Dvigubos pilietybės idėjos taip susuko Lietuvos politikams galvą, kad šie imasi keisti įstatymus. Metų pradžioje užsienio reikalų ministras tikino, kad nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės, jį valdžia pasiruošusi kartoti.
Suprask, kol piliečiai nubalsuos tinkamai. O kad daug kartoti nereikėtų, Seime jau pateiktos Referendumo įstatymo pataisos, nuleidžiančios referendumo kartelę. To ėmėsi premjeras Saulius Skvernelis, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir neseniai įsikūrusios socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Šie trys politikai visiškai rimtai siūlo išskirtinai referendumui dėl dvigubos pilietybės suteikti patogesnes sąlygas nei iki šiol vykusiems referendumams. Dabar Konstitucijoje ir Referendumo įstatyme numatyta, jog norint keisti Konstitucijos pirmąjį skirsnį, kurio 12 straipsnyje kalbama apie Lietuvos pilietybę, reikalinga organizuoti referendumą. Jis laikomas įvykusiu tuo atveju, kai už pakeitimus pasisako daugiau kaip 50 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
Politikai nė neslepia, kad tai sunkiai įsivaizduojama, todėl siūlo nuleisti kartelę. Siūloma, kad tik šį kartą pakaktų, jei dvigubai pilietybei pritartų daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau, kaip trečdalis visų rinkimų teisę turinčių asmenų.
Lietuvoje šiuo metu balso teisę turi apie 2,5 mln. žmonių. Vadinasi, užtektų apie 830 tūkst. žmonių balsų, o jeigu kartelė nebus nuleista – reikėtų bent 1,25 mln. pritariančiųjų balsų.
Šiuo metu siūloma, kad teisę į dvigubą pilietybę turėtų NATO ir ES valstybėse gyvenantys lietuviai, įgiję tų šalių pilietybes. Svarstoma, kad referendumas galėtų būti organizuojamas kartu su Prezidento rinkimais 2019 m.
„Vakaro žinių“ kalbintas R.Karbauskis atvirai prisipažino, kad valdžios tikslas – įvykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės:
„Tikrai labai sudėtinga būtų pasiekti rezultatą pagal dabartinę normą. Jeigu Seimas priims įstatymą, kad galima pakeisti tą normą, bus gerokai paprasčiau.
Žinant, koks yra reikalavimas, be politikų palaikymo tokio rezultato pasiekti praktiškai neįmanoma.“
Paklaustas, kodėl nenori Tautai leisti laisva valia eiti ir išreikšti savo nuomonės, R. Karbauskis sakė manantis, kad nedalyvaujantys rinkimuose piliečiai tiesiog neturi tokios galimybės: „Siūlymas, kad sprendimą nulemtų tie, kurie atėjo. Nes dabar praktiškai nulemia tie, kurie neateina.
O jie neateina ne tik dėl to, kad turi kitą nuomonę. Didžiosios dalies jų tiesiog Lietuvoje nėra. Daugelis žmonių yra emigravę.“
Kad dviguba pilietybė sumažins emigraciją, netiki ir pats valstiečių lyderis. Tačiau, jo nuomone, nesuteikdami galimybės turėti dvigubą pilietybę užsienyje gyvenantiems lietuviams, prarandame ryšį su jais.
Politikas taip pat pridūrė, kad jeigu siūlymas būtų priimtas, jo autoriai patys kreiptųsi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar pataisymas neprieštarauja Konstitucijai. Lieka tik spėlioti, kam teikiamas įstatymo projektas, kurio atitikimu Konstitucijai jau dabar abejoja patys jo autoriai.
***
– Neatrodo sąžininga, kai politikai visos Tautos vardu prastūminėja referendumą dėl dvigubos pilietybės, keisdami įstatymus, – „Vakaro žinios“ pradėjo pokalbį su Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku Vytautu Budniku.
– Kai imamasi įstatymo leidybos, akivaizdu, kad viskas vyksta pagal užsakymą. Šiandien reikia dvigubos pilietybės, kitą dieną gal reikės jau panaikinti dalį dėl nesijungimo į postsovietines erdves.
Kiekvienam referendumui taip galima pritaikyti atskiras išlygas. Bet Konstitucija todėl ir yra pagrindinis valstybės teisės aktas, nes užtikrina teisinį stabilumą. Todėl yra numatyti saugikliai, užtikrinantys, kad Konstitucija nebūtų kaitaliojama vos pasitaikius progai. Nes jei taip elgsimės, šis įstatymas tiesiog praras prasmę.
Turime nepamiršti, Konstitucijoje yra numatyta, kad Tauta yra suverenas. Tauta ir turi nuspręsti, kas jai svarbiau. O ne grupė politikų.
Tai, kas Tautai yra svarbiausia, Tauta yra įtvirtinusi Konstitucijoje, kurią, beje, priėmė referendumu.
Persigalvoti dėl vertybių ar prioritetų Tauta gali, tai referendumu vėl patvirtindama Konstitucijoje. Negali grupė žmonių pakeisti to, už ką pasisakė visa Tauta.
– Politikai neslepia, kad referendumo kartelė šį kartą mažinama būtent dėl išskaičiavimo, kad net ir atėjus daugiau nei 50 proc. rinkėjų, jie nebūtinai visi pritars dvigubai pilietybei. Tai reiškia, kad jų tikslas – ne išklausyti Tautos, o bet kokia kaina „prastumti“ dvigubą pilietybę?
– Dabartinė iniciatyva tėra politikų užgaida. Tai jau nebėra demokratija. Kai kurie politikai demagogiškai tikina, kad be dvigubos pilietybės prarasime savo piliečius.
Galiu tik priminti – mokslininkai nustatė, kad tie, kurie išvažiavo, jau tikrai nebegrįš. Nebent kokie 5-10 proc.
Štai mes gyvename Lietuvoje, murkdomės savo varguose, tačiau rinkimuose savo balsą išreikštų ir kiti piliečiai, gyvenantys už jūrų marių, nė nesuprantantys mūsų šalies gyvenimo aktualijų. Gal jie į Lietuvą nebegrįžta dešimtmečiais, bet kažkodėl galėtų dalyvauti renkant mums valdžią.
– Pilietybė jau lieka tik pavadinimu, pamirštant piliečiams priklausančias pareigas?
– Tai nerūpi politikams. Jie tiesiog nori susirinkti daugiau balsų per rinkimus. Štai tikrasis politikų siekis – bet kokia kaina išsilaikyti valdžioje. Ir visiškai nesvarbūs tampa žmonės.
Aš suprantu, kad labai svarbu išlaikyti ryšį su išvykusiais žmonėmis. Bet pakaktų, jeigu mes jiems suteiktume Lietuvos piliečio pasą, o ne pilietybę su visu jos turiniu.
Pilietis turi teisę dalyvauti rinkimuose ir būti renkamas, bet taip pat jam nustatytos pareigos – mokėti mokesčius, ginti šalį. Kitoje šalyje gyvenantys rinkėjai mokesčius moka ten, o karo atveju, tikrai į Lietuvą nevažiuos. Tad jiems lieka tik teisės.
Būtų sąžininga, jog tokiam piliečiui, kuris gali atlikti tik ribotą dalį savo pareigų, priklausytų ribota dalis teisių. Pavyzdžiui, grįžęs į Lietuvą jis galėtų studijuoti, naudotis sveikatos sistema, bet jo pasas nesuteiktų teisės dalyvauti rinkimuose ar būti išrenkamam.
– Teisiškai atsiveria galimybė ne tik dviem, bet ir trims, keturioms ir kiek tik norėtum pilietybių.
– Taip, labai teisingai. Reikia kalbėti ne apie dvigubą pilietybę, o apie pilietybių daugetą. Nėra tokio mechanizmo, kuris kontroliuotų, kiek Kanadoje gyvenantis Lietuvos pilietis turi kitų šalių pilietybių.
Gal jis turi dar 3 ar daugiau. Kam jam tada Lietuvos pilietybė? Greičiausiai tik dėl naudos, pavyzdžiui, teisės į turtą. Kam toks pilietis reikalingas?
Be to, nepasivarginama pagalvoti apie gilesnius dalykus. Pavyzdžiui, lietuvių šeimoje, gyvenančioje Kanadoje, gimus vaikui, jam taip pat būtų suteikiama pilietybė. Nors jis Lietuvoje niekada nebuvo ir lietuvių kalbos nemoka.
O jo vaikai taip pat galės paveldėti pilietybę? Taip prasidėtų pilietybės tiražavimas. Pilietybė taip prarastų prasmę ir galiausiai išnyktų, dalinant ją bet kam, kas užsigeidė.
– Jeigu jau dabar pradedama žongliruoti įstatymais, kaip būtų galima tikėtis sąžiningų referendumo rezultatų?
– Matome, kad kalbama ir apie elektroninį balsavimą, kuriuo galima įvairiai manipuliuoti. Manau, to ir trokštama. Mes jau turime patirties.
Dar nesurinkus parašų dėl žemės referendumo, jau buvo aiškiai sakoma, kad jis neįvyks. Dabar galima suprasti, kad mums neatėjus į referendumą dėl dvigubos pilietybės, jis vis tiek bus įvykęs, o sprendimas bus toks, kokio reikia.
Jeigu valdžia atmeta demokratinius instrumentus, valstybėje įsigalioja autoritarinis valdymas. Bet Konstitucinis Teismas jau ne kartą pasisakęs, kad dvigubos pilietybės įteisinimas galimas tik referendumu.
O Konstitucijos keitimas dėl referendumo „kartelės nuleidimo“, taip pat įmanomas tik referendumu, kuriame ne tik dalyvautų, bet ir formuluotei pritartų daugiau kaip 50 proc. visų rinkėjų.
Tad reikėtų rengti referendumą dėl šio straipsnio pakeitimo. Tai praktiškai neįmanoma, todėl politikai ieško landų.
2K sėkmingai pasidaugino, tad dabar Seime turime SS, lydimą net 3K, ir dar LG.
Veikia, lyg būtų pati 5K…
Istorija juos prisimins, kaip taraną, kuriuo laužtasi per Konstitucijos vartus…
Dvigubas pilietis Lietuvai – ne pilietis, o parazitas.
Dviguba pilietybė – dviguba sąžinė.
Ne dviguba, o dvejopa:
valstybei, į kurią emigravo, ir į kurios piliečius įsiprašė, rodo vieną savo veidą, o Lietuvai – kitą.
Lietuvių liaudies patarlė: su viena subine dviejų šybų neužkiši.
Man ta dviguba pilietybė vienodai rodo, bet kai valdžia taip stengiasi ją prakišt net nusižengdama Konstitucijai ,tai darosi negražu, galvojau balsuoti už Skvernelį, jei balotiruosis į Prezidentus, dabar labai suabejojau…
O man kilo klausimas, kodėl taip stengiamasi bet kokiom priemonėm prakišti tą dvigubą pilietybę. Kas ten po paklode yra sutarta ir su kuo? Kažkaip naftalinu pakvipo…
Manau , kad pradėjo veikti Lisabonos sutartis. Apie kurią nieks nežino , nežinau ir aš.
Dviguba pilietybė naudinga rusijai, kadangi išsiilgę sssr Lietuvos piliečiai galėtų įsigyti rusijos pilietybę neprarasdami Lietuvos pilietybės.
reikalinga lenkijai, kadangi pietryčių Lietuvos “lenkai” galėtų įsigyti lenkijos pilietbę neprarasdami Lietuvos.
paskatintų emigruoti ir kreiptis dėl užsienio pilietybės visus tuos, kurie to nedaro nenorėdami prarasti Lietuvos pilietyb4s. O dabar neturės ko prarasti, neturės dėl ko apsispręsti.
Dviguba pilietybė tai Lietuvos valstybės pabaiga o paskui ir lietuvių tautos išnykimas.
Diskusija „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“
2018 m. gegužės 31 d. 18.00 val.
Vieta M. Mažvydo biblioteka, II a., Valstybingumo erdvė,
Trukmė apie 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Diskusijos „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ dalyviai:
dr. Antanas Kulakauskas, Vytauto Didžiojo un-to Politologijos katedros profesorius;
dr. Ainė Ramonaitė, Vilniaus un-to Tarptautinių santykių ir politikos mokslų in-to profesorė;
dr. Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos Edukologijos un-to Lietuvos istorijos k-ros docentas;
Nesuprantu, kam straipsnio autorė užsiima niekų rašinėjimu, nepajėgia net perskaityti Lietuvos Respublikos Konstitucijos
“148 straipsnis
Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.
Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.”
Negi sunku susirasti, perskaityti ir nekvailinti skaitytojų ?
Normaliam lietuviui pakanka ir vienos pilietybės – Lietuvos. Kol pats neatsisakysi – niekas jos neatims. Referendume dėl pilietybių kolekcionavimo ketinu balsuoti PRIEŠ. Ar yra galimybių mano nuomonę pakeisti? Labai abejoju, nebent tik vieninteliu būdu: jei TV laidose diskutuotų konkretūs prisistatę lietuviai LR piliečiai ir pasakotų SAVO asmenines istorijas, aplinkybes – kodėl jiems nepakanka vienos pilietybės. Būtent to iki šiol ir neteko girdėti, kas mane labiausiai ir stebina. Šia tema energingai kalba Ž.Pavilionis, kiti jo kolegos bendraminčiai – bet jie kalba UŽ KITUS, jiems patiems asmeniškai to nereikia, reikia KITIEMS. Kyla klausimas – kas tie KITI ir kodėl ne jie patys kalba?! Turiu vieną versiją, ji paaiškina kodėl tie KITI nenori patys kalbėti už save. Šnekų apie antros pilietybės būtinumą nauja banga pakilo pernai rudenį. Ir pernai rudenį – 2017.11.08 skaitėme internete straipsnius – V.Bruveris “Nauji skambučiai dėl žydų turto grąžinimo”; “JAV atstovai ragina Lietuvą grąžinti žydų turtą”. – Pagalvojau: štai dėl ko referendumo Seimo nariams prireikė – dėl LR pilietybės siekiančių išvykusių iš LR žydų! O mums meluojama, kad dėl emigravusių lietuvių. Atkreipkit dėmesį – dėl dvigubos pilietybės iniciatyvą pirmieji kelia tie patys seimūnai, kurie 2019-us metus Lietuvoje siūlo skelbti ŽYDŲ metais.
Kaune , prie pilies , stovi apgriuvusi izrae litų ligoninė. Kodėl litų izrae nepasiima? Baisus vaiduoklis. Eisim prie Vyčio , džiaugsimės savo karžygiu, o vaiduoklis darys slogų įspudį.
Tai gal , kai izrae litai gaus Lietuvos pilietybę , toj ligoninėj isikurs kokia nors įstaiga?
Įdomi mintis – tik kad žydams ir taip tą pilietybę dalina. Antra vertus, norimo masiškumo pasiekti šiuo metu dar nėra kaip – o štai jei pavyktų “prastumti” tą “projektą”…
Reiktų nepamiršti, kad vos ne visais tokių “progresyvių iniciatyvų” atvejais buvo “dvigubas dugnas”: lenkiškus užrašus bandoma “stumti” prisidengiant “vargšėmis už “importinių” ištekėjusiomis moterėlėmis”, pederastų “šeimas” – prisidengiant rūpesčiu “vienišomis motinomis”. Taigi, LABAI tikėtina, kad rūpestis “vargšais lietuvių emigrantais” irgi tėra širma. Čia tikėtini du variantai – a) Godos minėtų “liankū” interesai (pagalvokite, kaip pasikeistų padėtis, jei Lenkija Pietryčių Lietuvoje savo užmačias vykdytų ne “gindama tautines mažumas”, bet “gindama SAVO PILIEČIŲ interesus”; ir b) “T0mas J” minėti žydų interesai. Antra vertus, negalima atmesti ir a) + b) derinio, nes abiejų grupių interesai sutampa. Rusai – mažiau tikėtina “suinteresuota grupė”, nes kol kas tik apie pasus eurosajūzo ir NATO šalių piliečiams kalbama, bet ateityje – kas žino. Manau, rusai irgi tą idėją palaikys, nes tai “plytų klibinimas” – o jiems tai be išlygų naudinga.
Tėvynei brangūs yra tik tie piliečiai, kurie savo Tėvynę myli ir pilietybę brangina. Nepažįstu nė vieno lietuvio, kurs pilietybę visąlaik brangino, brangino tik staiga pykšt! ir… prarado.
Turiu keletą giminių ir draugų gyvenančių užsienyje, bet jie tik juokiasi kai paklausiu: kaip tu žiūri į dviejų pilietybių problemą?
– Nematau jokios problemos, – atsako jie; turiu tik vieną, LR pilietybę, man jos pakanka.
Toliau klausiu: ar nebando kas nors tau ar vaikams ją atimti?
– Ne, – atsako.
Tokiomis aplinkybėmis ir aš nematau jokios problemos šiuo klausimu. Tėvynės, kaip ir motinos – pakanka vienos. O šnekos tų, kurie sako jog problema yra – manęs neįtikino. Gal todėl, kad TYLI tie, kuriems asmeniškai dvi pilietybės aktualios?
Gal… nežinau.
Įdomi pastaba apie tuos, kuri TYLI, bet randa ?savanorių, kurie už juos – ir Lietuvos pilietybės ATSISAKIUSIUS, kad tik tą, kitonišką gautų, ir pasienyje (bei savo kaime!) galėtų prieš nosį pakišti pasą, kuriame gal ne vien QWX, bet ir kitokių raidžių pasitaiko…
Tėvynei brangūs tie piliečiai, kurie jai kuo nors įsipareigoja. O ne pilietybės pagalba reikalauja privilegijų.
Šiuo atveju referendumo reikalingumas kyla dėl kalbinio pobūdžio teisinio ginčo. Konkrečiai yra nesutariama ką bendrinėje lietuvių kalboje reiškia Konstitucijos 12 str. esanti sąvoka “atskiri atvejai”. Kalbos politikos klausimams spręsti yra Antanaičio vadovaujama Valstybinės kalbos komisija. Šios kalbos komisijos sprendimų galios viršenybę sprendžiant konstituciniame lygyje kalbos politikos klausimus savo pasisakymuose yra pripažinęs ir Konstitucinis Teismas. Tačiau regis sąvokos “atskiri atvejai” reikšmių bendrinėje lietuvių kalboje Komisija savo sprendimu nėra analizavusi, konkrečiai dėl jos reikšmės teisinėje kalboje nėra pasisakiusi. O iškilus referendumo reikalingumui, manytina, kad tokios sprendimo priėmimo pareiga Komisija yra atsiradusi. Atsižvelgiant į tai, kad kalbiniuose dalykuose KT Komisijos galios viršenybę yra pripažinęs, tai jai priėmus minėtą sprendimą, rastųsi KT pretekstas ir pagrindas peržiūrėti sąvokos “atskiri atvejai” teisinės prasmės išaiškinimą. Taigi neatidėliojant Komisijai derėtų imtis sprendimo dėl sąvokos “atskiri atvejai” reikšmių (reiškiamų požymių) bendrinėje lietuvių kalboje išaiškinimo. Gali būti, kad Komisija šiuo savo sprendimu prisidėtų prie kilusių pilietybės problemų išsprendimo be referendumų.
Atskiri atvejai yra tie, kurie duoda naudą Lietuvai.
Pvz.: dvigubą pilietybę galėtų turėti Lietuvos šnipai.
Prie to ką pasiūliau priduriu. Trumpai sakant, lietuvių kalboje ką nors atskiru vadinama ne pagal kiekio, o pagal būdo požymį. Tokia reikalinga Komiijos išvada, o jai pagrindas, manytina, analizuojant žodžio ‘atskiras’ reikšmes, rastųsi.
Žodis atskiras yra iš teisininkų žargono.
Bet ar jis nėra tinkamas?
Tas žodis yra tinkamas tik Antanaičio komisijos pareiga padėti KT jį valstybine kalba perskaityti…
O KT sėdi … teisininkai ir jie patys nuo pat universiteto suolo kasdien jį vartoja.
Nelieskit Pagrindinio Įstatymo.
Jau sakiau , antra pilietybė reikalinga tik valkatoms. Jie nori tik vieno (apie visus nesakau) pasiimti palikimo ar kitokio turto, liekančio Lietuvoje.
Teisine įžvalga kiekvienos valstybės konstitucija remiasi priešistoriniais laikais susiformavusiu pagrindu. Vakarų civilizacija remiasi Antikos, įvairių senovės Rytų civilizacijų elementais. Kad šiuolaikinė politinė mintis nenuklystų nuo lietuvių tautinės ir vienybės dvasios, klausimas, kuriuos faktus pasirenkame nediskutuotinais Konstitucijos preambulėje kalbama apie tėvų ir protėvių žemę, dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius. Būtinųjų tautos sandų laukas išplečiamas dvasia ir raštu. Konstitucijoje įtvirtinta, jog Įstatymas nustato Tautos istorinės atminties objektą, valstybės politikos, įprasminančios Lietuvai svarbų istorinį paveldą ir įgyvendinimą, o tai rodo, kad į istorinę atmintį žvelgiama ne kaip į dinamišką ir kintantį reiškinį, bet, ką teigia Konstitucijos 2 straipsnis „Lietuvos valstybę kuria Tauta“ kaip jau susiformavusį ir reikalaujantį valstybės priežiūros.
Referenduumininkai, paasikonsultuokite su patyrusiais konservatoriais kaip po nepavykusio referenduumo visgi pasiekti SAVO…
Negali grupė žmonių pakeisti to, už ką pasisakė visa Tauta. Būtent, negali.
Referendumas ir yra tautos valios išraiška. O valdininkai ar politikai patys vieni referendumo rezultatų nenulems.
Taigi, viskas tvarkoje. Tik referendumu tauta pareikš savo valią. Tad neverta užsiiminėti pusiau demagogija, skleisti paniką ir nihilizmą, o geriau tai tautai paaiškinti situaciją, grėsmes ir pan. Nes didžioji grėsmė Lietuvai ne politikai, o būtent tautos neišprusimas. Tik tuo galima paaiškinti, kad į valdžią per rinkimus atvedami tokie “gelbėtojai”, kaip Uspaskis, “valstiečiai” ar į juos panašūs…
Janina Survilaitė:”Už kiek Lietuva perka emigrantų meilę Tėvynei?”
– pozicija.org/janina-survilaiteuz-kiek-lietuva-perka-emigrantu-meile-tevynei/