Penktadienis, 19 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

L. Zamenhofo metams – Vytauto Šilo knyga „L. Zamenhofas istorinėje Lietuvoje“

www.alkas.lt
2017 12 10 10:56
0
Vytautas Šilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Šilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Šilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Vytautas Šilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šie metai, minint 100-ąsias Liudviko Zamenhofo, tarptautinės esperanto kalbos kūrėjo, mirties metines, UNESCO paskelbti L. Zamenhofo metais. L. Zamenhofo metų minėjimą Lietuvoje prasmingai papildo Vilniaus esperantininkų draugijos išleista Vytauto Šilo knyga „L. Zamenhofas istorinėje Lietuvoje“. Knygos pasirodymas reikšmingas ne tik esperanto kalbos bei idėjos puoselėtojams bet ir visiems Lietuvos praeitimi ir ją garsinančiais žmonėmis besidomintiems tautiečiams. Tikrai ne visi, dažnai žingsniuojantys L. Zamenhofo gatve Kaune, paklausti atsakytų, kas gi buvo tas L. Zamenhofas.

Knygos autorius Vytautas Šilas, šiemet atšventęs garbią amžiaus sukaktį, esperanto veikloje dalyvauja nuo studijų laikų. 1969 metais jis įsteigė Vilniaus jaunimo esperanto klubą „Juneco“, veikiantį ir dabar. Jis ilgai buvo šio klubo pirmininku, redagavo žurnalą esperanto kalba „Litova stelo“, 1977 m. parengė ir išleido pirmąjį pasaulyje esperanto kalbos vadovėlį radijo mėgėjams, dalyvavo Tarptautinė esperantininkų radijo mėgėjų lygos (ILERA), Tarptautinė esperantininkų žurnalistų sąjungos (TEJA) veikloje, paskelbė dešimtis straipsnių apie esperanto veiklą ir apie Mažąją Lietuvą, yra ne vienos knygos ir enciklopedinių leidinių sudarytojas. L. Zamenhofą knygos autorius pavadino garsiausiu pasaulyje litvaku, jo vardas interneto paieškos sistemoje randamas 453 tūkst. paminėjimų. Nepaisant painių L. Zamenhofo gyvenimo geografinių ir kalbinių peripetijų, jis savo tėvyne laikė Lietuvą.

L. Zamenhofas gimė žydiškoje to meto Baltstogės miesto dalyje. Tai dabartinis Bialystokas Lenkijoje, jo gimimo metu – Carinės Rusijos teritorija,Gardino gubernija, o XIV – XV a. – tai Lietuvos valstybė. Tapęs gydytoju, savo praktiką pradėjo irgi Lietuvoje, mažame Veisiejų miestelyje, kur tuomet gyveno jo sesuo Fania su vyru vaistininku, Liudviko studijų draugu. Kaune, L. Zamenhofo gatvėje, stovi jo uošvių Zilbernikų, namas. Jeigu ne jų finansinė parama, galbūt ir neturėtume esperanto kalbos, kuri paplito visame pasaulyje ir gyvuoja jau daugiau kaip 130 metų.

Gimęs Lenkijoje vaikystės metais Liudvikas šeimoje kalbėjo rusų ir jidiš kalbomis, lenkų kalbą išmoko vėliau, gyvendamas Varšuvoje. 2014 metais Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija esperanto kalbą įtraukė į nacionalinį nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą. Na o pats L.  Zamenhofas, save tapatino su lietuvių tauta. 1912 metais, minint 25-uosius esperanto kalbos gyvavimo metus, Austrijos imperijos užvaldytoje senojoje lenkų sostinėje Krokuvoje vykusiame Pasauliniame esperantininkų kongrese, jis kalbėjo „Tiesa yra tokia, kad aš niekam nesu padaręs bloga, tačiau esu žydas, gimiau Lietuvoje […]. Todėl, kad nepadarytumėte neteisingo žingsnio, jūs turite žinoti, kokiai tautai aš pats priskiriu save“.

Knyga „L. Zamenhofas istorinėje Lietuvoje“ yra iš tiesų reikšmingas dokumentas, suteikiantis išsamesnės medžiagos apie šį kilnų žmogų, pacifistą, troškusį išgelbėti pasaulį nuo bereikalingų tautinių, religinių konfliktų, kurie ir šiandien pasauliui atneša daug skausmo. Veisiejuose 1964 metais vyko Pabaltijo esperantininkų stovykla. Vytauto Šilo ir kitų esperantininkų pastangos lėmė, kad Vykdomasis komitetas nusprendė pakeisti dviejų gatvių pavadinimus ir taip įamžinti esperanto kalbos kūrėjo atminimą – viena gatvė pavadinta L. Zamenhofo, kita Esperanto vardu. Sužinojęs apie gatvių pavadinimų pakeitimus, Lietuvos komunistų partijos centro komitetas pasipiktino, liepė grąžinti gatvių pavadinimus, o miestelio vykdomojo komiteto pirmininkas gavo nuobaudą. Tik prasidėjus išsivadavimo sąjūdžiui, 1989 metais Veisiejuose vėl atsirado L. Zamenhofo gatvė. Dar po dešimties metų, 1998 metais Veisiejuose vėl vyko Baltijos esperantininkų dienos, tuomet pirmą kartą čia iš Prancūzijos atvyko. L. Zamenhofo vaikaitis Liudvikas Kristoforas Zaleskis-Zamenhofas, vienintelis šeimos palikuonis, išvengęs mirties nacių stovyklose. 1998 liepos 22 dieną, miestelio parke buvo atidengtas paminklas esperanto kalbos kūrėjui (skulptorius J. Narušis, architektas V. Jaciunskas). Paminklo iniciatorius buvo selezietis kunigas, Alytaus garbės klebonas esperantininkas Pranas Gavėnas, sugrįžęs iš Brazilijos. Paminklo postamente iškalti žodžiai lietuvių ir esperanto kalbomis „Tu stovi dabar man akyse, mano brangioji Lietuva, mano nelaiminga tėvyne, kurios niekada negalėsiu pamiršti, nors palikau Tave dar vaikystėje…“.

Paminklo atidengimo proga sveikinimą atsiuntė ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, joje sakoma „Liudviko L. Zamenhofo kūrinys… bus visada gyvas ir reikalingas žmonėms. … paminklas Veisiejuose taps dalele mūsų dėkingumo Liudvikui Zamenhofui už tai, kad Lietuvos vardas pasaulyje yra dažnai minimas kaip esperanto kalbos gimtinė“.

Vieną savo knygos skyrelį Vytautas Šilas pavadino taip – „Be Kauno nebūtų esperanto“. Taigi, dėka to, kad ir L. Zamenhofo uošvis , muilo fabriko savininkas Kaune Aleksandras Zilbernikas, ir jo dukra, Liudviko žmona Klara pritarė altruistinei L. Zamenhofo idėjai, dėka jų finansinės paramos buvo leidžiami pirmieji esperanto kalbos vadovėliai . Gavęs didžiulį, net dešimt tūkstančių rublių Klaros kraitį, L. Zamenhofas 1887 m. liepos 26 dieną pas Varšuvos spaustuvininką Chaimą Kelterį išleido pirmąją esperantišką knygą „Tarptautinė kalba, Įvadas ir visas vadovėlis“ rusų kalba. Joje buvo šešių puslapių gramatika, keli tekstai esperanto kalba; malda Tėve mūsų, laiško pavyzdys, tekstas iš biblijos, H. Heinės eilėraščio vertimas, du originalūs L. Zamenhofo eilėraščiai.

Sulenkiamame lape buvo išspausdintas 917 žodžių žodynėlis. Dabar esperanto kalba paplitusi visame pasaulyje, yra daugybė klasikos vertimų ir originalios kūrybos išleista, vyksta daugybė renginių – pasaulinių kongresų, profesiniu požiūriu susivienijusių grupių (mokytojų, geležinkelininkų, medikų, radijo mėgėjų) susitikimų, katalikiškų, ekumeninių kongresų, esperanto kalba leidžiama dešimtys laikraščių ir žurnalų, yra tarptautinis choras, įvairaus žanro muzikos ansamblių.

Vytautas Šilas savo knygoje teigia „Istorinė Lietuva, kurioje prabėgo L. Zamenhofo vaikystė ir pirmieji gydytojo karjeros metai, yra ir bus ta žemė, be kurios L. Zamenhofas nebūtų ZAMENHOFAS, o jo esperanto nebūtų išvydusi pasaulio“. Knygoje rasime daugiau detalių apie L. Zamenhofo gyvenimą, esperantininkų judėjimą Lietuvoje ir pasaulyje, L. Zamenhofo atminimo vietas Lietuvoje ir Lenkijoje.

Parengė Danutė Statkuvienė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vilniuje bus atidaryta Liudviko Zamenhofo jubiliejuj skirta paroda
  2. Kaune – pažintis su esperanto kalbos įkūrėju Liudviku Zamenhofu
  3. V. Šilas. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto priešistorė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

110-ųjų S. Banderos gimimo metinių minėjimas Kijeve | Akas.lt nuotr.

V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

2022 08 06
Dr. Birutė Railienė ir akademikas Algimantas Grigelis | mokslolietuva.lt nuotr.

Išleista atsiminimų knyga apie J. A. Krikštopaitį

2022 08 05
Klaipėdoje vyks Baltijos esperantininkų dienos | alkas.lt nuotr.

Klaipėdoje vyks Baltijos esperantininkų dienos

2022 07 09
Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri

2022 06 29
Knygos autorės M. Jarušaitienė ir R. Driaučiūnaitė | Rengėjų nuotr.

Šiauliuose – istorinės atminties liudijimai

2022 06 18
J. Usinavičiaus knygos „Vėjas“ sutiktuvės Skapiškyje

J. Usinavičiaus knygos „Vėjas“ sutiktuvės Skapiškyje

2022 05 31
Minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metines: 3 filmai apie vieną didžiausių žmonijos nelaimių

Minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metines: 3 filmai apie vieną didžiausių žmonijos nelaimių

2022 05 08
LAF nariai Kaune apžiūrinėja iš Sovietų Raudonosios Armijos atimtą T-38 tanką | wikipedia.org nuotr.

J. Survilaitė. Kai Tautos širdyje plaka kelių kartų ritmas

2022 05 06
Minimos Gegužės 3-iosios Konstitucijos metinės

Minimos Gegužės 3-iosios Konstitucijos metinės

2022 05 03
„Burbiškio dvaras. Istorija, kultūra, paveldas“ | A. Labenskytės nuotr.

Išleista knyga apie Burbiškio dvarą

2022 05 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos miškai | uzmiskus.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Ukrainiečiai domisi Lietuvos patirtimi pertvarkant valstybinių miškų valdymą

2022 08 19
Stipendijos Lietuvos moterims – verslininkėms | Pexels nuotr.
Lietuvoje

Stipendijos Lietuvos moterims – verslininkėms

2022 08 19
Profesinis mokymas įgauna pagreitį | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Pasirinkti profesiją galima iki rugpjūčio 23 d.

2022 08 19
Aušra Liutkutė (sopranas), Giedrė Gabnytė (vargonai) | Alkas.lt ekrano nuotr.
Menas

Šv. Roko atlaiduose muzikos garsais bus pagerbtas neįprastas M.K. Čiurlionio paveikslas

2022 08 19
Paminėtos „Santara“steigimo 110-osios metinės | R. Kaminsko nuotr.
Istorija

Paminėtos Mažosios Lietuvos lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“steigimo 110-osios metinės

2022 08 19
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 18 14:42

2022 08 18
Šalyje pradėtas priedangų ženklinimas
Lietuvoje

Šalyje pradėtas priedangų ženklinimas

2022 08 18
Šiauliai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Naujienos

Šiauliuose tiesiamas pietrytinis aplinkkelis

2022 08 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ačiū apie Šv. Roko atlaiduose muzikos garsais bus pagerbtas neįprastas M.K. Čiurlionio paveikslas
  • Nerima apie Lietuvos politinės kultūros ištakos – ar galėjome/galime gyventi demokratiškai?
  • tai menas apie Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka
  • T0mas J. apie Prisimenant LR Konstitucijos kūrėją dr. Stasį Stačioką

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ukrainiečiai domisi Lietuvos patirtimi pertvarkant valstybinių miškų valdymą
  • Stipendijos Lietuvos moterims – verslininkėms
  • Pasirinkti profesiją galima iki rugpjūčio 23 d.
  • A. Matulevičius. Pasimokykime iš ukrainiečių

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Levickio ir R. Marcinkutės koncertas – Kazickų atminimui peržiūrėta: 559; komentarų: 0
  • Danguje – Perseidų meteorų strėlės peržiūrėta: 506; komentarų: 0
  • V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę peržiūrėta: 474; komentarų: 11
  • M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai? peržiūrėta: 469; komentarų: 8
  • Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje peržiūrėta: 461; komentarų: 0
  • Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo peržiūrėta: 444; komentarų: 4

Kiti Straipsniai

V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 06
11
110-ųjų S. Banderos gimimo metinių minėjimas Kijeve | Akas.lt nuotr.

Ilgokai nesuprantu kodėl sovietai, dabar - Putino pakalikai, tokią zoologinę neapykantą reiškia ukrainiečių Stepanui Banderai?

Skaityti toliau

Išleista atsiminimų knyga apie J. A. Krikštopaitį

by Kristina Aleknaitė
2022 08 05
1
Dr. Birutė Railienė ir akademikas Algimantas Grigelis | mokslolietuva.lt nuotr.

Atsiminti – tai puoselėti papročius: Nuostabu – sulaukiau vasaros! Po dienos krypties lūžio nepastebiu, kaip naktis lėtai artėja. Nuostabu – dar galiu...

Skaityti toliau

Klaipėdoje vyks Baltijos esperantininkų dienos

by Kristina Aleknaitė
2022 07 09
1
Klaipėdoje vyks Baltijos esperantininkų dienos | alkas.lt nuotr.

Liepos 9 – 17 dienomis, Klaipėdos universitete, penkiasdešimtšeštąjį kartą Baltijos šalių esperantininkai renkasi į savo tradicines kasmetines tarptautines dienas. Renginio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Ačiū apie Šv. Roko atlaiduose muzikos garsais bus pagerbtas neįprastas M.K. Čiurlionio paveikslas
  • Nerima apie Lietuvos politinės kultūros ištakos – ar galėjome/galime gyventi demokratiškai?
  • tai menas apie Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka
  • T0mas J. apie Prisimenant LR Konstitucijos kūrėją dr. Stasį Stačioką
  • Antanas apie Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka

Kitas straipsnis
Dvikova. Kasparas Genzbigelis Lukiškių aikštėje bandė apginti Vytį nuo Laimos Kreivytės | respublika.lt, F. Kauzono nuotr.

F. Kauzonas. Kam įsireikė išvyti Vytį? (Detektyvas su moteriškais nukrypimais)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai