Vilniaus universiteto (VU) komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio“, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės“ – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017“.
Į konkurso finalą pateko 7 lietuvių darbai iš 15. Finale taip pat skirtinguose sektoriuose rungėsi 41 latvių projektai ir 8 estų.
„Apie sudėtingus mokslo pasiekimus papasakoti paprastai, įdomiai ir suprantamai, įtvirtinti Vilniaus universiteto, kaip mokslo lyderio reputaciją ir sudominti būsimus studentus mokslu – tokius tikslus kėlėme sau planuodami profesoriaus V. Šikšnio išradimo viešinimo kampaniją“, – sako VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vadovė Vilma Radzevičienė.
Anot jos, itin sudėtinga užduotimi tapo mokslininkų telkimas užsienyje, tačiau kampanijos metu ši užduotis nepasirodė neįveikiama: „Norėjome tapti ne tik informacijos apie mokslininko pasiekimus teikėju, bet ir sutelkiančiu partneriu Lietuvoje ir už šalies ribų. Profesoriaus indėlis į Nobelio premijos vertą išradimą tapo visos Lietuvos pasididžiavimu, o tai ir yra didžiausia pridėtinė vertė, kurią galime sukurti“, – džiaugsmo neslėpė VU komunikacijos vadovė.
VU Biotechnologijos instituto mokslininkų komanda (prof. V. Šikšnys, dr. Giedrius Gasiūnas ir Tautvydas Karvelis) buvo viena pirmųjų tyrėjų grupių pasaulyje, atradusių, kad Cas9 baltymas gali būti panaudojamas tiksliam DNR redagavimui.
Projekto metu bendradarbiaujant su komunikacijos agentūra „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ išradimui pristatyti buvo sukurti jį aiškinantys vaizdo įrašai lietuvių ir anglų kalbomis, įvairios publikacijos šalies ir užsienio žiniasklaidoje, didelį indėlį į jo populiarinimą įdėjo ir Lietuvos diplomatinės atstovybės, valdžios institucijų atstovai.
Kampanijos metu socialiniuose tinkluose vien vaizdo įrašai sulaukė daugiau nei 171 tūkst. peržiūrų ir tapo žiūrimiausiais lietuviškais mokslo tematikos vaizdo įrašais nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kuriais pasidalino daugiau nei 1,1 socialinių tinklų lankytojų.
Profesorius už savo atradimą buvo įvertintas prestižine Harvardo universiteto „Warren Alpert“ premija ir priimtas į gyvybės mokslų elitą vienijančią Europos molekulinės biologijos organizaciją, už nuopelnus Lietuvai ir mokslui V. Šikšnį dukart apdovanojo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, 2017 m. sausį tyrėjas antrąkart tapo žurnalo „Veidas“ projekto „Mini Nobelis“ laimėtoju.
Vasarį V. Šikšnys kartu su mokslininke iš Max Planck instituto Berlyne Emmanuelle Charpentier apdovanotas Danijos fondo „Novo Nordisk“ „Novozymes“ premija, kurios vertė – 3 mln. Danijos kronų (403 tūkst. eurų).
Mano manymu tai pati blogiausia komunikacija, tie komunikacijos ale specialistai net nesuvokia kas tas nobelis kaip jis pelnomas, sukūrė pasityčiojimo kompanija ir tuo džiaugiasi. Vargšai žmonės jie net nežino savo problemos