Trečiadienis, 18 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Kodėl žmonės bijo kalbėti apie mirtį?

www.alkas.lt
2018 05 13 07:00
3
Laura Rimkutė | Asmeninė nuotr.

Laura Rimkutė | Asmeninė nuotr.

Laura Rimkutė | Asmeninė nuotr.
Laura Rimkutė | Asmeninė nuotr.

Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, su kuria, atėjus laikui, susiduria kiekvienas. Nors gyvenimo baigtį turėtume priimti kaip natūralų procesą, šiandien gyvename visuomenėje, kuri renkasi mirties temą ignoruoti, o pokalbiai su artimaisiais apie tai, kokio paskutinio atsisveikinimo norėtume, dažniausia tiesiog neegzistuoja.

Psichologė Laura Rimkutė pastebi, kad šiuolaikinių žmonių nekalbėjimas apie mirtį glaudžiai susijęs su noru rinktis lengvesnį kelią – daugelis linkę užsimerkti prieš tuos dalykus, kurių bijo.„Gyvename kultūroje, kurioje mirtis laikoma tabu tema. Tai, kas yra sena, daugeliui asocijuojasi su žodžiais prasčiau, blogiau, todėl apie mirtį, kaip ir apie senjorų gyvenimą, kalbama nedažnai. Taip pat labai svarbus religijos veiksnys: Rytų kraštuose, kur dominuojančių religijų išpažinėjai tiki reinkarnacija ir pasikartojančiu atgimimu, apie mirtį diskutuojama kur kas daugiau ir drąsiau. Katalikiškoje Lietuvoje mirtį vis dar dengia visiškos nežinomybės šydas ir tai yra tema, kurios daugelis stengiasi išvengti“, – sako L. Rimkutė.

Kalbėti apie mirtį – naudinga

Pasak psichologės, nors mirtis nėra dažniausia pokalbių tema, ji neturėtų būti laikoma tabu, nes kalbėti apie išėjimą iš šio pasaulio nėra blogas ženklas, priešingai – tai naudinga ir reikalinga praktika.

„Išskiriamos įvairios priežastys, kodėl kalbėtis apie mirtį yra naudinga. Visų pirma, tai suartina žmones. Tarpusavyje pasidalijus baimėmis, jas priimti tampa lengviau ir tokiu būdu jas galima įveikti. Antra, žmonės pradeda geriau suvokti šio gyvenimo laikinumą, kuris juos paskatina savo artimiesiems pasakyti tai, ką neretai pamiršta: kad juos myli, vertina ir brangina esamą ryšį. Tokie pokalbiai žmogų paskatina apmąstyti ir savo požiūrį į mirtį. Daugeliui mintys apie išėjimą Anapilin tampa įkvėpimo gyventi geresnį gyvenimą šaltiniu“, – pasakoja L. Rimkutė.

Pirmoji neuroedukatorė Lietuvoje, asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“ įkūrėja, netekties skausmą išgyvenančius žmones konsultuojanti Marija Mendelė-Leliugienė taip pat pabrėžia diskusijų apie mirtį su artimaisiais svarbą ir atkreipia dėmesį, kaip šia tema turėtų būti kalbama su vaikais.

Marija Mendelė-Leliugienė | P. Stefanovičiaus nuotr.
Marija Mendelė-Leliugienė | P. Stefanovičiaus nuotr.

„Kalbėtis su šeimos nariais apie mirtį, kaip apie perėjimą iš matomo gyvenimo į nematomą, yra būtina. Tačiau noriu pabrėžti, kad tėvams, šia tema kalbantiems su vaikais, labai svarbu išsiaiškinti, kaip tokią informaciją jiems pateikti, atsižvelgiant į vaiko psichosocialinę raidą. Tai reiškia, kad kalbant apie mirtį būtina pasirinkti specialų žodyną, kurį vaikas galėtų suvokti ir išėjimo Anapilint faktą priimtų be baimės. Išmintis, tolerancija ir kantrybė yra geriausi palydovai šeimoje, kalbantis apie tokius subtilius dalykus, kaip gyvybės ir mirties paslaptis“, – teigia neuroedukatorė.

Numatyti laidotuves pataria esant gyviems

Mirus žmogui lyg ir savaime aišku, kad jo laidotuvių ceremonijos rengimu privalo pasirūpinti artimieji, kurie tampa atsakingi už viską: nuo to, kokiu būdu bus laidojamas velionis, iki muzikos, kuri skambės ceremonijos metu. Psichologė L. Rimkutė tokį susiklosčiusį paprotį vertina neigiamai ir sako, jog išankstinis pokalbis, kaip žmogus norėtų būti palaidotas, yra naudingas visomis prasmėmis.

„Artimiesiems žinant tikslius mirusiojo pageidavimus, paprasčiau rūpintis atsisveikinimo ceremonijos rengimu. Kartais tai padeda išvengti konfliktų ir tarp pačių artimųjų, kai giminaičiai skirtingai įsivaizduoja, kaip turėtų vykti laidotuvės. Be to, labai svarbu, kad žinant velionio išreikštą valią, artimiesiems sukuriamas prasmės jausmas: įgyvendinę tiesioginį mirusiojo norą, pavyzdžiui, kad per laidotuves grotų tik linksma, visą jo gyvenimą mėgta muzika, ar po kremavimo pelenai būtų išbarstyti jo mylimoje žemėje, artimieji jaučiasi su mirusiuoju atsisveikinę tinkamai – sąžiningai išpildę, ko norėjo mylimas žmogus. Taip ir artimiesiems susitaikyti su netektimi būna lengviau“, – vardija psichologė.

Tokiai nuomonei pritaria ir M. Mendelė-Leliugienė, išankstinį laidotuvių planavimą laikanti pagalba artimiesiems. Ji savo dukroms jau yra parašiusi laišką, kuriame išreiškė valią, kokiu būdu nori būti palaidota.

„Remdamasi darbo ir asmenine patirtimi, galiu drąsiai teigti, kad artimuosius apie norimą laidotuvių ceremoniją informuoti tikrai verta. Atėjus skaudžiai valandai, šis žinojimas jiems tampa didžiule pagalba – aišku, kaip elgtis, kur kreiptis, kokius veiksmus atlikti. Po laidotuvių, kurios buvo surengtos taip, kaip buvo nurodęs velionis, artimieji jaučiasi išlaisvinti iš abejonių, ar tikrai viską padarė tinkamai. Dėl šių priežasčių ir esu parašiusi savo dukroms laišką, kuriame išreiškiau norą būti kremuota ir tik Lietuvoje esančiame Kėdainių krematoriume“, – apie savo išreikštą valią pasakoja M. Mendelė-Leliugienė.

Mirties faktą svarbu priimti

Ritualinių paslaugų centro „Rekviem“ laidotuvių ceremonijų planuotoja Rūta Cimarmanaitė pastebi, kad žmonės kol kas nėra linkę įsiklausyti į specialistų rekomendacijas iš anksto išreikšti norą, kaip turėtų atrodyti paskutinis atsisveikinimas.

Rūta Cimarmanaitė | Rengėjų nuotr.
Rūta Cimarmanaitė | Rengėjų nuotr.

„Gyvename laikais, kai išsivysčiusiose šalyse gyventojų mirtingumo rodiklis žemesnis nei bet kada, todėl vengiame pripažinti, kad visi anksčiau ar vėliau mirsime. Natūralu, jog ignoruodami šį faktą negalvojame ir apie tai, kokiu būdu ir kokioje aplinkoje norėtume būti palaidoti. Tačiau savo darbo praktikoje susiduriu su daugybe atvejų, kai artimieji stipriai išgyvena, jog nėra tikri, ar velionis būtų laimingas, matydamas aplinką, kurioje su juo atsisveikina artimiausi žmonės, ar jam patiktų gėlės, muzika ir daugybė kitų detalių“, – įžvalgomis dalijasi laidotuvių planuotoja.

Cimarmanaitė pataria į laidotuvių planavimą žvelgti taip pat rimtai, kaip ir į visus svarbiausius gyvenimo momentus, kuriuos būtina numatyti, nes paskutino atsisveikinimo ceremonija – taip pat mūsų gyvenimo dalis, net jei stebėti patys jos negalime.

Etnologas prof. Libertas Klimka nenorą kalbėti apie mirtį ir iš anksto galvoti apie savo laidotuves sieja su baltų genčių laidosena, kai prie kapo gentainius lydėjo dvejopi jausmai: velionio buvo gedima, jo gailimasi, bet kartu jaučiama ir prietaringa mirusiojo baimė. Kapas buvo suvoktas mitiškai – jis laikytas riboženkliu tarp gyvųjų ir vėlių pasaulių. Pasak profesoriaus, vėliau Letuvoje, kaip ir kitose šalyse, laidojimo papročiai kito pagal vyraujančią religiją, tačiau visi giliai religingi žmonės ir šiandien mirtį suvokia kaip perėjimą į amžinąjį gyvenimą anapusiniame pasaulyje. „Visos pasaulio religijos pripažįsta sielos gyvenimą dausose. Gailaujama tik išsiskyrimo su artimaisiais“, – teigia etnologas, primindamas, jog tūkstantį metų iki Kristaus gimimo mirusieji mūsų šalies teritorijoje buvo deginami, vėl šis paprotys Rytinėje Lietuvos dalyje įsivyravo nuo V a. ir plito link pajūrio. Nuo X a. iki Lietuvos krikšto jau visoje Lietuvoje liepsnojo laidotuvių laužai. Anot prof. L. Klimkos, kai kurie senovės baltų atsisveikinimo su velioniu elementai pasiekė net XX a. –  dar nelabai seniai Dzūkijoje buvo išlikęs mirusiojo apraudojimo paprotys bei Vėlinių laužai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Į amžinybę palydėtas etnologas Rolandas Petkevičius (nuotraukos, video)
  2. L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (II)
  3. Gabrielis Garsija Markesas. Laiškas (Genijaus atsisveikinimas)
  4. „Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologe Daiva Vaitkevičiene (audio)
  5. G. Beresnevičius. Vėlinėms žodžiai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Arūnas says:
    4 m. ago

    Kodėl kai kurie žmonės…

    Atsakyti
  2. visagine says:
    3 m. ago

    Nėra labai drąsu kalbėti mirtį, ypač kai tai liečia tave patį arba artimuosius. Dėl to ir yra teikiamos laidojimo planavimo paslaugos, nes artimiems tą mirties akimirką sunku daryti bet ką, ką kalbėti apie higieną, namų tvarkymąsi ir tt, o jei dar reiktų kalbėti apie tai su šarvojimo salėm, duobkasiais.. Šį faktą svarbu priimti tiems, kuriems nustatyta mirties data, sunkios ligos.. Bet tai visada liks tabu daugeliui žmonių, ypač jautresnių tarpe.

