Sekmadienis, 7 gegužės, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai gyvuoti

www.alkas.lt
2017-11-03 08:00:20
2
Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai gyvuoti
CLARIN-LT komanda-2017-konferencijoje Budapeste_mokslolietuva.lt
CLARIN-LT komanda 2017 metų konferencijoje Budapešte: Jurgita Vaičenonienė, Tomas Krilavičius, Jurgita Kovalevskaitė ir Andrius Utka | mokslolietuva.lt nuotr.

Vis labiau populiarėjančios kalbinės technologijos, naudojamos vertimuose, išmaniuosiuose automobiliuose, virtualiuose asistentuose ir kitur būdas užtikrinti, kad kalba išvengs išnykimo grėsmės ir nepatirs skaitmeninės atskirties.

Lietuvoje šioje srityje jau 25 metus dirba Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras, tarp kurio pasiekimų Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas ir pirmoji lietuviška automatinio anglų ir lietuvių kalbų vertimo sistema, pasirodžiusi anksčiau už populiarųjį „Google Translate“.„Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas jau tapo puikiai žinoma lietuviškojo interneto dalimi. Centre pirmiausia ėmėmės

rengti būtent šį kiekvienos kalbos kompiuterizavimui svarbų išteklių, nes tik sukaupus tekstyną buvo galima siekti pagrindinio centro tikslo parengtų išteklių (tekstynų, duomenynų) pagrindu kurti lietuvių kalbai reikalingas kalbos technologijas“, paaiškino Kompiuterinės lingvistikos centro įkūrėja, VDU profesorė Rūta Petrauskaitė.

Pasak centro mokslininkų, plačiajai visuomenei kartais trūksta suvokimo, kuo svarbūs kalbiniai ištekliai ir kalbos technologijos, kodėl į tai verta investuoti lėšas ir laiką. Išaugus kompiuterių galimybėms, šiandieniame pasaulyje jau galima pamatyti nemažai kalbos technologijų pasiekimų. Be visiems žinomo automatinio vertimo, tai ir „kalbantys“ išmanieji automobiliai, automatiškai aplinką stebinčios ir automobilių numerius fiksuojančios stebėjimo kameros, į klausimus atsakantys virtualūs asistentai, diktavimo sistemos ir kt.

Ruta-Petrauskaite_mokslolietuva.lt
Kompiuterinės lingvistikos centro įkūrėja VDU profesorė Rūta Petrauskaitė | mokslolietuva.lt nuotr.

„Jau greitai nieko nestebins žmonės, smagiai besišnekučiuojantys su savo automobiliais, šaldytuvais ar kitais prietaisais. Vis dėlto neužmirškime, kad nors šiandieniai vis tobulėjantys mokymosi algoritmai jau sukurti ir prieinami, tačiau, norint juos toliau tobulinti, t. y. išmokyti kalbėti, rašyti ar skaityti tiksliau, reikalingi kalbiniai ištekliai“, – pasakoja dabartinis Kompiuterinės lingvistikos centro vadovas docentas dr. Andrius Utka.

Jurgita Vaicenonienė ir Andrius Utka CLARIN ERIC konferencijoje_mokslolietuva.lt
Jurgita Vaičenonienė ir Andrius Utka pristato stendinį pranešimą 2016 metų metinėje CLARIN ERIC konferencijoje | mokslolietuva.lt nuotr.

Šie ištekliai tai įvairios duomenų bazės, kuriose kaupiami tekstai, garsai, kiti kalbos elementai, taip pat programinė įranga. Mokslininkai pabrėžia, kad aukštas tam tikros kalbos kompiuterizavimo lygis taip pat yra ir tos kalbos išlikimo sąlyga. Vartojant ją mažiau, ne visomis funkcijomis arba jos nevartojant, kyla grėsmė kalbai išnykti. Lietuvos vartotojai turi teisę naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, kurios „kalba“ lietuviškai, todėl itin svarbu ginti ir užtikrinti lietuvių kalbos statusą technologinėje terpėje, kad ji netaptų trečios lygos kalba arba, kitaip sakant, nepatirtų skaitmeninės atskirties.

Aplenkė „Google Translate“

Visuomenei gerai žinomas kalbos technologijų pavyzdys yra automatinis vertimas. Mažai kas nebandė „Google Translate“, bet už ją anksčiau pasirodė anglų ir lietuvių kalbų automatinio vertimo sistema. Ši sistema, bendradarbiaujant KLC ir partneriams, buvo sukurta naudojant taisyklėmis pagrįstus automatinio vertimo metodus, kai originalo kalbos tekstas „išnarstomas“ žodžio ir sakinio dalimis ir vėl „sudedamas“ kitoje kalboje. Ilgą laiką, kartais net ir dabar, šis vertimo metodas fleksinėms kalboms (tokia yra lietuvių kalba) laikomas geriausiu, nes mažiausiai iškraipo sakinio struktūrą.

2007 m. pabaigoje pasirodžiusi anglų ir lietuvių kalbų automatinio vertimo sistema sulaukė didžiulio susidomėjimo, nes užtikrino palyginti kokybiškus rezultatus ir padėjo vartotojams suprasti teksto turinį. Po pusmečio pasirodžius „Google Translate“, vartotojų srautas nuslūgo, tačiau VDU vertimo sistema ir toliau naudojamasi, net ir šiandien, nors ji jau nėra aktyviai palaikoma. „Kiek iš jūsų dar naudoja savo 10 metų senumo kompiuterius?“ retoriškai klausia buvęs automatinio vertimo projekto vadovas Vaidas Repečka.

Pasak jo, šiandien geriausią vertimo kokybę užtikrina neuroniniais tinklais ir mašininiu mokymusi pagrįstos vertimo sistemos. Tačiau jų naudojimas problemiškas, nes taip iškraipoma fleksinių kalbų struktūra, klaidingai išverstos teksto dalys perkeliamos į kitus tekstus ir t. t. „Būtina įpareigoti didžiąsias įmones spręsti šias problemas, nes pokyčiai gali tapti negrįžtami. Tai būtina spręsti visoje Europos Sąjungoje, nes ir didžiosios Europos kalbos internete yra „mažosios“, lyginant su anglų kalba. Kol kas labai sunku sukurti gerą vertimą, nes žmogus vertėjas turi daug kontekstinės informacijos ir gali ją panaudoti versdamas, o kompiuteriams reikia tai sukaupti. Tačiau paieškos sistemose vartotojo asmeninių duomenų kontekstas jau naudojamas, taigi automatinis vertimas toliau tobulės“, reziumuoja V. Repečka.

Tekstynuose – milijardai autentiškų tekstų

Kalbos technologijos dažnai integruoja bendresnius išteklius, kurie suteikia kuriamiems įrankiams kalbos žinių apie žodyną, gramatiką, fonetiką. Labai dažnai šias žinias galima įvairiais būdais surinkti iš tekstynų didžiulių elektroninių tekstų sankaupų, kuriose sukaupiami milijonai ar net milijardai įvairių autentiškų tekstų. Tekstynuose sukauptus duomenis naudoja ne tik įrankiai, bet ir žmonės. Pavyzdžiui, Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas patikimas šaltinis dabartinės kalbos žodžių reikšmėms ir vartosenai suprasti. Dvikalbiai lygiagretieji tekstynai (anglų–lietuvių, lietuvių–anglų, latvių–lietuvių, lietuvių–latvių ir kt.) yra ypač naudingi studijuojantiems užsienio kalbas, vertėjams (teoretikams, praktikams), taip pat redaktoriams.

KLC vykdyto projekto „Semantika.lt“ metu buvo pradėtas kaupti ir milžiniškas, daugiau nei 1 milijardą žodžių turintis bendrasis lietuvių žiniasklaidos tekstynas. Jame kaupiama visa informacija iš 40 lietuviškų naujienų portalų. Tiesa, mokslininkai pabrėžia, kad tokios didžiulės apimties tekstinei medžiagai, kurią jau galima vadinti didžiaisiais duomenimis (angl. Big Data), dar sunku suteikti kokybišką, sklandžią internetinę prieigą, nes tai reikalauja didžiulių techninių išteklių.

Tekstynai puiki priemonė leksikografams bei terminologams ir žaliava žodynams. Kompiuterinės lingvistikos centre parengti keli žodynai tekstynų pagrindu, pavyzdžiui, Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodynas, Švietimo ir mokslo terminų žodynas.

Moksleiviai komp lingvistikos centre_mokslolietuva.lt
Moksleiviai Kompiuterinės lingvistikos centre | mokslolietuva.lt nuotr.

Kalbos technologijos būtinos tobulėjimui XXI amžiuje

KLC projektuose dirbantys tyrėjai įsitikinę, kad kuo daugiau dėmesio Lietuvoje bus skiriama kalbos technologijoms, tuo daugiau galimybių lietuvių kalba ir Lietuvos visuomenė turės toliau vystytis XXI a. „Kompiuterinė lingvistika, kalbos technologijos tai sritis, kurioje yra puikios galimybės bendradarbiauti universitetams, verslui ir politikai. Tokio bendradarbiavimo rezultatai gali būti aktualūs tiek teoriškai, moksle, pavyzdžiui, sudaryti geresnes sąlygas lietuvių kalbos analizei, tiek praktiškai, viešajame sektoriuje kuriant naujus įrankius, kurie galėtų išplėsti Lietuvos vartotojų galimybes arba optimizuoti verslo ir valstybės administravimo procesus“, sako VDU Kompiuterinės lingvistikos centro darbuotojai.

Per 25 metus KLC sėkmingai įvykdyta daugiau nei 15 nacionalinių ir tarptautinių projektų, publikuota aktualių mokslinių straipsnių ir reikšmingų monografijų. Tarp svarbesnių KLC pasiekimų: dalyvavimas europinėje TELRI infrastruktūroje, kuriant pirmąją lietuvių kalbai skirtą anglų–lietuvių automatinio vertimo sistemą; vadovavimas kuriant lietuvių kalbos sintaksinės ir semantinės analizės informacinę sistemą. Šiuo metu KLC kartu su partneriais atstovauja Lietuvai tarptautinės kalbos technologijos infrastruktūros konsorciume CLARIN ERIC.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai išlikti
  2. Šiais metais – svarus dėmesys lietuvių kalbai
  3. Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos?
  4. Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją
  5. Sukurta lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema
  6. Lietuvių kalbos komisija siūlo, kaip skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę tapatybę
  7. Lietuvių kalbos institute vyks konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“
  8. J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
  9. Dronai Lietuvos padangėje: taisyklės, kurias būtina žinoti
  10. Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
  11. Užsieniečiai mielai mokosi lietuvių kalbos
  12. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  13. „Kalbos grynuoliu“ tapti pretenduoja interviu meistrai
  14. Šiandien Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena
  15. Užsieniečiai laukia lietuvių kalbos vasaros kursų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Geofizikas Romuialdas Zubinas - Tęsėjas (41-jų tremtinys). says:
    5 metai ago

    Gerbiamieji, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, esu įminęs per kelis šimtus seniausiųjų kultūrų šaltinius. Juose rastos informacijos dėka, pasisekė ATRASTI mokslininkams dar nežinomus TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, KURIE PAAIŠKINA – KAS ŽEMĖJE VYKO, KAS VYKSTA, BEI KAS VYKS ATEITYJE, PERIODIŠKAI KAS 96 000 METŲ!!! Netenka abejoti, kad Machatma Gandis, Antanui Poškai sakydamas : “LIETUVIŲ KALBA YRA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ”, buvo visiškai teisus! Tad netenka abejoti ir tuo, kad LIETUVIŲ KALBA YRA, BEVEIK, VISŲ KALBŲ MOTINA!!! Tai liečia kad ir tokias kalbas kaip: rusų, lenkų, prancūzų, anglų ir t.t.

    Atsakyti
  2. Gintaras Raulinaitis says:
    5 metai ago

    Didžiai gerbiamieji, pasirūpinkite susimildami, jog internete, norint pasirinkti kitą vertimo kalbą nei anglų kalba, – būtų įvesta ir lietuvių kalba.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Bronislovas Genzelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

B. Genzelis. Lietuvių savimonė XVIII a. pabaigoje

2023 05 07
Alkas.lt koliažas

D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant

2023 05 02
Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

E. Jovaiša: Valstybinei kalbai būtinas valstybinis požiūris

2023 04 27
NS piketas prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prieš valstybinės kalbos išvalstybinimą | Alkas.lt nuotr.

L. Kalėdienė. Valdžia nė neketina mokyti valstybinės kalbos

2023 04 25
Lietuvių kalba | lietuviukalbosmokytojas.lt nuotr.

Rengiamas forumas „Kiek šiuolaikiniame sporte lietuvių kalbos?“

2023 04 25
VNO terminalas | ltou.lt nuotr.

VNO terminale atsiras didžiulės LED vaizdo sienos

2023 04 23
V. Valiušaitis. Matyti aiškūs visuomenės delituanizavimo ženklai

V. Valiušaitis. Matyti aiškūs visuomenės delituanizavimo ženklai

2023 04 21
Geriausi kompiuteriai verslui: kas siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį? | Pixabay.com nuotr.

Geriausi kompiuteriai verslui: kas siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį?

2023 04 20
Piketas uz lietuvių kalbą | respublika.lt nuotr.

NS kviečia į protestą prieš lietuvių valstybinės kalbos menkinimą

2023 04 19
Paskelbtos varžytuvės grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjams | lrkm.lt nuotr.

Paskelbtos varžytuvės grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjams

2023 04 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Panevėžys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Panevėžyje baigiamas įrengti naujas parkas

2023 05 07
Gaisras | pagd.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Šiemet gaisrų – mažiausiai per 20 metų

2023 05 07
Šuo, katė | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Meilę gyvūnams parodykite ne bučiniais

2023 05 07
Mobilus internetas telefone | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Įspėjama apie naują sukčiavimo būdą

2023 05 07
Neatsakingai skinamas meškinis česnakas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Neatsakingai skinamas meškinis česnakas!

2023 05 07
Prezidento vizitas Londone | E. Kinaičio nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas dalyvavo Karaliaus Karolio III ir Karalienės Kamilos karūnavimo iškilmėse

2023 05 06
Fontanas | pixabay.com, Hans nuotr.
Gamta ir žmogus

Uostamiestis fontanus įjungs Motinos dienai

2023 05 06
Jaunimas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus jaunimui – vasaros užimtumo programa

2023 05 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie Ruošiamasi tiesti Jonavos pietrytinį aplinkelį
  • Glasslci apie Prie URM vyks piketas – prieš J. Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Viskas įskaičiuota :( apie V. Balkus. Apie „didvyrišką kovą“ su narkotikai mokykloje
  • Kas per klausimas apie V. Balkus. Apie „didvyrišką kovą“ su narkotikai mokykloje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Panevėžyje baigiamas įrengti naujas parkas
  • Šiemet gaisrų – mažiausiai per 20 metų
  • Meilę gyvūnams parodykite ne bučiniais
  • Arbūzo žievė gali virsti nebrangiu skanėstu
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

B. Genzelis. Lietuvių savimonė XVIII a. pabaigoje

by daiva
2023 05 07
0
Bronislovas Genzelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Troškimą rašyti iki tol mažai vartota protėvių kalba sukelia pabudęs nacionalinis sąmoningumas. Lietuvių kalbos vartojimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viešajame gyvenime...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant

by daiva
2023 05 02
74
Alkas.lt koliažas

Pažaiskime tokį vaizduotės žaidimą. Įsivaizduokime, kad yra tam tikra mistinė jėga, antgamtinė galybė, kurios tikslas – saugoti Lietuvą ir jos...

Skaityti toliau

E. Jovaiša: Valstybinei kalbai būtinas valstybinis požiūris

by daiva
2023 04 27
5
Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys akademikas Eugenijus Jovaiša drauge su kitais įvairių frakcijų Seimo nariais teikia...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie Ruošiamasi tiesti Jonavos pietrytinį aplinkelį
  • Glasslci apie Prie URM vyks piketas – prieš J. Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Viskas įskaičiuota :( apie V. Balkus. Apie „didvyrišką kovą“ su narkotikai mokykloje
  • Kas per klausimas apie V. Balkus. Apie „didvyrišką kovą“ su narkotikai mokykloje
  • Aritmetika apie Prigožino manevrai – Kermliaus režimo skilimo ženklas?
Kitas straipsnis
Rūta Vanagaitė | Rusijos URM FB paskyros įrašo nuotr.

A. Zolubas. Žydų metai – primityvus pataikavimas ar politinis apakimas?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai