Lietuvos mokslininkas ir išradėjas profesorius Arminas Ragauskas, kartu su bendraminčiais patentavęs neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą, pateko tarp pretendentų gauti 2016-ųjų Europos išradėjo prizą. Šį prestižinį apdovanojimą įsteigęs Europos patentų biuras nominavo lietuvį kartu su dviem kitų šalių mokslininkais išradimų smulkiajam ir vidutiniam verslui kategorijoje. Išrastas ir patentuotas ultragarsinis gavospūdžio matuoklis gali būti taikomas daugelyje medicinos sričių bei padėti išspręsti astronautų regos sutrikimimų problemą, su kuria jie susiduria ilgos trukmės kosminių skrydžių metu.
„Prietaisai, kuriuos yra išradęs Arminas Ragauskas, leidžia be invazijos į smegenis matuoti galvospūdį, kas iki šiol nebuvo įmanoma. Tai gydytojams suteikia galimybę laiku pradėti gydymą, galintį išgelbėti paciento gyvybę, – pristatydamas Europos išradėjo apdovanojimų nominantus kalbėjo Europos patentų biuro prezidentas Benoit Batisteli (Benoit Battistelli). – Šie prietaisai, kurių veikimo principas paremtas Doplerio efektu, yra puikus pavyzdys, kaip fundamentalus fizikinis reiškinys pasitelkiamas sukurti pažangią, patentuotą technologiją“.
Intrakranijinio slėgio arba galvospūdžio matavimo prietaisą profesorius A. Ragauskas sukūrė kartu su kolegomis mokslų daktarais Gediminu Daubariu ir Algiu Džiugu. Aukštas galvospūdis, kurį gali lemti galvos trauma ar smegenų auglys, gali būti mirtinas. Visoje Europoje galvos smegenų traumas per metus patiria apie 2,5 mln. žmonių, o 75 tūkst. tokių atvejų baigiasi mirtimi. Laiku pastebėjus padidėjusį galvospūdį, galima imtis veiksmingų priemonių, tačiau dabartinis galvospūdžio matavimo metodas yra paremtas invazine procedūra – chirurgine jutiklių implantacija į žmogaus smegenis. Invazija į smegenis kelia riziką pacientui, ne visose aplinkybėse šią procedūrą galima atlikti.
„Mūsų laboratorija jau yra patentavusi įrenginių, skirtų naudoti įvairiems tikslams pramonėje, – sakė A. Ragauskas. – Tai, kad šie ultragarso prietaisai išsiskyrė dideliu jautrumu, ir leido galvoti apie jų taikymą medicinos srityje“.
A. Ragausko išradimas gali ne tik padėti gelbėti gyvybes ant žemės, bet ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria astronautai. Pastebėta, kad iš ilgai trunkančių misijų kosmose grįžę astronautai dažnai skundžiasi sutrikusia rega. Apie trečdaliui astronautų jau per pirmą savaitę kosmose pradeda tinti smegenys ir regos nervas, sutrinka jų rega ir orientacija. Nors tikslaus paaiškinimo, kokios priežastys tai lemia, mokslininkai dar nežino, tikėtina, kad šie sutrikimai kyla dėl sumažėjusios Žemės traukos ir padidėjusio galvospūdžio.
Dėl to A. Ragausko sukurtus prietaisus jau naudoja JAV Nacionalinis kosmoso biomedicinos tyrimų institutas, kuris tiria ilgos trukmės kosminių skrydžių poveikį žmogaus smegenims ir regai. Nuo sėkmingo šios problemos sprendimo priklauso ir tolimų kosmoso kelionių, pavyzdžiui, misijos į Marsą ateitis.
Neinvaziniai fiziologiniai matavimai, kuriuos atlieka lietuvių sukurti prietaisai, leidžia pastebėti net ir nedidelius galvospūdžio pokyčius. Šie prietaisai taip pat gali būti naudojami diagnozuojant ar gydant glaukomą. Be to, jų nereikia kalibruoti – tai ypač svarbus pranašumas. Todėl šie 2014 m. CE sertifikatą gavę prietaisai suteiks galimybę neurochirurgams, neurologams ir oftalmologams saugiai diagnozuoti platų spektrą smegenų būklės patologijų, taip pat ir glaukomą.
Apie A. Ragauską
A. Ragauskas daktaro laipsnį matavimo mokslų srityje KTU įgijo 1969 m. Mokslininkas tame pačiame universitete 1993 m. įkūrė Telematikos mokslo laboratoriją, kurioje plėtojo pramoninių matavimų ir žmogaus smegenų fiziologinių matavimų bei stebėsenos technologijas. A. Ragauskas yra parašęs 91 mokslinį straipsnį ir gavęs išradimų sertifikatus ar patentus daugiau kaip 150 išradimų. Jis šiuo metu vadovauja KTU Sveikatos telematikos mokslo institutui.
A. Ragauskas yra įmonės „UAB Vittamed“ bendraįkūrėjas bei mokslo ir technologijų direktorius. Neinvaziniam galvospūdžio matavimo aparatui „Vittamed 205“ ir neinvaziniam galvos smegenų kraujotakos autoreguliacijos monitoriui „Vittamed 505“ praėjusiais metais suteiktas CE atitikties sertifikatas. „UAB Vittamed“ šiuo metu vysto savo klinikinius bandymus įvairiose ES šalyse ir JAV praėjusius prietaisus bei planuoja pasiūlyti savo produktus Europoje, Australijoje, JAV bei kitose šalyse. Skaičiuojama, kad pasaulinė smegenų tyrimų įrangos rinkos vertė 2015 m. siekė apie 6,6 mlrd. eurų, o iki 2020 m. ji pasieks 10,1 mlrd. eurų.
Apie apdovanojimus
Europos patentų biuro rengiami Europos metų išradėjų apdovanojimai vyks jau 11 kartą. Jų nugalėtojai penkiose nominacijų kategorijose bus paskelbti per oficialias iškilmes šių metų birželio 9 d. Lisabonoje.
Be jokios abejones prof. A.Ragauskas issiskiria is kitu tam tikru specifiniu mokejimu. Ir rezultatai ta rodo. Taciau kaip tai esu labai skeptiskas tuo apie ka cia kalbama, nes ultragarso bangu sklidimo pokyčius susieti su specifinemis ligomis, kraujospudziu ar regos sutrikimais yra ko gero simteriopai didesnis mokslinis tyriamasis darbas, negu pagaminti prietaisą, tai yra labai didele matavimu interpretacijos problema. Siek tiek juokingai atrodo toksai propagandinis sakinys: “Skaičiuojama, kad pasaulinė smegenų tyrimų įrangos rinkos vertė 2015 m. siekė apie 6,6 mlrd. eurų, o iki 2020 m. ji pasieks 10,1 mlrd. eurų.” O juk siame sakinyje nepasakyta, kiek tukstantuju procento daliu toje rinkoje uzims tasai ultragarsinis slegimo ir visokio kito dalyko matuoklis? Ar tik vel nereikes maldauti papildomo finansavimo vis tam paciam kiek atsimenu nepasibaigianciam projektui. Kazkaip tai esant labai gabiam reiktu tureti daugiau tokiu krypciu, o ne tik vienas sitas nepakeiciamas “arkliukas”. Taciau tenka pabrezti, kad buna ir labai sunkiu keliu net gero isradimo igyvendinimui. Atsiranda skandintoju.
Ką tu gali rašyti apie mokslininkus, jei net nesugebi rasti lietuviško raidyno..?
Atsakymas: Galiu rasyti tai, ka tamsta gali perskaityti. Nepatinka, neskaityk. Kartu apie tamsta musu premjeras A.Butkkevicius yra taip pasakes…”Algirdas Butkevičius: komentarus rašo psichinių problemų turintys žmonės”.