Sekmadienis, 26 balandžio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Lietuvos žiūrovams bus atskleista dalelė Europos muzikos paslapties (video)

www.alkas.lt
2018-04-05 19:00:39
47
PERŽIŪROS
0
Lietuvos žiūrovams bus atskleista dalelė Europos muzikos paslapties (video)

Matis Hogas (Mathis Haug) | M. Tiserand nuotr.

Matis Hogas (Mathis Haug) | M. Tiserand nuotr.
Matis Hogas (Mathis Haug) | M. Tiserand nuotr.

Balandžio 6 ir 7 d., Lietuvoje, koncertuos prancūzų – vokiečių kilmės gitaristas ir dainų autorius Matis Hogas (Mathis Haug), savyje saugantis nepaprastą bliuzo, folko, gospelo šaknų ir energingo roko receptą. Matis Hogas (Mathis Haug) – šių dienų muzikos bastūnas ir inteligentas, įkvėpimo sėmęsis iš Bobo Dylano (Bob Dylan), Roberto Džonsono (Robert Johnson) ir Tomo Vaitso (Tom Waits).

Į subtilų mišinį jis apjungia garsus, poeziją ir savo įžvalgas, giliai bei prasmingai dainuodamas apie tikrus, gyvenimiškus dalykus.Mano kelias / Parašė savo knygą / Skaitytojas ir rašytojas / Jie beveik vienodi – tai ištrauka iš Mačio Hogo (Mathis Haug) (Prancūzija, Vokietija) dainos „Wild Country“, apibendrinančios šio trubadūro gyvenimo filosofiją: mes egzistuojame kitų akimis ir, atvirkščiai – kiti egzistuoja mūsų akyse. Kreolizacija ir susitikimai su skirtingų kultūrų atlikėjais jam yra tapę muzikos bei gyvenimo pagrindu.

Šių dienų muzikos bastūnas ir inteligentas Matis Hogas (Mathis Haug), apjungia garsus, poeziją ir savo įžvalgas į subtilų mišinį, giliai bei prasmingai dainuodamas apie tikrus, gyvenimiškus dalykus. Šį muzikinį darinį sunku apibūdinti, bet lengva su juo susisieti.

Atlikėjas tarptautinei publikai yra žinomas ir kaip prodiuseris, dirbęs su žinomos Šiaurės Amerikos indėnų dainininkų giminės pažibos Pura Fe albumu „Sacred Seed“ bei Maroko muzikos ambasadorės Aum (Oum) įrašu „Zarabi“.

Koks tas kelias, parašęs Mačio Hogo (Mathis Haug) istoriją?

Ak, ta močiutė

1976 m., Vokietijos miškingame ir kalnuotame Švarcvaldo regione gimęs atlikėjas, užaugo klausydamasis savo močiutės atliekamų liaudies dainų. Ši šauni moterytė surengė anūkui pirmąją gitarą, parodydama ką pati buvo išmokusi groti iš Amerikos kareivių.

Bliuzas iš didžiosios B

1982 m. Matis Hogas (Mathis Haug) su šeima persikėlė į Ardės regioną Prancūzijoje, kur berniukas klausydamasis radijo atrado bliuzą ir Bilį Holidėjų (Billie Holiday), Tomą Vaitsą (Tom Waits), Bobą Dylaną (Bob Dylan), Krisą Vitlėjų (Chris Whitley), Džanį Džopliną (Janis Joplin), Princą (Prince) ir kitus. Kiek vėliau, savo įtaką padarė ir rokenrolas, world muzika, Luis Prima (Louis Prima) laukiniai ritmai bei Brazilijos samba.

Spalvingas laikotarpis

Ko tik nedarė Matis Hogas (Mathis Haug) grįžęs į gimtąją Vokietiją: bendradarbiavo su „Fanda Boom Boom“ (perkusijos, gitarų ir net nuogų šokėjų kolektyvu…), Mat Robertas ir roko trio „Space Foxes“, palaikė hip-hop ritmo sekciją Italijos reperių grupėje. Vėliau Prancūzijoje grojo bliuzą „Spoonfull trio“, svingą su Klaudia dela Korte (Claudio della Corte) ir roką su gitaros legenda Tedu Tuniklifu (Ted Tunnicliffe). O susidūrimas su mokyklos draugu gitaristu anglu Sijamu Teiloru (Seamus Taylor) tapo lūžiu – su juo M. Hogas išmoko vertinti funk ir ritmenbliuzą bei 2003 m., išleido albumą „Mathis and the Mathematiks“.

„Rootstronica“

M. Hogą giliai paveikė afroamerikietiška muzikos kultūra, kurią jis panaudojo savo pirmajame komerciniame įraše „5“ (2003 m.). Šis įrašas atvedė atlikėją į Barseloną, kur prasidėjo jo sėkmės istorija – Ispanijos žurnalistai netgi sukūrė naują žodį, norėdami apibrėžti neįprastą albumo stilių – rootstronica.

Įvertinimai

M. Hogas pelnė „Talent Jazz“ apdovanojimą garsiame „Vienne Jazz Festival“ muzikos renginyje Prancūzijoje ir pasirodė įvairiose kompiliacijose. 2005 m. Prancūzijoje išleistas albumas, buvo pripažintas kritikų ir muzikos profesionalų, transliuojamas prancūziškose radijo stotyse ir televizijose, plačiai aptariamas spaudoje. Šiuo metu atlikėjas yra išleidęs penkis solinius albumus.

Matis Hogas (Mathis Haug) | V. Delfim nuotr.
Matis Hogas (Mathis Haug) | V. Delfim nuotr.

Kur šio atlikėjo paslaptis?

Magnetizmas

Savo pasirodymų metu, M. Hogas atlieka savo misiją – kone apverčia klubus ir renginius aukštyn kojomis, priversdamas auditoriją pajudėti ir palikdamas ją šaukiančią, jog nori dar. Jo magnetizmas, žavinčiai stiprus scenoje kuriamas personažas, kiekvieną koncertą paverčia ryškia sėkme. Dažnai pasirodydamas tik su perkusininku ir būgnininku Stefanu Notariu (Stephan Notari), M. Hogas užvaldo sceną tarsi žmogus – griaustinis.

Nepaaiškinamai gera dueto energija ir gebėjimas išreikšti save yra išskirtiniai, todėl jie skamba kaip pilna grupė.

Bliuzo meistrų technika

Dar daugiau patrauklumo prideda iš senųjų bliuzo meistrų išmokta pirštų technika, leidžianti gitara tuo pat metu atlikti tiek boso linijas, tiek melodijas – nesvarbu ar M. Hogas brazdina akustine gitara meilės baladę ar uždegančias energingas dainas su elektrine šešiastyge.

Svarbūs tekstai

Mačio Hogo dainos yra tarsi asmeniniai himnai, įkvėpti jo savito pasaulio suvokimo. Jos kalba apie aplinkosaugos problemas, Vakarų visuomenės raidą, migraciją globalizacijos rėmuose, kylančią robotų diktatūrą. Iš esmės jis klausia, kokią planetą mes norime palikti savo vaikams, pabrėždamas nerimą keliančius žmonių godumą ir aklumą bei bandydamas pažadinti sąmonę.

Bliuzo, folko, roko turbadūro Mačio Hogo muzika yra neabejotinai populiari Europoje ir po truputį populiarėja visuose žemynuose. Geros dainos, geri muzikantai ir ypatingai gera energija – visa to rezultatas paprasta, nuoširdi bei tikra kūryba. Ateikite į Mačio Hogo koncertus ir įspauskite pėdą į kūrėjo kelią. O gal tai jis parašys ką nors į jūsų gyvenimo knygą? Nes „Skaitytojas ir rašytojas / Jie beveik vienodi“.

Atlikėjai:  Matis Hogas (Mathis Haug): gitara, vokalas, Stefanas Notaris (Stephan Notari): būgnai, Laurentas Deračis (Laurent Derache): akordeaonas

Koncertai vyks: balandžio 6 d., 19 val., Renginių Oazėje, Kaune; balandžio 7 d., 19 val., Vilniaus Keistuolių teatre.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Į Vilnių susirinks Europos muzikos mokytojai (video)
  2. Kauno žiūrovams šią savaitę pristatomi nemokami europietiškų filmų seansai (video)
  3. Nomadų muzikos koncertas kvies susipažinti su gerkliniu dainavimu ir Saharos bliuzu (video)
  4. Muzikos grupė „Sen Svaja“ kviečia į „Žemės kauksmas. Moters šauksmas“ (video)
  5. Zarasuose sušvito poezijos ir muzikos švyturys (video)
  6. Pirmą kartą rengiama lietuviškos muzikos diena Stokholme (video)
  7. Pietryčių Europos tautų muzikinis karavanas keliauja per Lietuvą (video)
  8. Lietuviai „pasaulio muzikos“ žanrą pristatys pasauliui (nuotraukos, video)
  9. D. Kučinskas. VDU muzikos akademija: toli nuo muzikos ir nuo akademijos
  10. Pažaislio muzikos renginiui – svarus įvertinimas
  11. Renginyje „Margos pievos 2013“ – roko gūsis iš Lietuvos ir Latvijos (video)
  12. Šią savaitę grupė „Parranda Polar“ ir orkestras pasirodys didžiuosiuose Lietuvos miestuose (video)
  13. Gatvės muzikos diena kvies ne kariaut, o muzikuot
  14. Spalio 1 d. Vilniaus centre bus minima Tarptautinė muzikos diena
  15. Plungės kultūros centre įvyks išskirtinė muzikos šventė

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

XXX Jorė: Perkūno pasukimas
Etninė kultūra

Kulionyse švenčiama viena svarbiausių senosios baltų pasaulėžiūros švenčių – Jorė

2026 04 26
Dainavos apygardos vadovybė. Viduryje stovi ketvirtas iš kairės apygardos vadas D. Jėčys‑Ąžuolis (1947 04)
Istorija

Balandis – ypatingai svarbus Lietuvos partizaninio karo istorijoje

2026 04 26
Alantos fotografo D. Putnos ir Rokiškio kunigo J. Matelionio fotografijos
Kultūra

Alantos fotografo D. Putnos ir Rokiškio kunigo J. Matelionio fotografijos perduotos saugoti valstybės archyvui

2026 04 26
Kauno literatūros savaitėje Ąžuolyno biblioteka kviečia patirti pokytį
Kultūra

Kauno literatūros savaitėje Ąžuolyno biblioteka kviečia patirti pokytį

2026 04 25
Sengirės fondas
Gamta ir ekologija

„Sengirės kinas“ Nacionalinėje bibliotekoje: D. Etenborui – 100!

2026 04 25
Ar tikrai gimstamumas lemia pensijų ateitį?
Lietuvoje

KTU ekonomistas: ar tikrai gimstamumas lemia pensijų ateitį?

2026 04 25
Lina Paškevičiūtė. 2025 m. spaudos konferencija Seime
Gamta ir ekologija

V. Adamkaus premija – L. Paškevičiūtei už pastangas darnia linkme pasukti šalies miškų politiką

2026 04 25
Šv. Jonų bažnyčios varpinė vėl atidaroma: lankytojų lauks senamiesčio panorama ir VU skirtas muzikinis kūrinys
Architektūra

Šv. Jonų bažnyčios varpinė vėl atidaroma: lankytojų lauks senamiesčio panorama ir VU skirtas muzikinis kūrinys

2026 04 25
Į atsargą išleidžiama Kaira
Gamta ir žmogus

Lietuvos kariuomenė paminėjo Šuns dieną, į atsargą išleistas pirmasis keturkojis pareigūnas

2026 04 24
Radarai
Lietuvoje

Stiprinama šalies oro gynyba

2026 04 24
Saulius Skvernelis
Lietuvoje

S. Skverneliui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo

2026 04 24
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Prašoma panaikinti G. Palucko neliečiamybę

2026 04 24

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Švietimo kursai >P.Skutui apie V. Jurgaitis. Nėra amžinų premjerų ir ministrų: mums atsakyti teks visiems
  • Visgi apie V. Jurgaitis. Nėra amžinų premjerų ir ministrų: mums atsakyti teks visiems
  • Saulės Vilna apie LGGRTC istorikų pareiškimas: Rusijoje šiandien naikinami ne tik paminklai – naikinama teisė prisiminti
  • Kuršis apie LGGRTC istorikų pareiškimas: Rusijoje šiandien naikinami ne tik paminklai – naikinama teisė prisiminti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pamiršta technika gali tapti vartais įsilaužėliams
  • Lietuviai mados prekes internetu perka dažniau nei bet kur kitur
  • Vaikai prie ekranų ar pagalba virtuvėje? 5 susitarimai, kurie keičia viską
  • 9 iš 10 lietuvių gyvena nuosavame būste: kokybe patenkinti ne visi

Kiti Straipsniai

Šventė „Šimtakojis“ į Pasvalį ir Rokiškį sukvies geriausius šalies jaunuosius aktorius

„Šimtakojis“ į Pasvalį ir Rokiškį sukvies geriausius šalies jaunuosius aktorius

2026 04 23
Lietuvių kalba konstitucinė Tautos vertybė

Balandžio 22 d. Vilniuje – mitingas A. Valotkai ir lietuvių kalbai apginti

2026 04 22
Priedanga | kaunas.lt nuotr.

Kaunas atnaujino priedangų įrengimo daugiabučiuose programą

2026 04 21
Darbai Neryje

Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto Neries vagos gilinimo

2026 04 17
„Wizz Air“ lėktuvas

„Wizz Air“ Vilniuje mini 15 metų sukaktį ir siūlo naują kryptį į Prahą

2026 04 17
Panemunės baseinas

Kaunas ruošiasi Panemunės baseino atidarymui

2026 04 17
Neries pakrantė

Vilnius tęsia Neries pakrančių atnaujinimą

2026 04 16
Eismo schema

Kaune prasideda Neries krantinės kapitalinis remontas

2026 04 14
Bylos. Teismas

Teismas: Vilniaus autobusų vairuotojai privalo mokėti lietuvių kalbą

2026 04 14
Trakų bibliotekoje Kanklių metams skirtas renginys

K. Serapinienė. Kai kanklės prabyla eilėmis

2026 04 12

Skaitytojų nuomonės:

  • Švietimo kursai >P.Skutui apie V. Jurgaitis. Nėra amžinų premjerų ir ministrų: mums atsakyti teks visiems
  • Visgi apie V. Jurgaitis. Nėra amžinų premjerų ir ministrų: mums atsakyti teks visiems
  • Saulės Vilna apie LGGRTC istorikų pareiškimas: Rusijoje šiandien naikinami ne tik paminklai – naikinama teisė prisiminti
  • Kuršis apie LGGRTC istorikų pareiškimas: Rusijoje šiandien naikinami ne tik paminklai – naikinama teisė prisiminti
  • Rimgaudas apie V. Jurgaitis. Nėra amžinų premjerų ir ministrų: mums atsakyti teks visiems
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
LDK Atminties ženklai. Paroda | rengėjų nuotr.

Seime rengiama paroda apie LDK buvimo ženklus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai