Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai surengs literatūrinę protesto akciją

Gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – šiais metais neliks vien simbolinė. 12 val. lituanistiniai institutai surengs subtilią literatūrinę protesto akciją. Keturių mokslo įstaigų darbuotojai ir visi knygos bičiuliai Vileišių rūmuose skaitys Maironio poemą „Jaunoji Lietuva“ – tarytum paraginimą valdžiai rimčiau susirūpinti humanitarinių mokslų padėtimi.

Atsakydami į Švietimo ir mokslo ministerijos optimizavimo lūkesčius apjungiant keturis institutus, patys keturi institutai kuria savarankišką bendradarbiavimo erdvę. Mokslininkai susiburs per tradicinius klasikos skaitymus gegužės 7 d., pirmadienį ir 12 val. savo balsu paliudys „Jaunąją Lietuvą“, apie kurią literatūros profesorė Viktorija Daujotytė šitaip atsiliepusi: „(…) žmogaus gyvenimą poemoje apgaubia, galiausiai ir įprasmina, bendroji, tautiškoji, bendruomeninė erdvė, reikalaujanti asmeniško atsidavimo, įsipareigojimo“.

Anot Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorės Aušros Martišiūtės-Linartienės, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena įpareigoja atsakyti į klausimą, ką lituanistika reiškia šiuolaikinėje Lietuvoje. „Kaip lituanistikos mokslininkai tęsia kovotojų už spaudos ir žodžio laisvę, knygnešių misiją? Kodėl svarbu išsaugoti lituanistinių institutų savarankiškumą ir apskritai aktyvią humanitariką kaip minties jaunatvės šaltinį?“ – retoriškai klausia profesorė. Institutų vadovai žada plačiau apibūdinti institutų ir humanitarikos padėtį prieš klasikos skaitymus 13 val. vyksiančioje spaudos konferencijoje. Joje taip pat bus paaiškinta kodėl nereikia valstybinių lituanistinių institutų jungti į vieną humanitarinių tyrimų centrą bei pateikti Valstybinių lituanistinių mokslo institutų veiklos tobulinimo scenarijai.

Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoja dr. Zita Medišauskienė mano, kad XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių visuomenės rūpestis vėl tampa aktualus. „Tarptautinės ir šalies gyvenimo aktualijos vėl verčia klausti apie mūsų įsipareigojimą savo kalbai, savo šalies bendruomenei, jos kultūrai ir istorijai. Ar vis dar reikalingi Lietuvai lituanistiniai institutai?“, – sako istorikė.

Vyriausybės planas paversti institutus bevardžiu humanitarinių mokslų centru, anot Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojos dr. Jolantos Širkaitės, keičia iki šiol vien ramiai minėtos šventės nuotaiką. „Valstybės atkūrimo šimtmečio proga prisiminsime Lietuvos prisikėlimą naujam gyvenimui. Tai kartu taps savotiška simboline lituanistikos tyrinėtojų protesto akcija, nukreipta prieš pradėtą vykdyti lituanistikos skurdinimo politiką“, – teigia dailėtyrininkė.

Lietuvių kalbos instituto direktorės Jolantos Zabarskaitės pastebėjimu, lituanistikai patiriant išbandymų, gegužės 7-osios minėjimas nūnai tampa dar prasmingesnis. „Lituanistiniai institutai, būdami atsakingi už lituanistiką valstybėje, priversti valdžiai įrodinėti, kad jų darbai yra reikšmingi Lietuvoje ir pasaulyje, bei ginti savo savarankiškumą valstybėje. Todėl eksponuosime savo nuveiktus darbus visiems Lietuvos žmonėms, kurie ateis į Vileišių rūmus, tikėdami kuriančia, stipria, modernia Lietuvos tapatybe ir aktyviai bendradarbiaujančiais, bet autonomiškais lituanistiniais institutais“, – sako profesorė.

Vileišių rūmuose pirmadienio vidudienį skaitant Maironio poemą, šventės lankytojai susipažins su institutų išleistų leidinių paroda „Knygų laiptai“, šią savaitę ši instaliacija veiks ir Seimo rūmuose. Gegužės 7-ąją Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas taip pat tradiciškai pakvies visą gegužę įsigyti knygų su 50 poroc. nuolaida ir paskelbs Vasario 16-ąją prasidėjusios akcijos šešiolikai švietimo ir kultūros įstaigų padovanoti po 100 knygų rezultatus.