Pirmadienis, 1 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai gyvuoti

www.alkas.lt
2017 11 03 08:00
2
Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai gyvuoti
CLARIN-LT komanda-2017-konferencijoje Budapeste_mokslolietuva.lt
CLARIN-LT komanda 2017 metų konferencijoje Budapešte: Jurgita Vaičenonienė, Tomas Krilavičius, Jurgita Kovalevskaitė ir Andrius Utka | mokslolietuva.lt nuotr.

Vis labiau populiarėjančios kalbinės technologijos, naudojamos vertimuose, išmaniuosiuose automobiliuose, virtualiuose asistentuose ir kitur būdas užtikrinti, kad kalba išvengs išnykimo grėsmės ir nepatirs skaitmeninės atskirties.

Lietuvoje šioje srityje jau 25 metus dirba Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras, tarp kurio pasiekimų Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas ir pirmoji lietuviška automatinio anglų ir lietuvių kalbų vertimo sistema, pasirodžiusi anksčiau už populiarųjį „Google Translate“.„Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas jau tapo puikiai žinoma lietuviškojo interneto dalimi. Centre pirmiausia ėmėmės

rengti būtent šį kiekvienos kalbos kompiuterizavimui svarbų išteklių, nes tik sukaupus tekstyną buvo galima siekti pagrindinio centro tikslo parengtų išteklių (tekstynų, duomenynų) pagrindu kurti lietuvių kalbai reikalingas kalbos technologijas“, paaiškino Kompiuterinės lingvistikos centro įkūrėja, VDU profesorė Rūta Petrauskaitė.

Pasak centro mokslininkų, plačiajai visuomenei kartais trūksta suvokimo, kuo svarbūs kalbiniai ištekliai ir kalbos technologijos, kodėl į tai verta investuoti lėšas ir laiką. Išaugus kompiuterių galimybėms, šiandieniame pasaulyje jau galima pamatyti nemažai kalbos technologijų pasiekimų. Be visiems žinomo automatinio vertimo, tai ir „kalbantys“ išmanieji automobiliai, automatiškai aplinką stebinčios ir automobilių numerius fiksuojančios stebėjimo kameros, į klausimus atsakantys virtualūs asistentai, diktavimo sistemos ir kt.

Ruta-Petrauskaite_mokslolietuva.lt
Kompiuterinės lingvistikos centro įkūrėja VDU profesorė Rūta Petrauskaitė | mokslolietuva.lt nuotr.

„Jau greitai nieko nestebins žmonės, smagiai besišnekučiuojantys su savo automobiliais, šaldytuvais ar kitais prietaisais. Vis dėlto neužmirškime, kad nors šiandieniai vis tobulėjantys mokymosi algoritmai jau sukurti ir prieinami, tačiau, norint juos toliau tobulinti, t. y. išmokyti kalbėti, rašyti ar skaityti tiksliau, reikalingi kalbiniai ištekliai“, – pasakoja dabartinis Kompiuterinės lingvistikos centro vadovas docentas dr. Andrius Utka.

Jurgita Vaicenonienė ir Andrius Utka CLARIN ERIC konferencijoje_mokslolietuva.lt
Jurgita Vaičenonienė ir Andrius Utka pristato stendinį pranešimą 2016 metų metinėje CLARIN ERIC konferencijoje | mokslolietuva.lt nuotr.

Šie ištekliai tai įvairios duomenų bazės, kuriose kaupiami tekstai, garsai, kiti kalbos elementai, taip pat programinė įranga. Mokslininkai pabrėžia, kad aukštas tam tikros kalbos kompiuterizavimo lygis taip pat yra ir tos kalbos išlikimo sąlyga. Vartojant ją mažiau, ne visomis funkcijomis arba jos nevartojant, kyla grėsmė kalbai išnykti. Lietuvos vartotojai turi teisę naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, kurios „kalba“ lietuviškai, todėl itin svarbu ginti ir užtikrinti lietuvių kalbos statusą technologinėje terpėje, kad ji netaptų trečios lygos kalba arba, kitaip sakant, nepatirtų skaitmeninės atskirties.

Aplenkė „Google Translate“

Visuomenei gerai žinomas kalbos technologijų pavyzdys yra automatinis vertimas. Mažai kas nebandė „Google Translate“, bet už ją anksčiau pasirodė anglų ir lietuvių kalbų automatinio vertimo sistema. Ši sistema, bendradarbiaujant KLC ir partneriams, buvo sukurta naudojant taisyklėmis pagrįstus automatinio vertimo metodus, kai originalo kalbos tekstas „išnarstomas“ žodžio ir sakinio dalimis ir vėl „sudedamas“ kitoje kalboje. Ilgą laiką, kartais net ir dabar, šis vertimo metodas fleksinėms kalboms (tokia yra lietuvių kalba) laikomas geriausiu, nes mažiausiai iškraipo sakinio struktūrą.

2007 m. pabaigoje pasirodžiusi anglų ir lietuvių kalbų automatinio vertimo sistema sulaukė didžiulio susidomėjimo, nes užtikrino palyginti kokybiškus rezultatus ir padėjo vartotojams suprasti teksto turinį. Po pusmečio pasirodžius „Google Translate“, vartotojų srautas nuslūgo, tačiau VDU vertimo sistema ir toliau naudojamasi, net ir šiandien, nors ji jau nėra aktyviai palaikoma. „Kiek iš jūsų dar naudoja savo 10 metų senumo kompiuterius?“ retoriškai klausia buvęs automatinio vertimo projekto vadovas Vaidas Repečka.

Pasak jo, šiandien geriausią vertimo kokybę užtikrina neuroniniais tinklais ir mašininiu mokymusi pagrįstos vertimo sistemos. Tačiau jų naudojimas problemiškas, nes taip iškraipoma fleksinių kalbų struktūra, klaidingai išverstos teksto dalys perkeliamos į kitus tekstus ir t. t. „Būtina įpareigoti didžiąsias įmones spręsti šias problemas, nes pokyčiai gali tapti negrįžtami. Tai būtina spręsti visoje Europos Sąjungoje, nes ir didžiosios Europos kalbos internete yra „mažosios“, lyginant su anglų kalba. Kol kas labai sunku sukurti gerą vertimą, nes žmogus vertėjas turi daug kontekstinės informacijos ir gali ją panaudoti versdamas, o kompiuteriams reikia tai sukaupti. Tačiau paieškos sistemose vartotojo asmeninių duomenų kontekstas jau naudojamas, taigi automatinis vertimas toliau tobulės“, reziumuoja V. Repečka.

Tekstynuose – milijardai autentiškų tekstų

Kalbos technologijos dažnai integruoja bendresnius išteklius, kurie suteikia kuriamiems įrankiams kalbos žinių apie žodyną, gramatiką, fonetiką. Labai dažnai šias žinias galima įvairiais būdais surinkti iš tekstynų didžiulių elektroninių tekstų sankaupų, kuriose sukaupiami milijonai ar net milijardai įvairių autentiškų tekstų. Tekstynuose sukauptus duomenis naudoja ne tik įrankiai, bet ir žmonės. Pavyzdžiui, Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas patikimas šaltinis dabartinės kalbos žodžių reikšmėms ir vartosenai suprasti. Dvikalbiai lygiagretieji tekstynai (anglų–lietuvių, lietuvių–anglų, latvių–lietuvių, lietuvių–latvių ir kt.) yra ypač naudingi studijuojantiems užsienio kalbas, vertėjams (teoretikams, praktikams), taip pat redaktoriams.

KLC vykdyto projekto „Semantika.lt“ metu buvo pradėtas kaupti ir milžiniškas, daugiau nei 1 milijardą žodžių turintis bendrasis lietuvių žiniasklaidos tekstynas. Jame kaupiama visa informacija iš 40 lietuviškų naujienų portalų. Tiesa, mokslininkai pabrėžia, kad tokios didžiulės apimties tekstinei medžiagai, kurią jau galima vadinti didžiaisiais duomenimis (angl. Big Data), dar sunku suteikti kokybišką, sklandžią internetinę prieigą, nes tai reikalauja didžiulių techninių išteklių.

Tekstynai puiki priemonė leksikografams bei terminologams ir žaliava žodynams. Kompiuterinės lingvistikos centre parengti keli žodynai tekstynų pagrindu, pavyzdžiui, Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodynas, Švietimo ir mokslo terminų žodynas.

Moksleiviai komp lingvistikos centre_mokslolietuva.lt
Moksleiviai Kompiuterinės lingvistikos centre | mokslolietuva.lt nuotr.

Kalbos technologijos būtinos tobulėjimui XXI amžiuje

KLC projektuose dirbantys tyrėjai įsitikinę, kad kuo daugiau dėmesio Lietuvoje bus skiriama kalbos technologijoms, tuo daugiau galimybių lietuvių kalba ir Lietuvos visuomenė turės toliau vystytis XXI a. „Kompiuterinė lingvistika, kalbos technologijos tai sritis, kurioje yra puikios galimybės bendradarbiauti universitetams, verslui ir politikai. Tokio bendradarbiavimo rezultatai gali būti aktualūs tiek teoriškai, moksle, pavyzdžiui, sudaryti geresnes sąlygas lietuvių kalbos analizei, tiek praktiškai, viešajame sektoriuje kuriant naujus įrankius, kurie galėtų išplėsti Lietuvos vartotojų galimybes arba optimizuoti verslo ir valstybės administravimo procesus“, sako VDU Kompiuterinės lingvistikos centro darbuotojai.

Per 25 metus KLC sėkmingai įvykdyta daugiau nei 15 nacionalinių ir tarptautinių projektų, publikuota aktualių mokslinių straipsnių ir reikšmingų monografijų. Tarp svarbesnių KLC pasiekimų: dalyvavimas europinėje TELRI infrastruktūroje, kuriant pirmąją lietuvių kalbai skirtą anglų–lietuvių automatinio vertimo sistemą; vadovavimas kuriant lietuvių kalbos sintaksinės ir semantinės analizės informacinę sistemą. Šiuo metu KLC kartu su partneriais atstovauja Lietuvai tarptautinės kalbos technologijos infrastruktūros konsorciume CLARIN ERIC.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai išlikti
  2. Šiais metais – svarus dėmesys lietuvių kalbai
  3. Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos?
  4. Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ reikalauja gerbti Lietuvos piliečių valią ir Konstituciją
  5. Sukurta lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema
  6. Lietuvių kalbos komisija siūlo, kaip skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę tapatybę
  7. Lietuvių kalbos institute vyks konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“
  8. Dronai Lietuvos padangėje: taisyklės, kurias būtina žinoti
  9. J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
  10. Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
  11. Užsieniečiai mielai mokosi lietuvių kalbos
  12. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  13. „Kalbos grynuoliu“ tapti pretenduoja interviu meistrai
  14. Šiandien Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena
  15. Užsieniečiai laukia lietuvių kalbos vasaros kursų
  16. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  17. Atidaryta paroda apie lietuvių kalbos tarmių tyrimus nuo XIX a. iki šių dienų
  18. Seimas skelbia 2014 metų Kalbos premijos konkurso pradžią
  19. Prasidėjo Lietuvių kalbos olimpiada tautinių mažumų mokyklų mokiniams
  20. Šiandien Lietuvos valstybinės kalbos gynėjai VRK įteiks surinktus parašus
  21. Kilnojamoji Kalbos muziejaus paroda kvies paliesti lietuvių kalbą rankomis
  22. Tyrimas: kas antras gyventojas mano, kad kalbos klaidos kenkia įmonių įvaizdžiui
  23. Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video)
  24. Kolegijos pirmakursių raštingumas: gal lietuvių kalbai nereikalingos nosinės raidės?
  25. Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video)
  26. Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video)
  27. Kinė svajoja tautiečius mokyti lietuvių kalbos
  28. Naujasis „Tildės Biuras“ rūpinsis kalbos ekologija
  29. LRT Kultūra gilinsis į Lietuvių kalbos istoriją
  30. O. Aleknavičienė. Valstybinės kalbos negalima išstumti

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Geofizikas Romuialdas Zubinas - Tęsėjas (41-jų tremtinys). says:
    3 m. ago

    Gerbiamieji, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, esu įminęs per kelis šimtus seniausiųjų kultūrų šaltinius. Juose rastos informacijos dėka, pasisekė ATRASTI mokslininkams dar nežinomus TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, KURIE PAAIŠKINA – KAS ŽEMĖJE VYKO, KAS VYKSTA, BEI KAS VYKS ATEITYJE, PERIODIŠKAI KAS 96 000 METŲ!!! Netenka abejoti, kad Machatma Gandis, Antanui Poškai sakydamas : “LIETUVIŲ KALBA YRA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ”, buvo visiškai teisus! Tad netenka abejoti ir tuo, kad LIETUVIŲ KALBA YRA, BEVEIK, VISŲ KALBŲ MOTINA!!! Tai liečia kad ir tokias kalbas kaip: rusų, lenkų, prancūzų, anglų ir t.t.

    Atsakyti
  2. Gintaras Raulinaitis says:
    3 m. ago

    Didžiai gerbiamieji, pasirūpinkite susimildami, jog internete, norint pasirinkti kitą vertimo kalbą nei anglų kalba, – būtų įvesta ir lietuvių kalba.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

2021 02 27
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
ukmin.lt nuotr.

Lietuvos narystė Europos kosmoso agentūroje suteiks postūmį ateities verslui

2021 02 18
Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

2021 02 18
Vietoje elektronų fotonus naudojantys kompiuteriai pasirodys per 10 metų

Šiauliečiams – puiki proga pasitikrinti lietuvių kalbos žinias

2021 02 16
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.

Nacionalinėje bibliotekoje prasideda lietuvių kalbai puoselėti skirti renginiai

2021 02 16
rawsilkandsaffron.com nuotr.

LSU mokslininkai nustatė, kas lemia žmogaus atsparumą šalčiui

2021 02 15
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

2021 02 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
Lietuvoje

Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą

2021 03 01
Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine
Gamta ir žmogus

Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine

2021 03 01
Autobusas | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujinama dalis tarpmiestinio susisiekimo reisų

2021 03 01
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
Lietuvoje

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

2021 03 01
Oro uostas | sumin.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimą dėl COVID-19 keliautojai jau gali atlikti prie Vilniaus oro uosto

2021 03 01
Sėkmingiausiai dirbančioms Kauno rajono įmonėms – padėkos ženklai
Lietuvoje

Sėkmingiausiai dirbančioms Kauno rajono įmonėms – padėkos ženklai

2021 03 01
Kodėl Lietuvos paaugliai fiziškai neaktyvūs?
Lietuvoje

Sveikatingumo klubai prašo atlyginti negautas pajamas

2021 03 01
Koronavirusas, testas | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

VESK: rengiami padidinti tyrimų dėl koronaviruso mastą

2021 03 01


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • REIKIA MŪSŲ ŽODŽIO! apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  • Senis apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Mindaugas apie K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos paštas pradėjo išmanųjį siuntų skirstymą
  • Civilinės saugos dieną – pažintis su išgyvenimo kuprine
  • Atnaujinama dalis tarpmiestinio susisiekimo reisų
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1732; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1067; komentarų: 14
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 776; komentarų: 19
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 748; komentarų: 46
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 712; komentarų: 10
  • NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 632; komentarų: 34

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 27
7
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

Motiejus Valančius gimė 1801 m. vasario 28 d. gimė Salantų parapijoje (dab. Kretingos raj.), Nasrėnų kaime. M. Valančius, vienas XIX...

Skaityti toliau

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

Intensyvūs, radikalūs ir dažnai dramatiški XX a. pirmosios pusės politiniai ir socialiniai pokyčiai paveikė daugelio žmonių likimus kone visoje Europoje...

Skaityti toliau

Petrui Klimui – 130

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
Petrui Klimui – 130

Vasario 23 d. minimos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, istoriko, teisininko, publicisto, redaktorius, užsienio reikalų ministro, Vasario 16-osios akto signataro,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • REIKIA MŪSŲ ŽODŽIO! apie Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  • Senis apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Mindaugas apie K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)
  • Prezidentas pasisakė apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
Kitas straipsnis
Rūta Vanagaitė | Rusijos URM FB paskyros įrašo nuotr.

A. Zolubas. Žydų metai – primityvus pataikavimas ar politinis apakimas?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai