Pušų g. namas Nr. 11 yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą: unikalus kodas – 17370. Pripažinta, jog objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu, o reikšmingumo lygmuo – vietinis, nors aukšto architektūrinio ir estetinio lygio namo fragmentais, puošybos elementais jis to lygmens reikalavimus žymiai viršija. Pripažįstama, jog namo apdaila ir puošyba autentiška. Jis pastatytas 1910 m. istorizmo stiliumi. Namas karkasinis, dviejų aukštų, su vieno aukšto priestatu vakarų fasade ir dviem priebučiais – rytų ir vakarų fasaduose. Lankantis 2008 m., name buvo septyni butai.Kraštotyrininkas Vladas Šaulys 1967 m. nufotografavo šio namo fragmentą iš pietų pusės (1 nuotr.; skelbiama iš negatyvo, kadras neredaguotas). Pastatas iš esmės išliko koks buvęs, tik skaičiuoja jau antrą šimtmetį, taigi su neišvengiamais senatvės ženklais ir kai kuriais gyventojų perdirbiniais (2 ir 3 nuotr.). Andrius Surgailis albume “Medinis / Wooden Vilnius” (Vilnius, 2006), kaip ir V. Šaulys, pasitenkino šio namo fragmentu (p. 25), o jis įdomus visas ir vertas apžiūrėti plačiau ir ne vien iš tolo. Autentiška tiek namo visuma, tiek atskiri fragmentai; nė vieno jo puošybos elemento nėra jokiame kitame mediniame Žvėryno name, jie originalūs. Nepaisant, kad čia daug kas jau apnykę arba butų gyventojų apgadinta, grožio, kaip reta kur, išliko daug.
Vakarų fasado priestato viduryje įrengtas atviras priebutis su unikaliu frontonu (4–6 nuotr.). Tai, galima sakyti, “supaprastintas” portikas, “suminiatiūrintas”, romantikų kalba kalbant, pakylėtas ant delno: frontonėlis kartu su stulpeliais pakeltas virš įėjimo į pirmąjį aukštą (šiaip jau, kaip žinome, priebučių stulpai remiasi į žemę, bet romantikai turi sparnus…). Stogelis dvišlaitis, skydelis apkaltas kiaurapjūvio lentutėmis. Frontonas su dviem profiliuotais atraminiais stulpeliais, abiejuose kraštuose su taip pat profiliuotomis kiaurapjūvio pasparėlėmis; sijų galai profiliuoti laiptuotai. Apskritai šiame mažame namo fragmente yra net penki profiliavimo variantai (atkreiptinas dėmesys, kad gegnelių briaunos skobtos, o galai profiliuoti kitaip nei sijų). Šis frontonėlis – tai išraiškinga ir reto grožio formų romantiška kompozicija, sklandžiai įsiliejanti į visą šio namo formų ansamblį, dar daugiau – tai yra stiprus viso ansamblio akcentas ir netgi autonomiškas akcentas: jis ne tik asonuoja, kartoja, bet ir ryškiai papildo visą kompoziciją. Skydelis turi netgi švieslangį – apskritą ertmę. Portiko atramų, pasparų, sijų ir gegnių galų profiliuotės laiptuoto stiliaus, kuris atsikartoja daugumoje šio namo dekoro fragmentų.
Rytų fasade yra uždaras priebutis; jame – vienvėrės durys su įstiklintu viršduriu (7 ir 8 nuotr.). Šalia (iš kairės) savavališkai buvo išardytas langas ir įstatytos naujos durys – dar vienas namo unikalumą sužalojęs lopas. Priebučio durys išliko originalios, jose – senoji furnitūra, žalvarinės rankenos: 9-oje nuotraukoje – išorinė, 10-oje – vidinė. Kaip jau minėta, vakarų fasade yra vienaukštis priestatas (11 nuotr.).
Pirmo ir antro aukšto langai skirtingi (12 nuotr.). Pirmajame langų karnizai (kur jie dar išliko) paprasti, standartiškai profiliuoti, langinės taip pat standartinės, be puošybos elementų (13 nuotr.). O čia langinės sudvigubintos dėl kairėje pusėje, po langu, įrengto rūsio (14 ir 15 nuotr.). Kai kurie langai su grotelėmis (16 nuotr.). Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, langai turėjo daugiau segmentų (dabar yra įkeltų langų – pietų bei rytų fasaduose – su trimis ir net dviem stiklais, suardžiusiais buvusią namo architektūros harmoniją). Apvadų išoriniai pakraščiai pjaustinėti, bet ryškesnė jų puošmena – stilizuotas gėlytės motyvas (17–19 nuotr.). Šis originalus įgilintai profiliuotas augalinis motyvas – vienas iš namo puošybos romantiškos sąšaukos su supančia gamta fragmentų.
Antrojo aukšto viduriniai langai kitokie, jų apvadai viršuje ir apačioje profiliuoti (20–22 nuotr.). Kampiniai (kraštiniai) langai suskaidyti į smulkius segmentus (kiekviena varčia iš šešių segmentų) ir turi profiliuotus įstiklintus viršlangius su soliariniais – tekančios saulės – ornamentais (23 ir 24 nuotr.). Šis motyvas – saulutė – Žvėryne buvo populiarus ir realizuotas ne vien languose, bet ir kituose architektūriniuose segmentuose. Čia jis pateiktas savitai. 25-oje nuotraukoje – sugadintas kampinis langas, užtat aiškiai matyti originalios formos viršlangio apvado profiliuotė ir šalia fragmentuota siena. Joje yra fragmentas su analogišku arkiniu elementu, apvadu, – čia vadinamasis aklasis langas (26 nuotr.). Tokių “aklų” – taip paliktų statant, užkaltų – langų Žvėryno senuosiuose mediniuose namuose yra išlikusių ir daugiau (Vytauto g. 30, Gervių / Lūšių g. 2/8 bei kt.).
Stogų skydai – labai ryškus šio namo kompozicijos dėmuo, nes daug dėmesio skirta jų puošybai. Apkalta vertikaliomis dailylentėmis, kurių galai pjaustinėti, ir sukurtas kiauraraštis asimetriškų rombiukų motyvas (27 nuotr.). Žvėryne yra nemažai išlikusių kryžmų; jos dažniausiai iš dviejų elementų – sukryžiuotų skersinukų. O čia, galima sakyti, subtilusis variantas – tarsi tik kryžmos užuomina, – kūrėjas ir čia surado, kaip išreikšti savo romantišką poziciją – skersiniai nesukryžiuoti (28 nuotr.). Tokios yra visų šio namo fasadų stogų skyduose. Vertikalieji elementai tekinti. Rytiniame ir šiauriniame skliautuose po jomis yra pusskritulio formos kiaurymės – švieslangiai, soliarinio motyvo variacija (29 ir 30 nuotr.). O pietų ir vakarų skyduose – reto grožio švieslangiai su frontonėliais (31 nuotr.). Paprastai dekoruodavo ne tokius miniatiūrinius langelius (Žvėryne labiau mėgta skaidyti jų stiklus), o pagrindinius namo langus bei didelius pakraigės, mansardos langus. Langelis arkinio stiliaus, su vertikaliais apvadais, kurie primena stulpus, ir miniatiūriniu sandriku – stogelio užuomina.
Kruopščiai profiliuoti sijų galai ir pasparos pastogėje bei vėlgi pagegninių sienojų ir jų pasparų profiliuotės kerčiose (32–34 nuotr.). Profiliuoti ir dūmtraukiai, jų vainiko plytos (35 nuotr.). Beje, originali stogo danga nebuvo šiferio, buvo čerpių (matome V. Šaulio nuotraukoje), yra skardos fragmentų, o tai lengvino ir gražino architektūrinę kompoziciją, šiferio lapai ją, be abejo, nusodina.
O vidaus laiptai – tarsi ir nebūta to 100 metų (36 – 38 nuotr.). Ir pavymui dar trys interjero nuotraukos (39 – 41 nuotr.). Išėjusio laiko ženklai.
Pietinėje dalyje yra aptvertas daržas; tinklinėje tvoroje – geležiniai varteliai su soliariniu ornamentu (42 ir 43 nuotr.). Darkart saulės motyvas.
Kuriant šio namo dekorą, galvota ne tik apie sąskambius kompozicijos viduje, bet ir su aplinka: galima įžvelgti visą sąskambių grandinę, – viršutiniame aukšte – su iš dangaus šviečiančia saule (soliarinis kampinių langų motyvas), su lietumi (žr. profiliuotę prie lietvamzdžių), apatiniame – su palangėse žydinčiomis gėlėmis. Romantiška dvasia ryškiai dvelkiančio namo net smulkūs elementai, kaip ir stambesni fragmentai, susilieja į darnią architektūrinę kompoziciją.
Teritorijos pietinėje dalyje yra aptvertas daržas; tinklinėje tvoroje – geležiniai varteliai su soliariniu ornamentu. Darkart saulės motyvas.
Fotografuota 1967 (1 nuotr.) ir 2008 – 2017 m.
Vlado Šaulio (1), Konstantino Karašausko (25, 27, 28, 31, 32) ir Aleksandro Stabrausko nuotraukos:
