„Aktyvūs Rusijos veiksmai prie Baltijos šalių ir Arktyje reikalauja adaptuoti NATO valdymo struktūrą bei stiprinti kolektyvinės gynybos ir atgrasymo priemones“, – sutarė sausio 15 d. Šiauliuose susitikę Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Danijos gynybos ministras Klausas Hjortas Frederiksenas (Claus Hjort Frederiksen).
„NATO priešakinių pajėgų batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra puiki atgrasymo priemonė“, – susitikime pabrėžė krašto apsaugos ministras R. Karoblis. Jis taip pat padėkojo Danijai už jos ilgametę partnerystę su Lietuva gynybos srityje, ypač – už vadovavimą NATO oro policijos misijai.
Danijos kariai dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalione Estijoje, tačiau Danija jau šeštą kartą vadovauja NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse.
Danijos gynybos ministras K. H. Frederikseno pažymėjo, jog Lietuvos ir Danijos išorinių grėsmių vertinimas sutampa: Rusija – ilgalaikė grėsmė, įvairiomis priemonėmis siekiant suskaldyti Vakarų Europą.
Pasak ministro K. H. Frederikseno, Danija svarsto artimiausiu metu patvirtinti nacionalinį gynybos susitarimą, kuriuo numatoma stiprinti Danijos karinius pajėgumus: jie esant poreikiui galėtų būti naudojami NATO gynybos ir atgrasymo priemonėms stiprinti.
Sausio 15 d. su oficialiu vizitu Lietuvoje taip pat lankėsi Danijos Karalystės Ministras Pirmininkas Larsas Lokas Rasmusenas (Lars Lokke Rasmussen). Su svečiaia Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje susitiko ir Lietuvos Prezidentė Dalia Gryauskaitė.
Danijos karinių oro pajėgų kontingentas, patruliuojantis su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“ iš Vojens Skrydstrup aviacijos bazės į Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazę Šiauliuose atvyko sausio 5 d. ir oficialios ceremonijos metu sausio 8 d. perėmė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų. Prieš tai jie šią misiją atliko 2004, 2009, 2011, 2013 iš Aviacijos bazės Šiauliuose ir 2014 iš Amari oro pajėgų bazės Estijoje. Taip pat Danija buvo skyrusi šešis naikintuvus Baltijos oro policijos misijai sustiprinti 2014 metais.
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 m. kovo mėnesio, kada Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse vykdė jau 17 sąjungininkių šalių. Prieš trejus metus, Rusijai aneksavus Krymą, NATO oro policijos misija Baltijos regione buvo sustiprinta.
2015 m. Danija su Lietuva atnaujino susitarimo memorandumą, pakeitusį nuo 1994 m. veikusius susitarimus gynybos srityje. Nuo 1994 m., kai Lietuvos kariai pradėjo dalyvauti taikos palaikymo operacijose, daugiau kaip tūkstantis jų buvo parengti tarptautinėms misijoms padedant Danijos kariuomenei. Lietuvos kariai Danijos kontingento sudėtyje tarnavo tarptautinėse operacijose Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Irake. Danijos kariai yra tarnavę Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės sudėtyje.
Danija padėjo parengti ir apginkluoti Lietuvos kariuomenės Artilerijos batalioną, nuolat teikia paramą mokant Lietuvos karius, rengia bendras karines pratybas, siunčia savo karius dalyvauti įvairiose pratybose Lietuvoje. Jau ilgą laiką Lietuvos kariuomenės Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ yra priskirta Danijos kariuomenės Sausumos pajėgų divizijai ir reguliariai dalyvauja bendrose pratybose. Tai didina abiejų šalių gebėjimą vykdyti bendras operacijas, taip pat suteikia galimybę Lietuvos kariams dalyvauti NATO pratybose ir mokymuose divizijos sudėtyje.
Danijos karininkas pulkininkas J. S. Larsenas (Jakob Sogard Larsen) vadovauja 2015 metais Vilniuje įsteigtam NATO Pajėgų integravimo vienetui (angl. sutr. NFIU).
Manau tikra atgrasymo priemonė siais laikais gali buti tik rimta raketine gynyba, kurios nei viena Baltijos salis neturi ir tureti negali. Didziausias trugdis NATO yra Kaliningrado srityje esancios rusu karines bazes ir rusiskas Baltijojos laivynas, iki ausu apginkluotas naujausiomis raketomis . Del Kaliningrade esanciu rusisku baziu, rimtu rimtai ginkluotu savo laivu, Baltijos juroje NATO dislokuoti negali, nes karinio konflikto atveju, jie tebutu vert tiki metalo lauzo kruvos juros dugne… Isvada , kad iki siol del realios LT gynybos, nebuvo padaryta nieko protingo, nors manau tiktu sakyti ,kad realiai nieko ir neina padaryti. Keli NATO naikintuvai siauliuose , manau yra labiau simboliskas NATO gestas. Tai kad LT yra NATO nare , manau yra gerai paciai NATO , bet Lietuvai ne kiek… Protingiausia siuo atveju manau yra Suomija ,nes 60% suomiu ,atsisako narystes NATO.
Tie, kuriems kliūva Baltijos šalių narystė NATO bloke, arba nė velnio nenuraukia apie Rusijos požiūrį į tas šalis, arba jiems tas požiūris visai priimtinas.