Pasiūlymai Lietuvai: atrasti tapatybę ir tapti kokybiškų paslaugų šalimi

Ar Lietuva iš tiesų drąsi šalis? O gal ji – kokybiškų paslaugų centras? Stiprinti egzistuojančius stereotipus ir pristatyti Lietuvą kaip gintaro ir krepšinio šalį, o gal geriau kaip nebrangių medicinos ir sveikatingumo paslaugų, žalią kraštą?

Tokie klausimai buvo keliami vakar Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Medicinos turizmas – Lietuvos paslaugų eksporto proveržio kryptis“. Joje ne tik aptartos pasaulinės sveikatos turizmo tendencijos ir perspektyvos bei Lietuvos galimybės šioje srityje, bet ir diskutuota apie šalies įvaizdį ir rinkodarą.

Potencialas suprantamas

„Augantys turistų, ypač – medicinos – srautai rodo mūsų paslaugų kokybę ir jų potencialą“, – sveikinimo kalboje sakė Lietuvos Respublikos ūkio ministras Evaldas Gustas. Jis išreiškė tikėjimą, kad Lietuva gali tapti sveikatos turizmo centru Europoje.

Kaip juo tapti, susirinkę į konferenciją, vakar atsakymų ieškojo daugiau nei šimtas medicinos ir turizmo profesionalų. Bene iš visų pranešėjų lūpų skambėjo būtinybė bendradarbiauti verslui ir valstybės institucijoms, tikslinių rinkų identifikavimo ir tinkamo šalies pristatymo svarba.

„Galiu pažadėti, kad mūsų savivaldybė padarys viską, kas jos jėgoms, kad Vilnius būtų svetingas medicinos turistams. Jau esame pradėję diskusiją su Lietuvos medicinos turizmo klasteriu šiais klausimais“, – teigė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Nauda daugeliui

Kodėl vis daugiau valstybių investuoja į medicinos turizmą? „Pagrindinė priežastis yra ta, kad šių turistų generuojama ekonominė nauda ženkliai didesnė nei atvykstančių poilsiniais ar pažintiniais tikslais. Investicijos į sveikatos turizmą atsiperka dešimteriopai“, – atsakymą pateikė Žydrė Gavelienė, Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.

„Medicinos turizmo naudą realiai jaučia ne tik medicinos ir sveikatingumo įstaigos, tačiau ir kelionių agentūros, apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės, maitinimo įstaigos, –prekybos ir laisvalaikio centrai – yra ilga vertės grandinė“, – sakė Laimutis Paškevičius, Lietuvos medicinos turizmo klasterio valdybos pirmininkas.

Ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad atvykę medicinos paslaugų asmenys įprastai pratęsia savo viešnagę, pavyzdžiui, reabilitacijos ar sveikatingumo paslaugas teikiančiuose centruose, dažnai kartu su visa šeima. Be to, akcentuota, kad sezoniškumo įtakai menkai jautrus sveikatos turizmas gali būti atsakymu Lietuvos pajūrio kurortams, vis dar ieškantiems būdų, kaip išvengti pajamų iš turizmo sumažėjimo atėjus rudeniui.

Iššūkių apstu

Itin daug dėmesio konferencijoje sulaukė viešnia iš JAV Rene-Mari Stefano (Renée-Marie Stephano), Pasaulio medicinos turizmo asociacijos prezidentė. Ji pabrėžė, kad medicinos turizmo srityje vis daugiau dėmesio skiriama visuminiam vartotojo patyrimui, kurį lemia ne tik medicinos ir sveikatingumo, bet ir kitų paslaugų, kuriomis naudojasi į šalį atvykęs turistas, kokybė.

Taigi, bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių turėtų orientuotis ir į aukštą paslaugų standartą, kokybės pažadą klientui. „Konkuruoti globalioje sveikatos turizmo rinkoje Lietuvai itin padėtų didesnis dėmesys teikiamų paslaugų sertifikavimui“, – mano Rene-Mari Stefano, atkreipusi dėmesį į tai, kad dėl sveikatos turistų aktyviai varžosi beveik 90 šalių.

Jos teigimu, europinė kokybė, gydytojų profesionalumas, konkurencinga kaina, pažangios technologijos, siūlomi paslaugų paketai jau dabar leidžia Lietuvai ženkliai padidinti sveikatos turistų srautus. Ekspertė siūlo pirmiausiai orientuotis į Baltarusijos, Ukrainos bei Skandinavijos rinkas.

Lietuvos ir kelių kitų šalių lyginamąją analizę pateikęs sveikatos turizmo ekspertas ir knygų apie medicinos turizmą autorius Dr. Prem, išskyrė poreikį stiprinti rinkodaros pajėgas tikslinėse rinkose, bendro šalies įvaizdžio ir viešojo bei privataus sektoriaus partnerystės svarbą.

Lietuvos medicinos turizmo klasterio vadovo Gražvydo Morkaus teigimu, sveikatos turizmo plėtrai itin padėtų aktyvesnė valstybės institucijų parama, ypač sprendžiant tokius klausimus kaip ES finansinės paramos prioritetai, medicinos vizų įteisinimas, Lietuvos pasiekiamumo gerinimas ir kokybiška šalies rinkodara.

Gairės ateičiai

Sveika gyvensena – tokią papildomą nišą šalies atvykstamajam turizmui siūlo Europos parlamento narys Antanas Guoga. „Maistas lemia itin dalį žmogaus geros savijautos. Tą supranta vis daugiau žmonių, tad šiuo metu pasaulyje itin populiarėja ekologiškos gyvensenos poilsio centrai. Lietuvos ūkininkai jau dabar pajėgūs vasarai priimti svečius iš užsienio ir juos sveikai maitinti“, – pasakojo jis.

Anot parlamentaro, Lietuva pajėgi užkariauti pasaulį, tačiau visų pirma turime aiškiai suprasti ką turime ir ko norime bei kurti pridėtinę vertę: „Valstybė turi suteikti sąlygas, o žmonės tikrai ateis ir padarys. Turime susikaupti ir žinoti, į kokias rinkas einame, čia spėlioti negalime. Žinoma, svarbu mylėti Lietuvą ir patiems: pavyzdžiui, politikams kuo dažniau atostogauti gimtajame krašte“.

„Valstybinis turizmo departamentas formuoja Lietuvos įvaizdį turizmo aspektu, pristato šalį potencialiems turistams. Tai, kad į Lietuvą atvykusių lūkesčiai yra ženkliai viršijami yra signalas, kad tikrai dar ne viską padarėme šioje srityje, tad nesame pajėgūs vieni sukurti bendrąjį Lietuvos įvaizdį. Be to, kiekvienas užsienyje gyvenantis ar atostogauti išvykęs mūsų šalies pilietis irgi formuoja nuomonę apie Lietuvą“, – diskusijoje teigė departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė.

Kiti ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad turizmo rinkodaros strategijai rengti vertėtų pasitelkti  pasaulinius rinkodaros specialistus, atlikti šalies įvaizdžio tyrimą tikslinėse rinkose bei svarstyti galimybę kurti nuo politinių skersvėjų nepriklausomą instituciją, kuri koordinuotų Lietuvos pristatymą ir užsiimtų jo sklaida tiek užsienyje, tiek ir šalies viduje.

„Kai mes suvoksime, kas mes esame, koks mūsų identitetas, tada galėsime tai pristatyti ir kitiems. Keista, kad nėra šalyje žmogaus, kuris prisiimtų atsakomybę ir atnaujintų diskusiją apie šalies įvaizdį. Versle dirbti neturint vizijos ir misijos nėra įmanoma. Viliuosi, kad šalies vadovai imsis iššūkio spręsti Lietuvos įvaizdžio klausimą“, – reziumuodamas konferenciją teigė Lietuvos medicinos turizmo klasterio valdybos pirmininkas Laimutis Paškevičius.