Šeštadienis, 28 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai gyvuoti

www.alkas.lt
2017 11 03 08:00
2
Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai gyvuoti
CLARIN-LT komanda-2017-konferencijoje Budapeste_mokslolietuva.lt
CLARIN-LT komanda 2017 metų konferencijoje Budapešte: Jurgita Vaičenonienė, Tomas Krilavičius, Jurgita Kovalevskaitė ir Andrius Utka | mokslolietuva.lt nuotr.

Vis labiau populiarėjančios kalbinės technologijos, naudojamos vertimuose, išmaniuosiuose automobiliuose, virtualiuose asistentuose ir kitur būdas užtikrinti, kad kalba išvengs išnykimo grėsmės ir nepatirs skaitmeninės atskirties.

Lietuvoje šioje srityje jau 25 metus dirba Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras, tarp kurio pasiekimų Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas ir pirmoji lietuviška automatinio anglų ir lietuvių kalbų vertimo sistema, pasirodžiusi anksčiau už populiarųjį „Google Translate“.„Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas jau tapo puikiai žinoma lietuviškojo interneto dalimi. Centre pirmiausia ėmėmės

rengti būtent šį kiekvienos kalbos kompiuterizavimui svarbų išteklių, nes tik sukaupus tekstyną buvo galima siekti pagrindinio centro tikslo parengtų išteklių (tekstynų, duomenynų) pagrindu kurti lietuvių kalbai reikalingas kalbos technologijas“, paaiškino Kompiuterinės lingvistikos centro įkūrėja, VDU profesorė Rūta Petrauskaitė.

Pasak centro mokslininkų, plačiajai visuomenei kartais trūksta suvokimo, kuo svarbūs kalbiniai ištekliai ir kalbos technologijos, kodėl į tai verta investuoti lėšas ir laiką. Išaugus kompiuterių galimybėms, šiandieniame pasaulyje jau galima pamatyti nemažai kalbos technologijų pasiekimų. Be visiems žinomo automatinio vertimo, tai ir „kalbantys“ išmanieji automobiliai, automatiškai aplinką stebinčios ir automobilių numerius fiksuojančios stebėjimo kameros, į klausimus atsakantys virtualūs asistentai, diktavimo sistemos ir kt.

Ruta-Petrauskaite_mokslolietuva.lt
Kompiuterinės lingvistikos centro įkūrėja VDU profesorė Rūta Petrauskaitė | mokslolietuva.lt nuotr.

„Jau greitai nieko nestebins žmonės, smagiai besišnekučiuojantys su savo automobiliais, šaldytuvais ar kitais prietaisais. Vis dėlto neužmirškime, kad nors šiandieniai vis tobulėjantys mokymosi algoritmai jau sukurti ir prieinami, tačiau, norint juos toliau tobulinti, t. y. išmokyti kalbėti, rašyti ar skaityti tiksliau, reikalingi kalbiniai ištekliai“, – pasakoja dabartinis Kompiuterinės lingvistikos centro vadovas docentas dr. Andrius Utka.

Jurgita Vaicenonienė ir Andrius Utka CLARIN ERIC konferencijoje_mokslolietuva.lt
Jurgita Vaičenonienė ir Andrius Utka pristato stendinį pranešimą 2016 metų metinėje CLARIN ERIC konferencijoje | mokslolietuva.lt nuotr.

Šie ištekliai tai įvairios duomenų bazės, kuriose kaupiami tekstai, garsai, kiti kalbos elementai, taip pat programinė įranga. Mokslininkai pabrėžia, kad aukštas tam tikros kalbos kompiuterizavimo lygis taip pat yra ir tos kalbos išlikimo sąlyga. Vartojant ją mažiau, ne visomis funkcijomis arba jos nevartojant, kyla grėsmė kalbai išnykti. Lietuvos vartotojai turi teisę naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, kurios „kalba“ lietuviškai, todėl itin svarbu ginti ir užtikrinti lietuvių kalbos statusą technologinėje terpėje, kad ji netaptų trečios lygos kalba arba, kitaip sakant, nepatirtų skaitmeninės atskirties.

Aplenkė „Google Translate“

Visuomenei gerai žinomas kalbos technologijų pavyzdys yra automatinis vertimas. Mažai kas nebandė „Google Translate“, bet už ją anksčiau pasirodė anglų ir lietuvių kalbų automatinio vertimo sistema. Ši sistema, bendradarbiaujant KLC ir partneriams, buvo sukurta naudojant taisyklėmis pagrįstus automatinio vertimo metodus, kai originalo kalbos tekstas „išnarstomas“ žodžio ir sakinio dalimis ir vėl „sudedamas“ kitoje kalboje. Ilgą laiką, kartais net ir dabar, šis vertimo metodas fleksinėms kalboms (tokia yra lietuvių kalba) laikomas geriausiu, nes mažiausiai iškraipo sakinio struktūrą.

2007 m. pabaigoje pasirodžiusi anglų ir lietuvių kalbų automatinio vertimo sistema sulaukė didžiulio susidomėjimo, nes užtikrino palyginti kokybiškus rezultatus ir padėjo vartotojams suprasti teksto turinį. Po pusmečio pasirodžius „Google Translate“, vartotojų srautas nuslūgo, tačiau VDU vertimo sistema ir toliau naudojamasi, net ir šiandien, nors ji jau nėra aktyviai palaikoma. „Kiek iš jūsų dar naudoja savo 10 metų senumo kompiuterius?“ retoriškai klausia buvęs automatinio vertimo projekto vadovas Vaidas Repečka.

Pasak jo, šiandien geriausią vertimo kokybę užtikrina neuroniniais tinklais ir mašininiu mokymusi pagrįstos vertimo sistemos. Tačiau jų naudojimas problemiškas, nes taip iškraipoma fleksinių kalbų struktūra, klaidingai išverstos teksto dalys perkeliamos į kitus tekstus ir t. t. „Būtina įpareigoti didžiąsias įmones spręsti šias problemas, nes pokyčiai gali tapti negrįžtami. Tai būtina spręsti visoje Europos Sąjungoje, nes ir didžiosios Europos kalbos internete yra „mažosios“, lyginant su anglų kalba. Kol kas labai sunku sukurti gerą vertimą, nes žmogus vertėjas turi daug kontekstinės informacijos ir gali ją panaudoti versdamas, o kompiuteriams reikia tai sukaupti. Tačiau paieškos sistemose vartotojo asmeninių duomenų kontekstas jau naudojamas, taigi automatinis vertimas toliau tobulės“, reziumuoja V. Repečka.

Tekstynuose – milijardai autentiškų tekstų

Kalbos technologijos dažnai integruoja bendresnius išteklius, kurie suteikia kuriamiems įrankiams kalbos žinių apie žodyną, gramatiką, fonetiką. Labai dažnai šias žinias galima įvairiais būdais surinkti iš tekstynų didžiulių elektroninių tekstų sankaupų, kuriose sukaupiami milijonai ar net milijardai įvairių autentiškų tekstų. Tekstynuose sukauptus duomenis naudoja ne tik įrankiai, bet ir žmonės. Pavyzdžiui, Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas patikimas šaltinis dabartinės kalbos žodžių reikšmėms ir vartosenai suprasti. Dvikalbiai lygiagretieji tekstynai (anglų–lietuvių, lietuvių–anglų, latvių–lietuvių, lietuvių–latvių ir kt.) yra ypač naudingi studijuojantiems užsienio kalbas, vertėjams (teoretikams, praktikams), taip pat redaktoriams.

KLC vykdyto projekto „Semantika.lt“ metu buvo pradėtas kaupti ir milžiniškas, daugiau nei 1 milijardą žodžių turintis bendrasis lietuvių žiniasklaidos tekstynas. Jame kaupiama visa informacija iš 40 lietuviškų naujienų portalų. Tiesa, mokslininkai pabrėžia, kad tokios didžiulės apimties tekstinei medžiagai, kurią jau galima vadinti didžiaisiais duomenimis (angl. Big Data), dar sunku suteikti kokybišką, sklandžią internetinę prieigą, nes tai reikalauja didžiulių techninių išteklių.

Tekstynai puiki priemonė leksikografams bei terminologams ir žaliava žodynams. Kompiuterinės lingvistikos centre parengti keli žodynai tekstynų pagrindu, pavyzdžiui, Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodynas, Švietimo ir mokslo terminų žodynas.

Moksleiviai komp lingvistikos centre_mokslolietuva.lt
Moksleiviai Kompiuterinės lingvistikos centre | mokslolietuva.lt nuotr.

Kalbos technologijos būtinos tobulėjimui XXI amžiuje

KLC projektuose dirbantys tyrėjai įsitikinę, kad kuo daugiau dėmesio Lietuvoje bus skiriama kalbos technologijoms, tuo daugiau galimybių lietuvių kalba ir Lietuvos visuomenė turės toliau vystytis XXI a. „Kompiuterinė lingvistika, kalbos technologijos tai sritis, kurioje yra puikios galimybės bendradarbiauti universitetams, verslui ir politikai. Tokio bendradarbiavimo rezultatai gali būti aktualūs tiek teoriškai, moksle, pavyzdžiui, sudaryti geresnes sąlygas lietuvių kalbos analizei, tiek praktiškai, viešajame sektoriuje kuriant naujus įrankius, kurie galėtų išplėsti Lietuvos vartotojų galimybes arba optimizuoti verslo ir valstybės administravimo procesus“, sako VDU Kompiuterinės lingvistikos centro darbuotojai.

Per 25 metus KLC sėkmingai įvykdyta daugiau nei 15 nacionalinių ir tarptautinių projektų, publikuota aktualių mokslinių straipsnių ir reikšmingų monografijų. Tarp svarbesnių KLC pasiekimų: dalyvavimas europinėje TELRI infrastruktūroje, kuriant pirmąją lietuvių kalbai skirtą anglų–lietuvių automatinio vertimo sistemą; vadovavimas kuriant lietuvių kalbos sintaksinės ir semantinės analizės informacinę sistemą. Šiuo metu KLC kartu su partneriais atstovauja Lietuvai tarptautinės kalbos technologijos infrastruktūros konsorciume CLARIN ERIC.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai išlikti
  2. Šiais metais – svarus dėmesys lietuvių kalbai
  3. Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos?
  4. Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją
  5. Sukurta lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema
  6. Lietuvių kalbos komisija siūlo, kaip skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę tapatybę
  7. Lietuvių kalbos institute vyks konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“
  8. J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
  9. Dronai Lietuvos padangėje: taisyklės, kurias būtina žinoti
  10. Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
  11. Užsieniečiai mielai mokosi lietuvių kalbos
  12. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  13. „Kalbos grynuoliu“ tapti pretenduoja interviu meistrai
  14. Šiandien Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena
  15. Užsieniečiai laukia lietuvių kalbos vasaros kursų
  16. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  17. Atidaryta paroda apie lietuvių kalbos tarmių tyrimus nuo XIX a. iki šių dienų
  18. Seimas skelbia 2014 metų Kalbos premijos konkurso pradžią
  19. Prasidėjo Lietuvių kalbos olimpiada tautinių mažumų mokyklų mokiniams
  20. Šiandien Lietuvos valstybinės kalbos gynėjai VRK įteiks surinktus parašus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Geofizikas Romuialdas Zubinas - Tęsėjas (41-jų tremtinys). says:
    5 m. ago

    Gerbiamieji, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, esu įminęs per kelis šimtus seniausiųjų kultūrų šaltinius. Juose rastos informacijos dėka, pasisekė ATRASTI mokslininkams dar nežinomus TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, KURIE PAAIŠKINA – KAS ŽEMĖJE VYKO, KAS VYKSTA, BEI KAS VYKS ATEITYJE, PERIODIŠKAI KAS 96 000 METŲ!!! Netenka abejoti, kad Machatma Gandis, Antanui Poškai sakydamas : “LIETUVIŲ KALBA YRA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ”, buvo visiškai teisus! Tad netenka abejoti ir tuo, kad LIETUVIŲ KALBA YRA, BEVEIK, VISŲ KALBŲ MOTINA!!! Tai liečia kad ir tokias kalbas kaip: rusų, lenkų, prancūzų, anglų ir t.t.

    Atsakyti
  2. Gintaras Raulinaitis says:
    5 m. ago

    Didžiai gerbiamieji, pasirūpinkite susimildami, jog internete, norint pasirinkti kitą vertimo kalbą nei anglų kalba, – būtų įvesta ir lietuvių kalba.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pasiruošimas kūdikio gimimui: keletas svarbių patarimų

Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?

2022 05 28
Technologijos, kurios pakeis pasaulį, – ateinantį dešimtmetį pranašauja milžiniškus pokyčius

Technologijos, kurios pakeis pasaulį, – ateinantį dešimtmetį pranašauja milžiniškus pokyčius

2022 05 22
Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

2022 05 20
pexels.com, V. Karpovič nuotr.

IT konsultantų svarba verslui

2022 05 17
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16
Johano Gottfriedo Herderio paminklas Veimare priešais miesto Petro ir Povilo bažnyčią. Pastaytas Liudviko Šalerio | wikipedia.org nuotr.

M. Kundrotas. Nacionalizmo šaknys: Johanas Gotfrydas Herderis

2022 05 15
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?

Skalbyklės: kas taupo išteklius ir laiką?

2022 05 14
Klaipėdos universiteto Menų akademija jungiama prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos

Didės valstybės parama būsimiems mokytojams

2022 05 11
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 05 07
Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

2022 05 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Kodėl verta valgyti vyšnias
Įvairenybės

Geriau miegoti padės ir… trešnės

2022 05 28
Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“
Gamta ir žmogus

Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“

2022 05 28
Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!
Lietuvoje

Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!

2022 05 28
Kokios rūšies ryžius rinktis?
Lietuvoje

Kas ir kaip gali tiekti maistą vaikų stovykloms?

2022 05 28
„Skamba skamba kankliuose“ laukia naktinės dūzgės!
Etninė kultūra

„Skamba skamba kankliuose“ laukia naktinės dūzgės!

2022 05 28
Pasiruošimas kūdikio gimimui: keletas svarbių patarimų
Lietuvoje

Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?

2022 05 28
Valdymo planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms
Kultūra

Valdymo planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms

2022 05 28
Ukraina | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30

2022 05 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Koks gamtovaizdis! apie Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“
  • ,,Svoboda" transliuoja apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Taisingai pastebėta? apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Nuorodos apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasaros nelaimės ir pirmoji pagalba
  • Geriau miegoti padės ir… trešnės
  • Šampūnai su keratinu – kodėl juos verta rinktis?
  • Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 701; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 602; komentarų: 1
  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų? peržiūrėta: 377; komentarų: 18
  • Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai peržiūrėta: 289; komentarų: 18
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 286; komentarų: 0
  • V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V) peržiūrėta: 274; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Tarptautinis folkloro renginys „Skamba skamba kankliai“ VILNIUJE

    2022-05-26 11:00 - 2022-05-29 20:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?

by Kristina Aleknaitė
2022 05 28
0
Pasiruošimas kūdikio gimimui: keletas svarbių patarimų

Ką prognozuoja demografiniai duomenys, kaip keisis visuomenės kultūra, vertybės ir tapatybė, kokios ligos kels iššūkių 2050-aisiais? Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai...

Skaityti toliau

Technologijos, kurios pakeis pasaulį, – ateinantį dešimtmetį pranašauja milžiniškus pokyčius

by Kristina Aleknaitė
2022 05 22
0
Technologijos, kurios pakeis pasaulį, – ateinantį dešimtmetį pranašauja milžiniškus pokyčius

Lietuvoje veikianti pasaulinė IT bendrovė „Accenture“ pirmą kartą mūsų šalyje pristatė tyrimą „Technology Vision 2022“, kurį šiemet apibendrina posakiu „Susitikime...

Skaityti toliau

Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

by Kristina Aleknaitė
2022 05 20
0
Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

Tęsiamas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) stiprinimo procesas – prie institucijos jungiama Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Sprendimas pertvarkyti MITA...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Koks gamtovaizdis! apie Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“
  • ,,Svoboda" transliuoja apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Taisingai pastebėta? apie A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau?
  • Nuorodos apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • Žemyna apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD

Kitas straipsnis
Rūta Vanagaitė | Rusijos URM FB paskyros įrašo nuotr.

A. Zolubas. Žydų metai – primityvus pataikavimas ar politinis apakimas?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai