Birželio 3 d. minint Sąjūdžio 30-metį bus pagerbtos ir „Sąjūdžio žinios“ (video)

Birželio 3 d. 11 val. Vilniuje (Lenktoji g. 69), ant namo, kuriame buvo leidžiamas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) laikraštis „Sąjūdžio žinios“ bus atidengta atminimo lenta su užrašu: „Čia, viename iš atgimimo židinių, buvo kuriamos „Sąjūdžio žinios“.

Atminimo lentos atidengimo iškilmėse skambės tautinę dvasią žadinanti Sąjūdžio laikų daina „Pabudome ir kelkimės“ (žodžiai Kęstučio Genio, muzika Rolando Paulausko). Iškilmių dalyvius sveikins dabartiniai namo šeimininkai Mindaugas ir Jolanta Peškaičiai. Kalbės atminimo ženklo autorius menininkas Gytenis Umbrasas. Sveikins Žvėryno bendruomenės pirmininkė Danutė Jokūbėnienė, buvęs LPS iniciatyvinės grupės narys „Sąjūdžio žinių“ leidėjas, filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis. Prisiminimais pasidalins „Sąjūdžio žinių“ bendradarbiai ir kiti Sąjūdžio bendražygiai. Skamba Hiperbolės „Himnas žemei“. Vietoje, kur būta „Sąjūdžio žinių“ namo balkono bus iškelta trispalvė.

„Birželio 3 dieną šio namo balkone visada iškeldavau trispalvę, nes šioje „Sąjūdžio žinių“ būstinėje 1988 m. vasarą buvo beveik Sąjūdžio vykdomasis komitetas, nors oficialiai to niekas neįvardijo. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės Taryba rinkdavosi vieną ar dukart per savaitę, betgi veikti reikėjo dieną naktį. Tad tas centras savaime susiformavo prie „Sąjūdžio žinių“, ir visa informacija iš čia sklido po visą Lietuvą“, – sako A. Juozaitis

„Sajūdžio žinios“ – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) informacijos agentūros biuletenis, pradėtas leisti 1988 m. birželio 13 d. Vilniuje. Šis leidinys laikomas vienu svarbiausių LPS leidinių kartu su laikraščiu „Atgimimas“ ir Sąjūdžio televizijos laida „Atgimimo banga“.

„Sąjūdžio žinios“, bent jau kol pradėjo eiti „Atgimimas“, buvo vienintelis informacijos apie LPS veiklą šaltinis, nes oficiali to meto spauda („Tiesa“, „Komjaunimo tiesa“) apie šį judėjimą nerašė. 

„Sajūdžio žinios“ 1988 m. ėjo kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos, 1989 m. – Lietuvos Respublikos Sąjūdžio Seimo tarybos leidinys. Leistas nereguliariai – 1988 m. išėjo 60 numerių, 1989 m. – 27, 1992 m. – 4, 1993 m. – 17. Tiražas 1992 m. – 1000–2000 egz., 1993 m. – 2000-4000 egz.

Pirmasis „Sąjūdžio žinių“, tuomet pavadintų „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio informaciniu pranešimu“, numeris buvo išleistas praėjus dešimt dienų po pirmojo LPS susirinkimo, išrinkus iniciatyvinę grupę ir patvirtinus jos programą.  Pirmasis redaktorius buvo filosofas Arvydas Juozaitis, redaktoriaus pavaduotojas buvo architektas Artūras A. Skučas. Iš pradžių leidinys buvo biuletenio pavidalo, jis buvo leidžiamas bei platinamas nelegaliai, kartais − perrašant ranka, tuomet vadinamuoju samizdato būdu. Vėliau leidinys perėmė įprasto laikraščio pavidalą ir buvo pirmasis Lietuvoje, kuris iš samizdato tapo tradiciniu laikraščiu.

„Sąjūdžio žinios“ buvo kuriamos ir spausdinamos primityviais asmeniniais kompiuteriais ir rašomosiomis mašinėlėmis.  Tiesa, kompiuterių tuo metu buvo mažai, o su jais elgtis mokėjo taip pat ne kiekvienas, tad laikraščio bendradarbiai laukdavo savo eilės bei dirbdavo naktimis.

Tą pačią dieną 14 val. Vilniuje, istorinėje Lietuvos mokslų akademijos salėje,  prasidės Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimas. Pagrindiniai šio minėjimo rengėjai – Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas ir Vilniaus Forumas siek, kad šis renginys taptų ir naujos sąjūdinės bangos – Tautos forumo telkimosi pradžia.