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    3 m. ago

    Na, kai saulelė vakarop, ir kai jau kitaip viskas atrodo, susiskaičiuoji savo gyvenimo žygdarbius, jaunystėje stumte stumtas savo „pažangias tiesas” ir suvoki, jog, jei pats Dangaus vartininkas būtum, tai tokio nė už ką į savo buveinę neįsileistum! Juk ten irgi reikia švarios, sveikos (ekologiškos) aplinkos. Negi patys sau kenktų, tokias murzinas dūšias priimdami?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

2022 05 18
„Skirtingos spalvos“ kviečia Vilniaus miesto širdį nudažyti balta spalva

„Skirtingos spalvos“ kviečia Vilniaus miesto širdį nudažyti balta spalva

2022 05 09
Vytautas Dovydaitis 1929–2022 | Alkas.lt koliažas

Netekome iškilaus agronomo prof. Vytauto Dovydaičio

2022 05 09
Pixabay.com, skalekar1 nuotr.

D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus

2022 05 07
Regina Parnarauskienė 1934-2022 | Alkas.lt koliažas

Mirė laisvės kovotoja, gydytoja prof. Regina Parnarauskienė

2022 05 06
Regina Gytė Narušienė | asmeninė nuotr.

Anapilin išlydime Reginą Gytę F. Narušienę

2022 05 03
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino nacionalinį psichikos sveikatos tinklapį

Patiriate nerimą? Psichologė siūlo sugrįžti į sodus bei daržus

2022 04 21
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Visuomenei atverta beveik dvigubai daugiau duomenų

2022 04 19
Mantas Kvedaravičius (1976-2022) | facebook.com, D. Jankausko nuotr.

Rusų budelių nužudytas kino režisierius, kultūros antropologas Mantas Kvedaravičius palaidotas gimtuosiuose Biržuose

2022 04 10
Nacionalinio susitarimo dėl miškų dokumentas – jau netrukus

Nacionalinio susitarimo dėl miškų dokumentas – jau netrukus

2022 04 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus
Lietuvoje

Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus

2022 05 18
Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms
Lietuvoje

Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms

2022 05 18
Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas
Lietuvoje

Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas

2022 05 18
Gitanas Nausėda ir Ilhamas Alijevas | prezidentas.lt nuotr.
Lietuvoje

G. Nausėda: turime ką pasiūlyti Azerbaidžanui

2022 05 18
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Notarų paslaugos – ir mišriuoju būdu

2022 05 18
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Įkūrusiems verslą ukrainiečiams – 2 mln. parama

2022 05 18
Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį
Lietuvoje

Krizių centuose daugės paslaugų

2022 05 18
Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus
Architektūra

Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus

2022 05 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie „Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • nuomonė apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai
  • Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus
  • Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms
  • Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 493; komentarų: 24
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 480; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 473; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 455; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 385; komentarų: 4
  • Rusijos ambasadoriui Varšuvoje primintas ukrainiečių kraujas peržiūrėta: 369; komentarų: 18

Kiti Straipsniai

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

by Kristina Aleknaitė
2022 05 18
1
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

Gegužės ir birželio mėnesiais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įvyks šešios diskusijos, kuriose įvairių sričių žinovai aptars galimus Lietuvos ateities scenarijus...

Skaityti toliau

„Skirtingos spalvos“ kviečia Vilniaus miesto širdį nudažyti balta spalva

by Kristina Aleknaitė
2022 05 09
0
„Skirtingos spalvos“ kviečia Vilniaus miesto širdį nudažyti balta spalva

Gegužės 15 d. nuo 14 val. VšĮ „Skirtingos Spalvos“ kviečia į neįgalumo temai skirtą renginį Vilniaus miesto rotušėje. Atvykusiųjų lauks...

Skaityti toliau

Netekome iškilaus agronomo prof. Vytauto Dovydaičio

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 09
0
Vytautas Dovydaitis 1929–2022 | Alkas.lt koliažas

Gegužės 7 d., eidamas 94-uosius mirė žymus Lietuvos agronomijos habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, prof. Vytautas Dovydaitis (1929-09-05–2022-05-07). V. Dovydaitis, buvo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie „Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • nuomonė apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

Kitas straipsnis
Rengiama konferencija „Stumbrai Lietuvoje: aktualijos ir sprendimai“

Laukiama visuomenės balso dėl Stumbro populiacijos apsaugos ir valdymo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai