Šeštadienis, 27 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Panevėžyje bus atidaryta L. Zamenhofui skirta paroda

www.alkas.lt
2018 03 12 06:23
0
Zamenhofas paroda | organizatorių nuotr.

Zamenhofo paroda | rengėjų nuotr.

Zamenhofas paroda | organizatorių nuotr.
Zamenhofo paroda | rengėjų nuotr.

Kovo 13 d., 17.30 val., Panevėžio miesto Savivaldybės rūmuose (Laisvės a. 20 ), vyks, esperanto kalbos kūrėjui, Liudvikui L. Zamenhofui skirtos parodos atidarymas. Paroda veiks nuokovo 12 d., iki balandžio 15 d.

2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo metais. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m., gruodžio 15 d., Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas, arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva ir dėl kalbų skirtumų. Todėl L. Zamenhofas labai anksti, dar mokykloje, ėmėsi kalbos mokslų. Jau tuomet jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas. Tarptautinė kalba turėjo suteikti galimybę susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir prisidėti prie tautų suartinimo.

Esperanto kūrėjas buvo akių gydytojas. Gydytojo praktiką 1885 m., jis pradėjo Veisiejų miestelyje. Čia parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui. Išleisti vadovėlį L. Zamenhofui pavyko tik 1887 metais ir tik dėl pažinties su būsima žmona, iš Kauno kilusia Klara Zilbernik, kurios tėvas Aleksandras finansavo knygos leidimą.

Po rusakalbiams skirto esperanto kalbos vadovėlio tais pačiais 1887 m., uošvio lėšomis išėjo šio vadovėlio laidos lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, po to dar kelios knygelės. Be Kauno verslininko A. Zilberniko paramos esperanto kalba būtų likusi vienu iš daugelio tarptautinės kalbos projektų ir nebūtų išėjusi į platųjį pasaulį.

Dviaukštis Zilbernikų namas Kaune, L. Zamenhofo g. 5 yra vienintelis pasaulyje išlikęs pastatas, susijęs ir su esperanto kalbos atsiradimu, ir su L. Zamenhofo šeima. Čia gyveno mecenatas A. Zilbernikas, ne kartą lankėsi L. Zamenhofas, ten gimė jo žmona Klara, gyveno jo vaikai Adomas ir Sofija.

Istoriniame name įsikūrė Lietuvos esperantininkų sąjunga (LES). Čia sukaupta per dešimt tūkstančių esperantiškų knygų turinti biblioteka, yra susirinkimų ir kursų patalpos. Pastatui reikalingas rimtas remontas, ypač vertinant jo kaip kultūros ir istorijos paveldo objekto svarbą.

L. Zamenhofas pasirašinėjo pseudonimu „Doktoro Esperanto“ – „Daktaras, turintis viltį“. Ilgainiui šie žodžiai tapo kalbos, sulaukusios pasaulinio pripažinimo, pavadinimu. Jos kūrėjas atsisakė bet kokių autorystės teisių – jis troško, kad kalba išliktų, tobulėtų ir priklausytų visiems.

Kaunas į esperanto kūrėjo viltį atsiliepė bemaž prieš šimtą metų – čia 1919 metais, įkurta Lietuvos esperantininkų sąjunga. Jos kūrėjas ir pirmasis vadovas buvo žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, rašytojas, poetas, publicistas, literatūros kritikas, prelatas, profesorius Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas. Ši visuomeninė organizacija 1918-1940 metais, buvo viena aktyviausiai tuometinėje Lietuvoje veikusių tokio pobūdžio organizacijų.

Prasidėjus Lietuvos okupacijai 1940 m., Lietuvos esperantininkų sąjunga, kaip ir didžioji dauguma visuomeninių organizacijų, okupacinės valdžios buvo uždrausta. Prasidėjus atgimimui Lietuvoje 1988 m., sąjunga viena iš pirmųjų buvo atkurta taip pat Kaune. Per beveik tris dešimtmečius ji tapo viena rezultatyviausiai veikiančių organizacijų Lietuvoje. 1991 metais, buvo atkurtas 1918-1940 metais, leistas žurnalas esperanto kalba „Litova stelo“, platinamas apie 50-yje pasaulio šalių.

Nuoseklia, aktyvia ir rezultatyvia veikla Lietuvos esperantininkų sąjunga pasiekė, kad 2005 metais, Lietuvoje, būtų rengtas jubiliejinis 90-asis pasaulinis esperantininkų kongresas. Šis kongresas iki šiol lieka didžiausiu Lietuvos istorijoje tarptautiniu renginiu tiek dalyvių (2344 asmenys), tiek atstovautų valstybių skaičiumi (60 pasaulio šalių), tiek trukme (liepos 23-30 dienomis). Kongreso globėjas buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Sveikinimą kongresui atsiuntė tuometinis UNESCO generalinis direktorius Koichiro Matsura, kongreso Garbės komitetą sudarė 30 iškiliausių mūsų šalies žmonių: tuometinė Europos komisijos narė Dalia Grybauskaitė, Europos žmogaus teisių teismo teisėjas prof. Pranas Kūris, prof. Vytautas Landsbergis, poetas Justinas Marcinkevičius, operos solistas Virgilijus Noreika, akademikas Zigmas Zinkevičius ir kt. Kongreso proga buvo išleistas specialus pašto ženklas.

Lietuvos esperantininkų sąjunga itin aktyviai dirba leidyboje. Įvairiose prestižinėse Lietuvos leidyklose („Alma Littera“, „Baltos lankos“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, „Ryto Varpas“ ir kt.) 2000-2010 metais, buvo išleista per 100 fundamentalių knygų esperanto ir lietuvių kalbomis esperanto kalbos mokymo, esperantininkų veiklos istorijos, interlingvistikos ir esperantologijos, tarptautinės kalbos problematikos klausimais, grožinės literatūros kūrinių, pažintinių knygų apie Lietuvą ir pan.

Sąjungos rengiamus esperanto kalbos kursus įvairiuose Lietuvos miestuose per pastaruosius metus baigė per 5000 asmenų.

Lietuvos esperantininkų sąjunga pelnė tarptautinį pripažinimą. 1995 metais, ji gavo tarptautinę premiją „Cigno“ („Gulbė“), 1997 metais, tarptautinę Grabovskio fondo premiją, 2003 metais, buvo pripažinta geriausiai veikiančia nacionaline esperantininkų organizacija pasaulyje ir gavo prizą „Trofeo Fyne“.

„Daktaras, turintis viltį“ savo siekį įgyvendino – daugiau nei 100 pasaulio šalių keli milijonai žmonių kalba šia tarptautine kalba, tinkančia tiek poezijai, tiek mokslui, tiek filosofijai, tiek prekybai, tiek bendravimui, tiek kitiems žmonių poreikiams. Nė vienai tautai esperanto kalba nėra gimtoji. Ji tarsi tiltas sujungia įvairias kultūras ir priklauso visiems žmonėms.

Liudvikui Zamenhofui 1887 metais, išleidus knygelę „Tarptautinė kalba“, naujosios kalbos pasekėjų tuoj atsirado ir Lietuvoje. Esperanto kalbos žymiausias tuometinis pasekėjas, puoselėtojas ir propaguotojas buvo dvasininkas Adomas Jakštas (Aleksandras Dambrauskas). 1888-1889 metų laikotarpiu, jis gyveno Panevėžyje, dėstė tikybą Realinėje vyrų gimnazijoje (dabar – J. Balčikonio gimnazija) ir susirašinėjo su Esperanto kalbos autoriumi L. Zamenhofu. 1890 m., Adomas Jakštas išleido Lietuvoje pirmąją knygelę „Mokintuvė terptautiškos kalbos D-ro Esperanto“. A. Jakštas pasižymėjo įvairiose mokslo sferose ir buvo nusipelnęs visuomenei. Įamžinti jo atminimui Panevėžyje, alėja palei Nevėžį yra pavadinta A. Jakšto vardu.

Panevėžyje pavienių esperantininkų buvo jau nuo XX a. pradžios. Pradžioje, jie individualiai dalyvaudavo Lietuvos esperantininkų veikloje. 1922–1923 metais, Panevėžio esperantininkai ėmė burtis ir 1927 m., buvo įregistruota draugija, buvo aktyviai mokoma Esperanto kalbos. Antrasis pasaulinis karas labai pakenkė esperantiniam judėjimui. Panevėžyje jis pradėjo atsigauti nuo 1956 m., kai mieste apsigyveno inteligentiškas, išsilavinę žmogus, Esperanto kalbos puoselėtojas Juozas Kazlauskas. J. Kazlauskas 1959 m., subūrė prieškarinius inteligentus ir naujos, pokarinės kartos žingeidžius žmones į būrelį, kuris 1970 m., išaugo iki klubo. Vėliau Panevėžyje, Esperanto idėjas aktyviai plėtojo Stasys Janauskas, Vladislovas Viršila, Telesforas Lukoševičius, Bonifacas Ruželė, Vida Beinortienė , Česlovas Tručionis, Janina Railienė, Algis Kaspiravičius ir daug kitų esperantininkų.

Atskirai reiktų paminėti Telesforą Lukoševičių, kuris nuo 1976 m., pradėjo vesti Esperanto kalbos kursus Panevėžyje, vadovavo esperantininkų veiklai Panevėžyje, skaitė paskaitas, rengė ekspozicijas, rengė renginius, parašė ir parengė straipsnių bei leidinių apie Esperanto kalbą, vertė tekstus ir vadovavo vertėjų būreliui, kartu su žmona Palmira Lukoševičiene leido knygas Esperanto kalba, buvo ilgametis Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos narys. Jis rengė Esperanto teatro pasirodymus, subūrė Šiaurės Lietuvos esperantininkų chorą, koncertavusį ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje. 2005 m., Telesforas Lukoševičius tapo Pasaulinės esperantininkų sąjungos garbės nariu.

Panevėžyje, Esperanto kursus vedė ne tik Panevėžio dėstytojai Bonifacas Ruželė, Palmira Lukoševičienė, Vilius Šidlauskas, Lina Jablonskienė, Valdonė Skujienė, Eugenija Kaspiravičienė, bet ir dėstytojas iš Slovakijos Antonas Zachariašas (Anton Zachariaš), klube svečiavosi rašytojas ir Esperanto kalbos dėstytojas Trevoras Stylas (Trevor Steele) iš Australijos, viešėjo Esperanto kalbos mokytoja iš Prancūzijos Džinetė Martin (Ginette Martin) ir kiti.

Šiuo metu, Panevėžyje yra veikiantis Esperanto klubas „Revo“ (pirmininkė Vida Kulikauskienė), kuris toliau tęsia esperantinius papročius. Klube galima lavinti kalbos įgūdžius, kiekvienais metais klubo nariai dalyvauja Lietuvos, Pabaltijo, Europos ir pasauliniuose esperantininkų kongresuose. Klubą sieja draugiški ryšiai su kitų Lietuvos miestų esperantininkų klubais, Rygos esperantininkais. Rengiame esperantininkų išvykas, paskaitas, miesto renginiuose populiariname Esperanto kalbą, dalyvaujame mokomuosiuose projektuose su užsienio esperantininkais. Klubo narė Palmira Lukoševičienė kasmet leidžia knygas Esperanto kalba.

2016 m., rudenį, Panevėžyje vyko antrasis Lietuvos esperantininkų – katalikų kongresas, jam besiruošiant geriausi Panevėžio chorai mokėsi dainų ir giesmių Esperanto kalba. 2018 m., pradžioje surengta Trijų Karalių šventė, kurioje dalyvavo ne tik Lietuvos esperantininkai iš įvairių miestų, bet ir svečiai iš Latvijos.

Taigi, Esperanto kalba Panevėžyje gyvuoja. Besidomintys Esperanto kalba kviečiami palaikyti ryšį su esperantininkais el. p.: epanevezys@gmail.com.

Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, tame tarpe, jo ryšius su Lietuva, Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis.

Padedant Lietuvos esperantininkų sąjungai paroda jau buvo eksponuojama Vilniuje, UNESCO-galerijoje, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Kauno Rotušėje, Vytauto Didžioje universitete.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniuje bus atidaryta Liudviko Zamenhofo jubiliejuj skirta paroda
  2. Kaune pristatoma keliaujanti paroda „Pasaulis semiotiko akimis“, skirta A. J. Greimui atminti
  3. Bus atidaryta Virgilijaus Jankausko fotografijų paroda „Donelaitis“
  4. Vilniuje atidaroma „Laisvosios Europos radijo“ 65-mečiui skirta paroda
  5. Kviečia paroda, skirta jubiliejinei Lietuvos dainų šventei „Čia – mano namai“
  6. Paryžiuje atidaryta lietuvių autorės fotografijų paroda
  7. Tailande atidaryta Lietuvos vaikiškų knygų dailininkų paroda
  8. Varėnoje bus atidaryta rusų dailininko N.Rericho kūrybos paroda „Grožio keliais“
  9. Kviečia paroda „Lietuva pašto siuntoje“, skirta UNESCO paveldui Lietuvoje
  10. LR ambasadoje Vašingtone atidaryta paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“
  11. Seime bus pristatyta paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944-1952 m.”
  12. Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją
  13. Nacionalinėje bibliotekoje parengta virtuali paroda „Taida Balčiūnienė: atrasti, pamatyti, džiaugtis!“
  14. Tadeušas Romeris pristato savo fotografijų parodą „Malibâ“
  15. Atidaroma paroda „Vytautas Landsbergis – 100 knygų“
  16. Šimulyno grafikos darbų paroda kviečia į Veliuoną
  17. Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaroma paroda „Lietuvos garbei“
  18. „Misija Sibiras‘12“ kviečia į fotografijų parodą nacionalinėje UNESCO komisijos galerijoje
  19. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje bus eksponuojama paroda „Smėlio-Vėjo-Vandens ženklai“
  20. Lietuvių kryždirbystės paroda Genujos Sant’Agostino muziejuje
  21. VU bibliotekoje – mažai žinoma savita Lietuvos knygos kultūros dalis
  22. Kaune – pažintis su esperanto kalbos įkūrėju Liudviku Zamenhofu
  23. „Misija Sibiras’13“ ekspedicijos akimirkos atgis Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje
  24. Kviečia pavartyti pirmuosius vadovėlius
  25. Į gimtąją žemę sugrįš žymaus išeivių žurnalisto, rašytojo B. Railos ir jo žmonos palaikai
  26. Prasideda XVI Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
  27. Išleista knyga apie Kuršių neriją
  28. Susitikimas su ukrainiečių rašytoju Andrejumi Kurkovu
  29. Seimo nariai Ž. Pavilionis ir P. Urbšys kreipėsi į Vilniaus merą dėl parodos uždarymo
  30. Valdovas, kuris turėjo viską ir viską prarado

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

2021 02 25
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2021 02 22
Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

2021 02 16
Phuenermund.com nuotr.

Seimo nariai kviečia moksleivius į nuotraukų varžytuves „Kaip aš švenčiu mūsų laisvę?“

2021 02 16
Prezidentas: Lietuvoje nėra pilnai išnaudojamos tos vertės, kurias mūsų šaliai suteikia narystė UNESCO

Prezidentas: Lietuvoje nėra pilnai išnaudojamos tos vertės, kurias mūsų šaliai suteikia narystė UNESCO

2021 02 12
Antanas Terleckas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui – 93 metai

2021 02 09
knyguklubas.lt nuotr.

2021-ieji paskelbti graikų literatūros metais

2021 02 09
Prezidentas: Lietuva turėtų geriau išnaudoti narystės UNESCO teikiamas galimybes

Prezidentas: Lietuva turėtų geriau išnaudoti narystės UNESCO teikiamas galimybes

2021 02 09
Prezidentas surengs kultūros forumą „Lietuva ir UNESCO: ar vykdome pažadą sau ir pasauliui?“

Prezidentas surengs kultūros forumą „Lietuva ir UNESCO: ar vykdome pažadą sau ir pasauliui?“

2021 02 06
LMA Vrublevskių bibliotekos archyvai | eparodos.mab.lt nuotr.

Sukurtas naujas kultūros vertybių portalas

2021 02 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Geležinkelis | klaipėda.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Septyniuose prie geležinkelio esančiuose miestuose triukšmo bus mažiau

2021 02 27
Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus
Gamta ir žmogus

Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus

2021 02 27
Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio
Gamta ir ekologija

Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio

2021 02 27
Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas
Architektūra

Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

2021 02 27
Alternatyva gatvės muzikai – gyvas retųjų meldinių nendrinukių koncertas Nemuno deltoje
Gamta ir ekologija

Kviečiama įsijungti į gamtą mylinčių ūkininkų gretas – apsaugoti gresiančių išnykti paukščių buveines

2021 02 27
Lietuvoje žuvys bus sekamos akustine įranga
Gamta ir žmogus

Lašiša – puikus baltymų šaltinis

2021 02 27
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Kainų kilimas po pandemijos: kam ruoštis?

2021 02 27
Kokias grėsmes vandens telkiniams kelia užtvankos?
Gamta ir ekologija

Kokias grėsmes vandens telkiniams kelia užtvankos?

2021 02 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • -.-.- apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • mociute apie Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus
  • Pajūrietis apie Lašiša – puikus baltymų šaltinis
  • ĮTARIMAS kilo apie Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Septyniuose prie geležinkelio esančiuose miestuose triukšmo bus mažiau
  • Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus
  • Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio
  • Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1618; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 930; komentarų: 13
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 817; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 706; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 677; komentarų: 10
  • Didžiulė D. Trampo pergalė peržiūrėta: 640; komentarų: 23

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

by Kristina Aleknaitė
2021 02 25
0
Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

Vasario 24–27 d. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai dalyvauja virtualioje „Knygų savaitėje“, kuri keičia tradiciškai šį mėnesį vykstančią...

Skaityti toliau

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

by Kristina Aleknaitė
2021 02 22
2
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2020 m. gruodžio mėn. pasirodė dviejų autorių – prof. Jūratės Jankauskienės ir Virginijos Ruškienės – knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios...

Skaityti toliau

Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

by Kristina Aleknaitė
2021 02 16
0
Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

Lietuvos nacionalinis muziejus ir Signatarų namai karantino metu parengė ir šalies kraštų bendruomenėms dovanoja kilnojamąją parodą apie Vasario 16-osios šventę...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • -.-.- apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • mociute apie Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus
  • Pajūrietis apie Lašiša – puikus baltymų šaltinis
  • ĮTARIMAS kilo apie Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
  • Kur dingo specialybė? - apie Lašiša – puikus baltymų šaltinis
Kitas straipsnis
Robotai ateina: jie keis net medikus ir teisininkus

Robotai ateina: jie keis net medikus ir teisininkus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai