Visuomenės dėmesį šiemet patraukė žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie tai, kad Bilionių piliakalnio (Šilalės raj.) tyrimai galimai patvirtina hipotezę, jog šioje vietoje stovėjo legendinė Pilėnų pilis, kurios gynėjai 1336 m. pasirinko mirtį, bet nepasidavė į kryžiuočių nelaisvę. Tad šią „Aktualiosios istorijos“ laidą skiriame atradimams Bilionių piliakalnyje. Apie juos pasakoja Bilionių piliakalnio tyrimams vadovavęs archeologas Gintautas Zabiela.
Kas buvo rasta Bilionių piliakalnyje? Ką šie radiniai sako apie piliakalnio istoriją? Kokie netikėtumai laukė tyrinėtojų? Ką dar reikia išsiaiškinti? Ką istorijos šaltiniai sako apie Pilėnų paieškų regioną? Ar jau galime dėti tašką Pilėnų paieškų istorijoje ir teigti, kad Pilėnai – tai Bilioniai?
Į šiuos ir kitus klausimus atsakome laidos metu. Laidą veda istorikas Tomas Baranauskas.
Vyrai, viskas gerai, labai graži pradžia. Vienas patarimas- “nespirgėkit” su išvadomis. Pakentėkit, patyrinėkit daugiau, tada darykit sensacijas. Jei reiks nemokamos darbo jėgos – galiu prisidėt. archeologiniuose tyrimuose patirtis nemaža…
Turime tikrai gerą, pamokančią legendą apie Pilėnų gynėjus, jų pasiaukojamą žūtį už Tėvynę. Daug metų ši legenda tarnavo mūsų jaunimo patriotiniam auklėjimui, pasidžiavimui savosios Tautos garbinga, pasiaukojančia praeitimi. Atsirado dabartinių “istorikiūkščių” , kurie bando menkinti ir niekinti Tautos istorinę atmintį, kad ir susideginusių Pilėnų gyvnėjų atžvilgiu… ir kam to reikia, kam griauti tai kas tapo brangiu ir savu. Ar nuo to kam geriau, kad mūsų vaikeliai ir provaikaičiai ims nebetikėti lyg nebuvusiais garbingais tautos žygdarbiais. Kas ? Kas šiandieną galėtų tai absoliučiai įrodyti? NIEKAS. Bet jei tautos žodinės legendos iš burnos į burną pasiekė mūsų dienas, – tai kodėl netikėti? Tai vis lietuvių tautos priešiškų , dažnai net papirktųjų, nedorieji darbai. Kitataučių nedorųjų istorikų, siekiančių išaukštinti savąsias- dabar daug didesnes tautas ir menkinti mūsų senąją ir kadaise juos valdžiusią lietuvių tautą, naikinti jos istorinę garbingąją praeitį, istorinį palikimą, siekiai. Lietuvos patriotiškai nusiteikusiems istorikams, geologams būtina sukaupti visas jėgas ir net fantaziją, atskirti savuosius grūdus nuo pelų, kuriamų kitataučių arba parsidavėlių, kad mūsų karaliai ir kunigaikščiai, mūsų tautą vieniję ir valdę Kriviai r Vaidilutės būtų vaizduojami tik kilmingo elgesio ir kultūros. Gėda ir skaityti mūsų dabartinių “istorikų” knygose vaizduojamus mūsų karalius brolžudžiais, brolių žmonų vagimis, kai kitose tautose jie net gyvais būdami – pripažįstami ŠVENTAISIAIS. žYMIAI SUMAŽĖJUSI mūsų tauta ir jos mokslininkai privalo rodyti objektyviai kilnius ir garbingus tautos didvyrius, kad jų darbais ir žygiais, jų šeimyniniu gyvenimu, dabartiniai mūsų vaikai ir vaikaičiai turėtų gerbtinus pavyzdžius. Mums reikia Pilėnų ir kilniojo Margirio su visais pilies gynėjais – kur jie bebūtų. JIe mūsų gražiausi pavyzdžiai jaunimui, mūsų ateities kartoms.
Bėda ta. kad tie “lietuvių tautai priešiški, dažnai papirktieji” vaikėjai pačios Lietuvos valstybinių institucijų apdovanojami (pvz. Krašto Apsaugos Ministerijos (!) skirta “Patriotų” premija Pilėnų gynėjus apjuodinusiems Dariui Baronui ir Dangirui Mačiuliui) bei masinių dezinformacijos priemonių garbstavojami (sukilėlius ir partizanus šmeižusi, o dabar A. Ramanauską-Vanagą apdergti užsimojusi zūhofo sugulovė R. Vanagaitė, “etatinis” lietuvių juodintojas A. Bumblauskas ir pan.).
Kažkokios pasakėlės skleidžiamos, kad eilinei pilelei paimti Ordinas būtų telkęs Vakarų Europos didikus su savo tūkstantiniais būriais karių, kad žygiui vadovautų pats ordino magistras Teodorikas fon Altenburgas. Be to, kaip galima spręsti iš šaltinių duomenų tikėtasi Pilėnuose pasigrobti didelius turtus, taigi manytina, kad tai galėjo būti ne kas kita, o valstybės iždas, juolab, kad šaltiniai mini pilyje buvus kažkokius požemius, kuriuose iki paskutinio momento pasislėpusi buvo Margirio žmona. Valstybė tuo metu buvo valdoma iš Vilniaus, jeigu pagal vardo panašumą Bilionys gali būti laikomi Pilėnais, tai lygiai taip Pillenen pilis gali būti laikoma Vilenen, t. y. Vilniumi arba kodėl Vilniuje esantys Markučiai negali būti laikomi Margučiais, t.y. Margirio dvaru, o Troppen žemė – Trupinių ar Trūkinių(Trokinių) žeme. Beje, šaltinių minimi požemiai gali būti tapatinami būtent su Vilniuje esančiais. Taigi dėl Pilėnų vietos daugiau kelių veda link Vilniaus negu kur kitur. Pagaliau, yra problemiška ir Pilėnų užpuolimo data. Jeigu sutikti, kad jie buvo užpulti 1336 metais, tai kur tada buvo Vilniuje sėdėjęs Gediminas, kur jo laiškas Europai apie Pilėnų tragediją. Taigi yra labai daug su Pilėnais susijusių nenagrinėtų istorinių faktų, Lietuvos istorijos koncepcinių klausimų. Tai gal derėtų pirmiau griebtis už jų, o piliakalnius tyrinėti iš anksto nesiskelbiant, kad čia ieškoma Pilėnų, o ten Vorutos ar pan…
Na, jau matosi, kad Tomas – “visai Atomas” ir šiam nesisekančiam vaikinui linkiu pasirūpinti psichika. Na, žibalo tam jo atominiam karui dėl istorijos…:) Pilėnai laisvai galėtų būti, tarkim, “Piliūnai” (be abejo, Tomas negirdėjęs tokio piliakalnio). Labai nutolęs nuo kitų (galbūt, sunaikintas, kol buvo dar naujas) piliakalnis. Tai paremia ir grįžtančių kryžiuočių, vaizdas iš kronikų. Puolime tarp kryžiuočių buvo svečių iš Austrijos (besidominčių perspektyvomis). Ir tokių kryžiuočių “vienam reidui” niekas nebūtų siuntęs į rizikingą vietovę (kur galima apsuptis ir t.t.) Bilionys būtų pakliuvę į kitokius (gal net ir į – Austrijos) aprašymus – gausi siaubti aplinka ir t.t. Nėra ką čia sprogdinti tais “super-netikėtais Pilėnais”, Tomai.
Varėngrybas ta jo istorija.
Kaip galima tokius kvailus klausimus uždavinėti, kolega? Kriukas tikras. Net įdomiausioje vietoje sugebama pašnekovą pertraukti. Ir švepluoti mada kažkokia? Bent eteryje išgromuliuokite padoriai sakinį, pone Tomai. “Galimai” nevartotinas, jei dar nežinojote. Baisu.
O Gintautui pagarba už kalbos kultūrą, net piliakalnius moka teisingai sukirčiuoti.
Saules zemeje. Ties upe, kuri prasideda L arba N
Neisigalvokit: Tomas gyvas angelas. Taip parasyta.
Net ir omega-Nalšios karalius…
Ant keliu, zipona buciuot .