Penktadienis, 5 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

L. Zamenhofo metams – Vytauto Šilo knyga „L. Zamenhofas istorinėje Lietuvoje“

www.alkas.lt
2017 12 10 10:56
0
Vytautas Šilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Šilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Šilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Vytautas Šilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šie metai, minint 100-ąsias Liudviko Zamenhofo, tarptautinės esperanto kalbos kūrėjo, mirties metines, UNESCO paskelbti L. Zamenhofo metais. L. Zamenhofo metų minėjimą Lietuvoje prasmingai papildo Vilniaus esperantininkų draugijos išleista Vytauto Šilo knyga „L. Zamenhofas istorinėje Lietuvoje“. Knygos pasirodymas reikšmingas ne tik esperanto kalbos bei idėjos puoselėtojams bet ir visiems Lietuvos praeitimi ir ją garsinančiais žmonėmis besidomintiems tautiečiams. Tikrai ne visi, dažnai žingsniuojantys L. Zamenhofo gatve Kaune, paklausti atsakytų, kas gi buvo tas L. Zamenhofas.

Knygos autorius Vytautas Šilas, šiemet atšventęs garbią amžiaus sukaktį, esperanto veikloje dalyvauja nuo studijų laikų. 1969 metais jis įsteigė Vilniaus jaunimo esperanto klubą „Juneco“, veikiantį ir dabar. Jis ilgai buvo šio klubo pirmininku, redagavo žurnalą esperanto kalba „Litova stelo“, 1977 m. parengė ir išleido pirmąjį pasaulyje esperanto kalbos vadovėlį radijo mėgėjams, dalyvavo Tarptautinė esperantininkų radijo mėgėjų lygos (ILERA), Tarptautinė esperantininkų žurnalistų sąjungos (TEJA) veikloje, paskelbė dešimtis straipsnių apie esperanto veiklą ir apie Mažąją Lietuvą, yra ne vienos knygos ir enciklopedinių leidinių sudarytojas. L. Zamenhofą knygos autorius pavadino garsiausiu pasaulyje litvaku, jo vardas interneto paieškos sistemoje randamas 453 tūkst. paminėjimų. Nepaisant painių L. Zamenhofo gyvenimo geografinių ir kalbinių peripetijų, jis savo tėvyne laikė Lietuvą.

L. Zamenhofas gimė žydiškoje to meto Baltstogės miesto dalyje. Tai dabartinis Bialystokas Lenkijoje, jo gimimo metu – Carinės Rusijos teritorija,Gardino gubernija, o XIV – XV a. – tai Lietuvos valstybė. Tapęs gydytoju, savo praktiką pradėjo irgi Lietuvoje, mažame Veisiejų miestelyje, kur tuomet gyveno jo sesuo Fania su vyru vaistininku, Liudviko studijų draugu. Kaune, L. Zamenhofo gatvėje, stovi jo uošvių Zilbernikų, namas. Jeigu ne jų finansinė parama, galbūt ir neturėtume esperanto kalbos, kuri paplito visame pasaulyje ir gyvuoja jau daugiau kaip 130 metų.

Gimęs Lenkijoje vaikystės metais Liudvikas šeimoje kalbėjo rusų ir jidiš kalbomis, lenkų kalbą išmoko vėliau, gyvendamas Varšuvoje. 2014 metais Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija esperanto kalbą įtraukė į nacionalinį nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą. Na o pats L.  Zamenhofas, save tapatino su lietuvių tauta. 1912 metais, minint 25-uosius esperanto kalbos gyvavimo metus, Austrijos imperijos užvaldytoje senojoje lenkų sostinėje Krokuvoje vykusiame Pasauliniame esperantininkų kongrese, jis kalbėjo „Tiesa yra tokia, kad aš niekam nesu padaręs bloga, tačiau esu žydas, gimiau Lietuvoje […]. Todėl, kad nepadarytumėte neteisingo žingsnio, jūs turite žinoti, kokiai tautai aš pats priskiriu save“.

Knyga „L. Zamenhofas istorinėje Lietuvoje“ yra iš tiesų reikšmingas dokumentas, suteikiantis išsamesnės medžiagos apie šį kilnų žmogų, pacifistą, troškusį išgelbėti pasaulį nuo bereikalingų tautinių, religinių konfliktų, kurie ir šiandien pasauliui atneša daug skausmo. Veisiejuose 1964 metais vyko Pabaltijo esperantininkų stovykla. Vytauto Šilo ir kitų esperantininkų pastangos lėmė, kad Vykdomasis komitetas nusprendė pakeisti dviejų gatvių pavadinimus ir taip įamžinti esperanto kalbos kūrėjo atminimą – viena gatvė pavadinta L. Zamenhofo, kita Esperanto vardu. Sužinojęs apie gatvių pavadinimų pakeitimus, Lietuvos komunistų partijos centro komitetas pasipiktino, liepė grąžinti gatvių pavadinimus, o miestelio vykdomojo komiteto pirmininkas gavo nuobaudą. Tik prasidėjus išsivadavimo sąjūdžiui, 1989 metais Veisiejuose vėl atsirado L. Zamenhofo gatvė. Dar po dešimties metų, 1998 metais Veisiejuose vėl vyko Baltijos esperantininkų dienos, tuomet pirmą kartą čia iš Prancūzijos atvyko. L. Zamenhofo vaikaitis Liudvikas Kristoforas Zaleskis-Zamenhofas, vienintelis šeimos palikuonis, išvengęs mirties nacių stovyklose. 1998 liepos 22 dieną, miestelio parke buvo atidengtas paminklas esperanto kalbos kūrėjui (skulptorius J. Narušis, architektas V. Jaciunskas). Paminklo iniciatorius buvo selezietis kunigas, Alytaus garbės klebonas esperantininkas Pranas Gavėnas, sugrįžęs iš Brazilijos. Paminklo postamente iškalti žodžiai lietuvių ir esperanto kalbomis „Tu stovi dabar man akyse, mano brangioji Lietuva, mano nelaiminga tėvyne, kurios niekada negalėsiu pamiršti, nors palikau Tave dar vaikystėje…“.

Paminklo atidengimo proga sveikinimą atsiuntė ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, joje sakoma „Liudviko L. Zamenhofo kūrinys… bus visada gyvas ir reikalingas žmonėms. … paminklas Veisiejuose taps dalele mūsų dėkingumo Liudvikui Zamenhofui už tai, kad Lietuvos vardas pasaulyje yra dažnai minimas kaip esperanto kalbos gimtinė“.

Vieną savo knygos skyrelį Vytautas Šilas pavadino taip – „Be Kauno nebūtų esperanto“. Taigi, dėka to, kad ir L. Zamenhofo uošvis , muilo fabriko savininkas Kaune Aleksandras Zilbernikas, ir jo dukra, Liudviko žmona Klara pritarė altruistinei L. Zamenhofo idėjai, dėka jų finansinės paramos buvo leidžiami pirmieji esperanto kalbos vadovėliai . Gavęs didžiulį, net dešimt tūkstančių rublių Klaros kraitį, L. Zamenhofas 1887 m. liepos 26 dieną pas Varšuvos spaustuvininką Chaimą Kelterį išleido pirmąją esperantišką knygą „Tarptautinė kalba, Įvadas ir visas vadovėlis“ rusų kalba. Joje buvo šešių puslapių gramatika, keli tekstai esperanto kalba; malda Tėve mūsų, laiško pavyzdys, tekstas iš biblijos, H. Heinės eilėraščio vertimas, du originalūs L. Zamenhofo eilėraščiai.

Sulenkiamame lape buvo išspausdintas 917 žodžių žodynėlis. Dabar esperanto kalba paplitusi visame pasaulyje, yra daugybė klasikos vertimų ir originalios kūrybos išleista, vyksta daugybė renginių – pasaulinių kongresų, profesiniu požiūriu susivienijusių grupių (mokytojų, geležinkelininkų, medikų, radijo mėgėjų) susitikimų, katalikiškų, ekumeninių kongresų, esperanto kalba leidžiama dešimtys laikraščių ir žurnalų, yra tarptautinis choras, įvairaus žanro muzikos ansamblių.

Vytautas Šilas savo knygoje teigia „Istorinė Lietuva, kurioje prabėgo L. Zamenhofo vaikystė ir pirmieji gydytojo karjeros metai, yra ir bus ta žemė, be kurios L. Zamenhofas nebūtų ZAMENHOFAS, o jo esperanto nebūtų išvydusi pasaulio“. Knygoje rasime daugiau detalių apie L. Zamenhofo gyvenimą, esperantininkų judėjimą Lietuvoje ir pasaulyje, L. Zamenhofo atminimo vietas Lietuvoje ir Lenkijoje.

Parengė Danutė Statkuvienė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniuje bus atidaryta Liudviko Zamenhofo jubiliejuj skirta paroda
  2. Kaune – pažintis su esperanto kalbos įkūrėju Liudviku Zamenhofu
  3. V. Šilas. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto priešistorė

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kazimieras Uoka | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nepriklausomybės Akto signatarui Kazimierui Uokai kovo 4 būtų sukakę – 70 (nuotraukos, video)

2021 03 04
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
K. Škirpa: Ta knyga bylos visiems ir visais laikais…

K. Škirpa: Ta knyga bylos visiems ir visais laikais…

2021 02 20
Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

2021 02 15
D. Pakštienė. Arvydo Juozaičio knyga „Kauno saulė“

D. Pakštienė. Arvydo Juozaičio knyga „Kauno saulė“

2021 02 15
LGGRTC išleido knygą „Sibiro madona“

LGGRTC išleido knygą „Sibiro madona“

2021 02 12
Sovietmečio Lietuvos architektūros užkulisiai – tarp kultūrinės rezistencijos ir maištaujančio oportunizmo? (video)

Sovietmečio Lietuvos architektūros užkulisiai – tarp kultūrinės rezistencijos ir maištaujančio oportunizmo? (video)

2021 02 08
G. Beresnevičiaus knyga „Dausos“ išleista gudų kalba

G. Beresnevičiaus knyga „Dausos“ išleista gudų kalba

2021 02 02
Su Irena Alijošiūte atsisveikinant

Su Irena Alijošiūte atsisveikinant

2021 01 30
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (I)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (I)

2021 01 29
Rodyti daugiau

Naujienos

„Kino pavasaris“ savivaldybėje
Kultūra

„Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje

2021 03 05
A. Žuko nuotr., smm.lt
Lietuvoje

Akcija „Užkrėsk gerumu“ kviečia gerumu dalintis visą mėnesį

2021 03 05
Po dešimtmečio pertraukos šalies mokyklas šiemet pasieks daug naujų kompiuterių
Lietuvoje

Kauno abiturientams – nemokama papildoma mokytojų pagalba

2021 03 05
tm.lt nuotr.
Lietuvoje

Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika

2021 03 05
Geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams – „Aukso paukštė“
Etninė kultūra

Geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams – „Aukso paukštė“

2021 03 05
Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių
Istorija

Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių

2021 03 05
Kovarnių diena
Gamta ir ekologija

Kovarnių diena

2021 03 05
Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
Naujienos

Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Urba apie A. Kiveris. Naikinamas tarpukario Lietuvos istoriją menantis akademinis choras „Ave Vita“ (video)
  • Svajonė apie Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika
  • Rimgaudas apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Juozas Brazauskas apie J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje
  • Akcija „Užkrėsk gerumu“ kviečia gerumu dalintis visą mėnesį
  • Kauno abiturientams – nemokama papildoma mokytojų pagalba
  • Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1250; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1172; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 911; komentarų: 49
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • V. Valiušaitis. Autonomijos DNR peržiūrėta: 479; komentarų: 9

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Nepriklausomybės Akto signatarui Kazimierui Uokai kovo 4 būtų sukakę – 70 (nuotraukos, video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 04
0
Kazimieras Uoka | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet kovo 4 d. kovo 11-osios Akto signatarui, žinomam Lietuvos politiniam bei visuomenės veikėjui, Tautininkų sąjungos nariui Kazimierui Uokai (1951-2016)...

Skaityti toliau

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
7
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Fotomenininkas Klaudijus Driskius 2021 m. išvakarėse išleido knygą-nuotraukų albumą „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“ (V.: Tautos paveldo tyrimai, 2020, 192 p.)....

Skaityti toliau

K. Škirpa: Ta knyga bylos visiems ir visais laikais…

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 20
1
K. Škirpa: Ta knyga bylos visiems ir visais laikais…

„Su įdomu perskaičiau Škirpos pasiaiškinimą iš 1947 m., - rašo man Marija Dambriunas-Šmidt (Schmidt), žinomo lietuvių kalbininko Leonardo Dambriūno (1906-1976)...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Urba apie A. Kiveris. Naikinamas tarpukario Lietuvos istoriją menantis akademinis choras „Ave Vita“ (video)
  • Svajonė apie Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika
  • Rimgaudas apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Juozas Brazauskas apie J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė
  • Laima apie Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
Kitas straipsnis
Dvikova. Kasparas Genzbigelis Lukiškių aikštėje bandė apginti Vytį nuo Laimos Kreivytės | respublika.lt, F. Kauzono nuotr.

F. Kauzonas. Kam įsireikė išvyti Vytį? (Detektyvas su moteriškais nukrypimais)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai