Ketvirtadienis, 30 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

„Vilniaus piliakalnių ugnys“ nušvis ant Stalo kalno

www.alkas.lt
2017-09-20 07:00:50
16
Ugnies skulptūra | Rengėjų nuotr.

Ugnies skulptūra | Rengėjų nuotr.

Ugnies skulptūra | Rengėjų nuotr.

Šį ketvirtadienį, rugsėjo 21 dieną, 19 valandą Vilniuje ant Stalo kalno įvyks ugnies reginys „Vilniaus piliakalnių ugnys“. Tai vienintelis Piliakalnių metams skirtas renginys Vilniaus mieste. Šventę rengia VšĮ „Ugnis ir kaukė“, o projekto vadovė Eglė Valentė džiaugiasi, kad renginio partneriu tapo Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas.

Ant piliakalnio bus nusilenkta Kreivąją pilį stačiusiems, joje gyvenusiems, ją gynusiems protėviams, nes jų kultūrą naudojame, jų dėka čia esame. Renginys apjunks tiek Piliakalnių metus, tiek artėjantį rudens lygiadienį, dar vadinamą lyge.  Rudens lygė praneša, kad vasara ir šiltos dienos pasitraukia, o ateina šaltas ir tamsus žiemos metas. Kaip padėka už praėjusį metą, bus atnašaujama motinėlei Žemei, deivei Žemynai, šviesiajai Saulutei, visokeriopo augmens dievybėms už šilumą, šviesą, augimo ir brandos galias.

Ugnies apeigas ant Stalo kalno atliks Lietuvos jaunimo ramuva ir kiti romuviai, juos sutelks Asta Valiukevičienė ir Gintaras Aleknavičius. Ugnies skulptūras kurs Rytas Jonas Belevičius, Žilvinas Danys, Stasys Juraška. Šventės muzikos autorius ir atlikėjas Gediminas Žilys sukūrė dainas, kuriose folkloro muzikos pagrindu išvystė deivės Laimos temą, nes ji globoja žmogaus gyvenimo kelią nuo gimimo iki pat mirties. Tuo norima atkreipti dėmesį, jog deivės Laimos teikta palaima, gyvenimo džiaugsmas buvo svarbūs net tik anuomet, bet yra svarbūs ir šiandien.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kuršių Nerijoje vėl liepsnos Rudens lygės ir Baltų vienybės dienos ugnys
  2. Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno liepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“ (nuotraukos, video)
  3. Vilniuje ant Tauro kalno degs šiaudinės skulptūros protėviams atminti
  4. Vilniaus lygiadieniai (I). Ugnies ženklai
  5. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią (nuotraukos, video)
  6. Moksleivius atrasti savąjį Lietuvos pažinimo kelią kviečia „Žinuolis“
  7. Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video)
  8. 15-tą kartą Mėnuo Juodaragis sukvietė gentainius kerinčiam muzikos ir kultūros pokyliui (nuotraukos, video)
  9. Senovės gyvenvietę prikels „Baltų kultūros šventė 2013“ (dienotvarkė)
  10. Klaipėdiečiai kviečia į Joninių šventę Jono kalnelyje
  11. Kviečia Romuvos stovykla „Švenčionija“ (nuotraukos, video)
  12. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus atidarytos dvi parodos
  13. Rudens lygiadienis Kuršių nerijos nacionaliniame parke
  14. Nendrinės skulptūros virs ugnies skulptūromis ant vandens
  15. Kviečia nauja nendrinių skulptūrų ekspozicija ant vandens

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. Krivių kalnas says:
    6 metai ago

    Sveiki, mielieji,
    jau laikas vadinti savo protėvių žemę tikruoju vardu.Tai Krivių kalnas, kuriame buvo atliekamos apeigos ir nuolat kūrenama šventoji ugnis.laikas ją atkurti.Vardai yra labai svarbūs.Todėl kalnas -ne “kreivasis” jokio kreivumo ten nėra ir niekada nebuvo, o tik lenkų iškraipinys -kšyva gora , nes šventųjų krivių jų kalboje nebuvo.Aldona

    Atsakyti
    • Žemaitis says:
      6 metai ago

      O KAS TUOS TRIS KRYŽIUS NUVERS?

      Atsakyti
    • Levas says:
      6 metai ago

      Taip Taip Taip

      Atsakyti
    • Žemaitis says:
      6 metai ago

      Šiaip jau trys balti kryžiai pastatyti Vilniaus centre ant piliakalnio, yra nahališkas ir paveldą niekinantis objektas. Kokią teisę turėjo katalikai niekinti pagonišką pavelda Lietuvoje ir ant baltų šventviečių pristatyti savo stabus. Tai papraščiausia nepagarba Dievui ir žmogui.

      Atsakyti
  2. Vanduo says:
    6 metai ago

    Vietoj kryžių ant Krivių kalno gražu būtų pasodint 3 ( o gal 7 ar 9 ) ĄŽUOLUS, kurie matytųsi iš tolo ir būtų tikras, lietuviškas mūsų tautai svarbus ženklas.

    Atsakyti
    • Žemaitis says:
      6 metai ago

      Arb geležinį vilką?

      Atsakyti
      • Vanduo says:
        6 metai ago

        Geležinis vilkas irgi tiktų, ypač, jeigu staugtų naktimis…tik ąžuolai gal geriau, nes gyvi ir vis auga, žaliuoja, giles brandina. O galbūt ir ąžuolai, ir vilkas šalia jų? Būtų turistams su kuo nusipaveiksluot 😉

        Atsakyti
        • Žemaitis says:
          6 metai ago

          Betkuriuo atveju tai tik svajonės, nes Šimašius į pagonybę neatvirs kaip ir dauguma valdininkėlių, tokiam sąmoningumui reikalingi politikai kurie nepadlaižiautų bažnyčiai ir norėtų kažkiek garbės baltams gražinti. O gal vertėtų ir mums renkti peticiją prieš kryžius ant pagoniškų piliakalnių?????????

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            6 metai ago

            Kaip čia kai kam ne gėda apie Šimašių netiesas skleisti! – Juk jis įgyvendina savo slaptą planą – sunaikinti viską, kas čia seniausius ir naujųjų laikų lietuvius mena… Jo strategai ir patarėjai paskaičiavo, jog sunaikinus čia viską, palikus tik sovietmečio blokinius daugiabučius, lenkai pasibaisės ir nebesieks atsiimti savo grobio… O jūs – šimašiai tokie, šimašiai anokie…

  3. Atmintis says:
    6 metai ago

    Tai kas įvyko, praeities nepakeisi. Semiotikas Julius Greimas knygoje „Tautos atminties beieškant” išskyrė oficialųjį karaliaus Mindaugo giminės panteoną. Aptardamas Lietuvos krikštą Daukantas pabrėžė Mindaugo vidinį įsitikinimą: „Vienok širdyj tikybą bočių savo godojo ir garbino savo namų dievus”. Dar daugiau pasakyta slavų metraštyje, jog: „Suderinęs su kurija, prigimtinio tikėjimo neatsisakė nei pats Mindaugas, nei jo kariai”. 1263 m. karaliaus ir jo sūnų karalaičių Ruklio ir Rupeikio žūtis dėl Treniotos įvykdyto teroro yra tautos ir valstybės istorijoje skaudžiausia, neišdildoma nuoskauda. Tačiau karaliaus Mindaugo sostas yra mūsų tautos valstybingumo precedentas. Tai ir primena ant kalno esanti skulptūra, kaip projekcija į praeitį, kaip riboženklis, kuris ir žymi, kaip susiklostė Lietuvos likkimas.

    Atsakyti
    • Telšę says:
      6 metai ago

      Mindaugas priėmė krikščionybę savo asmeninėm ambicijom vystyti, jam ta krikščionybė nerūpėjo kaip religija, rūpėjo politika, nturalu, kad jis ir gyveno kaip mokėjo, ir nepataikavo kitai kultūrai, visgi ta kultūra su juo įslinko per bajorija kuri Mindaugui pateikavo ir vaikėsi turtų ir vldžios kurie per tą religiją virto. Daug kas rašė apie Mindaugą ir įviriai vertino, bet tikri aisčiai turi jo nekęsti ir nekentė todėl ir nužudė, už tai, kad prūsus užršė vokiečiams, Žemitijos dalį, jotvingiai irgi nekentė jo, kad aisčius suskaldė iš vidaus, sukūrė savo separatistinę respubliką kuri vėliau į slavus ėjo. O mes šiandien jį grbinme kažko tai, tik įrodims jog dugum lietuviių dar nesuvokia nei istorijos nes kas tokie yra šiandien. .Visiška gėda ir neviltis užplūsta, mes nežinome net ką garbinti ir kodėl, garbiname mafija ir vadiname ją savo tautos šaukliais, nors jie tokie nėra. Jie tuta tik naikino ir šiandien naikina.

      Atsakyti
    • Vilna says:
      6 metai ago

      Beje, Treniotos žygio metu įvykdytas mozūrų Zemovito nužudymys ir jo sūnaus išsivedimas rodytų keršto veiksmus sietinus su karaliaus Mindaugo su sūnumis išžudymu. Dantys už dantį. Dėl šių įvykių datų, tai jie vykę galima sakyti vienų metų laikotarpiu, todėl objektyviau nustatyti kas po ko vyko sunku. Mozūrų veikimą kartu su Vokiečių ordinu prieš atsiradusią Lietuvos karalystę, prieš jos karalių Mindaugą galima įžvelgti iš kronikose fiksuotų to meto įvykių turinio. Kronikose teigiama, kad patį Treniotą nužudė jo žirgininkai, o, jais, raiteliais Mindaugo laikais, žinoma, labiausiai tikėtina, kad galėjo tarnauti ir mozūrų. Atsižvelgiant į tai, žvilgsnis dėl karališkos Mindaugo šeimos bei Treniotos nužudymo turėtų krypti į labiau tikėtiną Mozūrų suokalbį su Vokiečių ordinu. Čia dar prisimintina, kad žymus Lietuvos karvedys gardinietis Dovydas 1326 metais grįžtant iš karinio žygio prieš Ordiną buvo nužudytas mozūro,(matyt, taip pat galėjusio tarnauti Dovydo raitelių palydos būryje). Taigi nekartokime svetimųjų sukurptų Lietuvos istorijos įvykių, juk esame jau beveik trisdešimtmečiai, o elgiamės vaikiškai…

      Atsakyti
      • Telšę says:
        6 metai ago

        Vilna

        Tai slavai keršijo už Mindaugo nužudyma???Beja visi pamiršta faktą jog Mindaugas ateidamas į valdžia nužudė žilą baltų vadą Ringaudą. Galiausiai ne vienas vadas troško Mindaugo mirties, tai padarė Treniota, nepaisant to, kad Mindaugas buvo jam dėdė, yra žinoma jog ir Daumantas norėjo nužudyti Mindauga, bet kaip ironiška nespėjo. Taigi Mindaugas buvo visiškas antikūnis tarp baltų. Nusilenkęs svetimai, dalį baltų patraukęs savo pusėn, kitus papiktinęs taip suskaldė baltus, ir greit krito prūsai ir latviai.

        Atsakyti
  4. Vaitas says:
    6 metai ago

    Karaliaus Mindaugo sostas yra unikalus mūsų tautos valstybingumo precedentas. Todėl slavai, slinkdmi į baltų žemes siekė sunaikinti Lietuvos karalystės atminimą, klastojo duomenis, bruko pramanus, kuriais lig šiol naudojasi troliai, bet taip ir išsiduoda. Tačiau istorijos nesuklastosi. Mindaugas, šviesusis karalius Mindaugas, jo autoritetas yra įtvirtintas mūsų valstybės simboliu, lojalūs piliečiai didžiuojasi jo istoriniais laimėjimais, kokių Lietuva daugiau niekada neturėjo.

    Atsakyti
    • Telšę says:
      6 metai ago

      Koks jis didus, kad jis tautiečius vokiečiams užrašė. Atsipeikėk nuo lenkiškos istorijos. Jeigu jis prūsus ir žemaičius užrašė vokiečiams tai apie ką mes kalbame. Mindaugas sukūrė vakarietiška modelį, savo dvarą, o tauta buvo nusispjauti. Ir vėliau jo palikimą tesė Vytautas ir kiti. Prapūsk biški precedente tu.

      Atsakyti
      • Vaitas says:
        6 metai ago

        Gerbiamasis “Telšę” – Dabartinė Žemaitija susidarė 1244 m. sukilus pietiniams kuršiams ir pasiprašius karaliaus Mindaugo globos. „Deutsch-Ordens-Chronik” pažymi: „Jie prisiėmė jo valdžią ir pasidavė Lietuvos karaliui“. Šiam kraštui atskirti nuo Livonijos nukariautų šiaurinių kuršių karalius Mindaugas, nuo Lietuvos Vidurio žemumos pavadinimo, įvardino – Žemaitija. Taip žemaičių pavadinimas nuo žemumos pakilo į aukštumą, susidarė daugmaž dabartinis Lietuvos etnografinis žemėlapis. Pietiniai kuršiai tapę žemaičiais savo Šventąją upę karaliaus Mindaugo šlovei pavadino Minija. Simonas Stanevičius: „Sveiks, Ringaude, mūsų tėve! / Sveiks, Mindauge, karaliūnai! / Garbę jūsų skelbdink, Dieve, / Kuri linksmin mumis nūnai“.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Fejerverkai | pixabay.org nuotr.

Žengtas žingsnis link fejerverkų mažinimo

2023 03 15
Vasario 16-oji Šiauliuose |R. Parafinavičiaus nuotr.

Kad valstybės šventės taptų asmeninėmis

2023 02 17
Namų papuošimas | barbora.lt nuotr.

Šventinę nuotaiką kuria ir namų papuošimai

2023 02 16
„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

2023 02 07
Kalėdos, katė | pixabay.com nuotr.

Kur dėti per šventes džiuginusius medžius?

2023 01 06
Liaudies meno paroda „Aukso vainikas“. Steponas Kaminas. Šventadienis, 2022 m., medis, drožyba | Rengėjų nuotr.

Bus įteikti Lietuvos tautodailės apdovanojimai

2023 01 04
Eglės | aad.lrv.lt nuotr.

Šventes gyventojai pasitiko atsakingai

2023 01 03
Naujieji metai | pixabay.com, Larisa-K nuotr.

Kokie valgiai puošia Europiečių šventinį stalą?

2022 12 31
Šunys | pixabay.com, Nogi Jinna nuotr.

Kaip apsaugoti gyvūnus nuo fejerverkų?

2022 12 31
Tortas | pixabay.com, Couleur nuotr.

Šventiniams kepinias pravers kelios gudrybės

2022 12 31
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos prezidents V. Zelenskis apkasuose su kariais | president.gov.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai

2023 03 29
Kristoferis Kavolis ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai

2023 03 29
Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.
Lietuvoje

Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų

2023 03 29
Oro tarša | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Į orą išmetama vis dar daug teršalų

2023 03 29
Mokslas | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Suaugusiems siekti mokslų bus paprasčiau

2023 03 29
Pinigai | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Verslo paskoloms – papildomas milijardas

2023 03 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Apsilankant pas gydytoją – daugiau paslaugų

2023 03 29
Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dedamos pastangos dezinformacijos užkardymui

2023 03 29
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
  • Nuoroda apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Manau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai
  • Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai
  • Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų
  • Į orą išmetama vis dar daug teršalų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Žengtas žingsnis link fejerverkų mažinimo

by Ditė Česėkaitė
2023 03 15
0
Fejerverkai | pixabay.org nuotr.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nario Lino Jonausko įregistruotoms Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo...

Skaityti toliau

Kad valstybės šventės taptų asmeninėmis

by Kristina Aleknaitė
2023 02 17
0
Vasario 16-oji Šiauliuose |R. Parafinavičiaus nuotr.

Lietuvos istorija lėmė, kad turime ne vieną tautinę šventę, susijusią su valstybei reikšmingomis datomis kaip Nepriklausomybės paskelbimas ar atkūrimas po...

Skaityti toliau

Šventinę nuotaiką kuria ir namų papuošimai

by Ditė Česėkaitė
2023 02 16
0
Namų papuošimas | barbora.lt nuotr.

Daug dėmesio namų puošimui skiriama artėjant didžiosioms metų šventėms – Kalėdoms ar Velykoms. Tačiau džiugina ir pastebima tendencija, kad vis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
  • Nuoroda apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Manau apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
Simonas Jazavita | Asmeninė nuotr.

S. Jazavita. Vilniaus konferencijos kontekstas ir pamokos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai