaris.“ Mykolas Sidaris buvo mokytojas, jis kilis iš tos sodybos, kur gyveno vadzinamos Masionių bobos, tai yra Sidarų Katrė, Marė ir Magdė. Tai labai arci Juozo Sidaro (vadzyto Levoniuku) sodybos. Paskui Lenkijoj likosi.

Klevuose kažkadu gyveno nebylys Pranas Leonavičus. Geras žmogus, kerdzu tepgi buvo, mokėj nurodzyc, kur kam ganyc.

O mano tėvo brolis Juozas Buračauskas dzyrbo – an darbų buvo siųstas gal pusentrų metų. Šitas Juozas paskui gyveno Anglijoj ir jau in gaspadoravimų nesugrįžo, užtai Ignu – mano tėvuku liko šita gaspadarkutė. O kap nuo senovei, seniau, tai cielų kolonijų gau Buračauskas iš Klevų dvaro – 24 ha, padalino jisai abiem sūnam Adomu ir Vincu po pusiau. Tai mes iš Vinco atšakos. Visadu mylėj arklius, kap ir daug kitų lietuvių, aš ilgai tepgi laikiau ir kaštonus, ir obuolmušus. In ažarų gyrdzyc jojau, tai perplaukia, kap karšta. Gerai prižūrėj stoninius eržilus ir darbinius arklius, škadavoj…

Mano močutė Ona, ba Vincas turėj žmonų Onų Grigų (kur Algirdas, neseniai miris, gyveno), tode per jų kiemų in ažarų jojom. O jų, šitų Grigucų, tėviškė – kur Lacviai buvo invaikyci Klevuose. Tai da ir aš pamenu tų sanų Grigucų tėviškį, kap turėj maniežinį. Mes, vaikai, bovinomės, pastogė šilta. Tadu nepažinojau p. Vainos, cik paskui supratau, kas per žmogus tadu rinko sanus daiktus. Tai in muziejų rinko visokius rakandus ir senoviškus, jau neraikalyngus žmonėm daiktus. Vaina spaliuose rado audzimo šmotukų, irgi tose rūdzyse kvorbytų. O buvo tep. Mes matėm, kap jis rateliu atvažau ir klausia: „Ar turėtut sanų daiktų?“ Namiškiai pasakė: „Ca nieko cakavo nėr…“ O jis nenuslaidza ir prašo laisc pažūrėcie. Jam pasakė: „Nugi ar škada, žūrėkit ir imkit, jei ty kas cinkamo.“ Muziejinykas inėjis ton pašūrėn isyk užmetė akį, kad an krako kūltuvė kabo, tai pjautuvas neraikalyngas jau, tai iš spalių kyšo miluko, rūdzymuose kvorbyto, šmotelis. Nor mumiem, vaikam, tai kap ir namiškiam atrodė, kad tai paprastas skarmalas, o jis tep labai senoviškus daiktus brangino, kad ne juokas. Tep žūrėjom, kap siekė an krako pakabyto ablio. Nabagas paslipėjis kap siekė, žinia, krakai nuo ciekos metų sutrūnijį, kap lūžo, ir nukrito… O acistojis pasakė, kap šande pamenu: „Nu dėl šito raikalo tai možnėj ir usimušc, neškada…“ Nu žinau, kad kožnam kitap atrodo, alia gerai, kad kiek nor surinko. Ir tep sakė: „Per vėlai pradėjau rinkc, ba už Gereko visi statė naujus budynkus – grovė sanus namus ir neraikalyngus sanovinius daiktus pečun sukūrino.“

Da pamenu savo kaimi, kur perdėm vanduoj tekėj, šalcinius, katroj vietoj prasmuša pro žamį vanduoj. Du yr. Ir dabar tryška tynajus vanduoj – prie Klevų piliakalnio ir da vienų žinau Stulgiškės miški. Kaimynas man pasakoj, kad po Vito Levanavičų buvo (nor ir dabar panaši) balukė kap pelkė su rudu vis vandeniu, Milukbali vadzinos. Klausiau, kode, tai kaimynas man gerai aiškino, kad tai rūdzynų bala. Net iš Žvikelių ir Vilkapėdzų, ne cik mūs Klevų kaimo, sunešdzinėj moteros audeklus kvorbyc. Sumerkia tan rūdziman, paguli an vieno šono, paskui an kito, dzovina an balos ir pasdaro graži ruda spalva.

Gerai, kad klausia jauni, anūkai domisi senovi. Mes neišklausėm ir visko nežinom, ciek kad kų pamenam iš seniau ir kų patyrėm savu kailiu, savoj vaikystėj matėm, tai da pamenam ir galim pasakoc…

Daug vaidino Klevai, dainavo, grojo. Seniau labiau bendravo. Takeliai numinci nuog sodzaus sodzun buvo. Dabar visur mašinom, ir daugumoj prieg televizoro kožna šaimyna savo kambaruose, net virtuvėj mažai kadu suscinka, o jau kų šnekėc – su kaimynais. Jau nėra raikalo suveic su kaimynais, pasisėdėc vakarais kap seniau. Jau ir daina, ir muzika ne tep. Da per gegužines, mojavas susilakia visi krūvon per pora dzienų, alia kad tep visi užimci, kad kitu progu gal sunku būt suveic krūvon. Rodos, visko pylna, nereikėt tep skubycis, alia kur tau – visi neturi kadu ir vis ciek skubinasi, ir daug dzyrba. Nepasakysiu – vis ciek tenka ir sunkiai padzirbėc. Šaimynai raikia ir pavalgyc žmoniškai, apsirangc, nuspirkc technikos, ir trobon kad gražau ir patogiau, ir laukuose kad langviau būtų.

Seniau prieg visų Klevuosa kryžų aita – kad aplink visų kaimų. Prieg Marazų buvo medzinis, paskui pats Antanas Marazas (buvis ir kalviu, ir saltyšu) sukalė kvormas ir išliejo cimencinį. Ir dabar jis yra prieg jų paliktos tėviškės. Tai yra nuotraukų, kap prie to kryžo visas kaimas, maži ir dzideli, su kunigu. Gerai, kad gegužinės, mojavos grįžo, kad pasdarė raikalyngos. Jau no kiek tai metų suveina visas kaimas prieg kito kryžo – pacan kaimo vidurin.

Meldėmės šamet vė dėl šaimynos ir už mirusius. Ir švencyta žamė. Su kunigu Petru gegužės 16, 17 ir 18 dzienom, vakarais, 19 val., prie Šv. Kazimiero draugijos stacyto pamynklo – kryžo Klevuose buvo pamaldos už kaimo žmones ir kad žamė derliaus duotų. Mažu tadu palis. Tračadienį per mojavų kap dau lietus. Kunigu nešė moteros lietsargį, bet jis acisakė ir dėkavoj dangu už lietų. Žmonės tepgi dzaugėsi ir nesbijoj peršlapc. Alia kitųdzien vė karščai ir vė viskų dzovina ne baikom. Bus bėda. Baisu pjauc žolė an šieno, ba naujos, atolo, gali neužaugc, o išdzovis šaknis. Nor kiek nupjovė žantas, alia da kiek liko pjauc, tai susilaikė. Da spės nupjauc. Verčau palaukc, ba naujos žolės cakava ar sulauks. Kur an kalnuku, tai jau boluoja, o da kloniuose tai drėgnumo daugiau. Iš rudenio tep pylė lietus, kad nelaido kukurūzų pernai nuimc ir invažuoc in laukus. O dabar vė bėda, ba niekas neužaugs, kap tep dzovis. Ir kokia kasdzien karšta saulė. Cik anksci ryti ir vėlai vakari atvėsta. Nu nakcys tai visai vėsios ir šaltokos. Žmonės laisto daržus, alia sako, kad gerau nepradėc, ba su rasu vis ciek kiek gauna drėgmės, o kap inpranta, kad laisto, tai ir raikia rytais, vakarais laiscyc. Vanduoj kainuoja. Gerai, kap yra prūdas, pasijungi in bačkutį, saulė perdzien pašyldo, tai gerai tokiu liec. Ir pigiau, kap savo vanduoj. Seniau kožnas turėjom savo šulnį, dabar visiem iš linijos, mažai katran kiemi šulnys geras, nor da yra. Cinka betonukų pieno inlaisc, tai atvėsta. Seniau in pieninį vežėm betonais, tai inlaidzam šulnin – kap šaldytuvi nesurūgsta. Kap sausa, tai vanduoj kap skarbas, brangus ir raikalyngas. Turėtų būc užtvenkimas, kap Ispanijoj. Kap sausra, tai palaisc vandenį in paliejimų. O kap lietynga, tai tegu melioracijos veikia vamzdžai ir kanalai.

Papasakojo Kostas Buračiauskas, užrašė Genutė Pakutkienė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Skelbiama, kad iš Lietuvos traukiasi sausra
  2. Hidrologinė sausra traukiasi iš Lietuvos
  3. Sausra: augalai pradeda badauti
  4. Sausra toliau vargina vandens telkinius
  5. Tortas „Napoleonas“ pakeitė gyvenimą
  6. Ką verta žinoti apie paprastus ir kamuolinius žaibus: kas juos pritraukia ir kur nuo jų slėptis
  7. Sekmadienio sakmė. Apie kalvio ir velnio sutartį
  8. Apie pasienį prie Galadusio
  9. I.Gasperavičiūtė. Apie tai, kaip L.Linkevičius buvo Seinuose
  10. Apie narsiausius iš narsiausių. „Terra Jatwezenorum“ 2016 metraščio sutiktuvės (programa)
  11. J. Streičas. Europos humanizmas yra pavojingas
  12. N. Laurinkienė. Ir vėl – metų rato pradžia

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Žemyna says:
    7 metai ago

    Išbandytas būdas ne tik rūtų, bet ir ridikų ir kt. vitaminų darželiuose:
    kartą per savaitę kvietkelius bei cibulius laistyti „čiut čiut ružavu” vandeniu su kalio permanganatu. Atskirame buteliuke ištirpdai žiupsnelį vaistinėje pirkto KMnO4, gerai išplaki, įpili arb. šaukštelį į didelį permatomą plastiko butelį ar laistytuvą. Jei baiminamasi, jog jis daugiau negu vos vos rožinis, geriau atskiesti (kad nesudegintų augalų). Štai tokiu vandeniu kartą į savaitę laistant, augalas sutvirtėja, geriau visokias negandas atlaiko. Juo laistant, kitų trąšų nė nereikia (nebent „desertui” organinių turime)

    Atsakyti
  2. mociute says:
    7 metai ago

    Nuosirdzai dekavoju p.Buraciauskui uzu labai grazu pasakojimu mano gimtaja snekta
    Stacai acigaivinimas sielai……
    Geros dienos ir sekmes visiems!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos dronų ataka Rusijos gilumoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

2025 06 01
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 12 10:45
Ukrainos balsas

Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti

2025 06 01
Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.
Etninė kultūra

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.
Energetika

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.
Kultūra

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM
Architektūra

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Sūduviai
Etninė kultūra

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
  • Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti
  • Kai televizorius tampa kibernetinių atakų taikiniu
  • Tik sporto ir mitybos apsisaugoti nuo celiulito gali nepakakti

Kiti Straipsniai

Geriamas vanduo

Neišgeriantiems reikiamo vandens kiekio siūloma išeitis

2025 05 24
Salų kaimas Ignalinos raj. | vstt.lt nuotr.

Lankytojų laukia „Atviros dienos kaime 2025“

2025 05 23
Tarptautinė biologinės įvairovės diena

Tarptautinę biologinės įvairovės dieną – dėmesys darniam vystymuisi

2025 05 22
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
S. Birgelis. Oskaro Kolbergo premija paskirta ir Punsko etnografėms

S. Birgelis. Oskaro Kolbergo premija paskirta ir Punsko etnografėms

2025 05 16
Gertuvė

Klaipėdoje daugėja vandens gertuvių

2025 05 14
Raminta Popovienė ir Abelardas de la Rosa

Lietuva ir Ispanija bendradarbiaus švietimo srityje

2025 05 12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Gegužės danguje – Jupiteris, Aušrinė bei… nelaukti reginiai

2025 05 12
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Ar prigimtinės teisės dar turi prasmės?

2025 05 07
Vandens gręžinys

Baigėsi gręžinių įteisinimo terminas

2025 05 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • +++ apie Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jurga Ivanauskaitė. Tibetas, 1998 m. | freetibet.lt nuotr.

Išleista Dalai Lamos XIV apsilankymui Lietuvoje skirta knyga

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai