Ketvirtadienis, 7 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

„Vilniaus piliakalnių ugnys“ nušvis ant Stalo kalno

www.alkas.lt
2017 09 20 07:00
16
Ugnies skulptūra | Rengėjų nuotr.

Ugnies skulptūra | Rengėjų nuotr.

Ugnies skulptūra | Rengėjų nuotr.

Šį ketvirtadienį, rugsėjo 21 dieną, 19 valandą Vilniuje ant Stalo kalno įvyks ugnies reginys „Vilniaus piliakalnių ugnys“. Tai vienintelis Piliakalnių metams skirtas renginys Vilniaus mieste. Šventę rengia VšĮ „Ugnis ir kaukė“, o projekto vadovė Eglė Valentė džiaugiasi, kad renginio partneriu tapo Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas.

Ant piliakalnio bus nusilenkta Kreivąją pilį stačiusiems, joje gyvenusiems, ją gynusiems protėviams, nes jų kultūrą naudojame, jų dėka čia esame. Renginys apjunks tiek Piliakalnių metus, tiek artėjantį rudens lygiadienį, dar vadinamą lyge.  Rudens lygė praneša, kad vasara ir šiltos dienos pasitraukia, o ateina šaltas ir tamsus žiemos metas. Kaip padėka už praėjusį metą, bus atnašaujama motinėlei Žemei, deivei Žemynai, šviesiajai Saulutei, visokeriopo augmens dievybėms už šilumą, šviesą, augimo ir brandos galias.

Ugnies apeigas ant Stalo kalno atliks Lietuvos jaunimo ramuva ir kiti romuviai, juos sutelks Asta Valiukevičienė ir Gintaras Aleknavičius. Ugnies skulptūras kurs Rytas Jonas Belevičius, Žilvinas Danys, Stasys Juraška. Šventės muzikos autorius ir atlikėjas Gediminas Žilys sukūrė dainas, kuriose folkloro muzikos pagrindu išvystė deivės Laimos temą, nes ji globoja žmogaus gyvenimo kelią nuo gimimo iki pat mirties. Tuo norima atkreipti dėmesį, jog deivės Laimos teikta palaima, gyvenimo džiaugsmas buvo svarbūs net tik anuomet, bet yra svarbūs ir šiandien.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kuršių Nerijoje vėl liepsnos Rudens lygės ir Baltų vienybės dienos ugnys
  2. Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno liepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“ (nuotraukos, video)
  3. Vilniuje ant Tauro kalno degs šiaudinės skulptūros protėviams atminti
  4. Vilniaus lygiadieniai (I). Ugnies ženklai
  5. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią (nuotraukos, video)
  6. Moksleivius atrasti savąjį Lietuvos pažinimo kelią kviečia „Žinuolis“
  7. Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video)
  8. 15-tą kartą Mėnuo Juodaragis sukvietė gentainius kerinčiam muzikos ir kultūros pokyliui (nuotraukos, video)
  9. Senovės gyvenvietę prikels „Baltų kultūros šventė 2013“ (dienotvarkė)
  10. Klaipėdiečiai kviečia į Joninių šventę Jono kalnelyje
  11. Kviečia Romuvos stovykla „Švenčionija“ (nuotraukos, video)
  12. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus atidarytos dvi parodos
  13. Rudens lygiadienis Kuršių nerijos nacionaliniame parke
  14. Nendrinės skulptūros virs ugnies skulptūromis ant vandens
  15. Kviečia nauja nendrinių skulptūrų ekspozicija ant vandens

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. Krivių kalnas says:
    5 metai ago

    Sveiki, mielieji,
    jau laikas vadinti savo protėvių žemę tikruoju vardu.Tai Krivių kalnas, kuriame buvo atliekamos apeigos ir nuolat kūrenama šventoji ugnis.laikas ją atkurti.Vardai yra labai svarbūs.Todėl kalnas -ne “kreivasis” jokio kreivumo ten nėra ir niekada nebuvo, o tik lenkų iškraipinys -kšyva gora , nes šventųjų krivių jų kalboje nebuvo.Aldona

    Atsakyti
    • Žemaitis says:
      5 metai ago

      O KAS TUOS TRIS KRYŽIUS NUVERS?

      Atsakyti
    • Levas says:
      5 metai ago

      Taip Taip Taip

      Atsakyti
    • Žemaitis says:
      5 metai ago

      Šiaip jau trys balti kryžiai pastatyti Vilniaus centre ant piliakalnio, yra nahališkas ir paveldą niekinantis objektas. Kokią teisę turėjo katalikai niekinti pagonišką pavelda Lietuvoje ir ant baltų šventviečių pristatyti savo stabus. Tai papraščiausia nepagarba Dievui ir žmogui.

      Atsakyti
  2. Vanduo says:
    5 metai ago

    Vietoj kryžių ant Krivių kalno gražu būtų pasodint 3 ( o gal 7 ar 9 ) ĄŽUOLUS, kurie matytųsi iš tolo ir būtų tikras, lietuviškas mūsų tautai svarbus ženklas.

    Atsakyti
    • Žemaitis says:
      5 metai ago

      Arb geležinį vilką?

      Atsakyti
      • Vanduo says:
        5 metai ago

        Geležinis vilkas irgi tiktų, ypač, jeigu staugtų naktimis…tik ąžuolai gal geriau, nes gyvi ir vis auga, žaliuoja, giles brandina. O galbūt ir ąžuolai, ir vilkas šalia jų? Būtų turistams su kuo nusipaveiksluot 😉

        Atsakyti
        • Žemaitis says:
          5 metai ago

          Betkuriuo atveju tai tik svajonės, nes Šimašius į pagonybę neatvirs kaip ir dauguma valdininkėlių, tokiam sąmoningumui reikalingi politikai kurie nepadlaižiautų bažnyčiai ir norėtų kažkiek garbės baltams gražinti. O gal vertėtų ir mums renkti peticiją prieš kryžius ant pagoniškų piliakalnių?????????

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            5 metai ago

            Kaip čia kai kam ne gėda apie Šimašių netiesas skleisti! – Juk jis įgyvendina savo slaptą planą – sunaikinti viską, kas čia seniausius ir naujųjų laikų lietuvius mena… Jo strategai ir patarėjai paskaičiavo, jog sunaikinus čia viską, palikus tik sovietmečio blokinius daugiabučius, lenkai pasibaisės ir nebesieks atsiimti savo grobio… O jūs – šimašiai tokie, šimašiai anokie…

  3. Atmintis says:
    5 metai ago

    Tai kas įvyko, praeities nepakeisi. Semiotikas Julius Greimas knygoje „Tautos atminties beieškant” išskyrė oficialųjį karaliaus Mindaugo giminės panteoną. Aptardamas Lietuvos krikštą Daukantas pabrėžė Mindaugo vidinį įsitikinimą: „Vienok širdyj tikybą bočių savo godojo ir garbino savo namų dievus”. Dar daugiau pasakyta slavų metraštyje, jog: „Suderinęs su kurija, prigimtinio tikėjimo neatsisakė nei pats Mindaugas, nei jo kariai”. 1263 m. karaliaus ir jo sūnų karalaičių Ruklio ir Rupeikio žūtis dėl Treniotos įvykdyto teroro yra tautos ir valstybės istorijoje skaudžiausia, neišdildoma nuoskauda. Tačiau karaliaus Mindaugo sostas yra mūsų tautos valstybingumo precedentas. Tai ir primena ant kalno esanti skulptūra, kaip projekcija į praeitį, kaip riboženklis, kuris ir žymi, kaip susiklostė Lietuvos likkimas.

    Atsakyti
    • Telšę says:
      5 metai ago

      Mindaugas priėmė krikščionybę savo asmeninėm ambicijom vystyti, jam ta krikščionybė nerūpėjo kaip religija, rūpėjo politika, nturalu, kad jis ir gyveno kaip mokėjo, ir nepataikavo kitai kultūrai, visgi ta kultūra su juo įslinko per bajorija kuri Mindaugui pateikavo ir vaikėsi turtų ir vldžios kurie per tą religiją virto. Daug kas rašė apie Mindaugą ir įviriai vertino, bet tikri aisčiai turi jo nekęsti ir nekentė todėl ir nužudė, už tai, kad prūsus užršė vokiečiams, Žemitijos dalį, jotvingiai irgi nekentė jo, kad aisčius suskaldė iš vidaus, sukūrė savo separatistinę respubliką kuri vėliau į slavus ėjo. O mes šiandien jį grbinme kažko tai, tik įrodims jog dugum lietuviių dar nesuvokia nei istorijos nes kas tokie yra šiandien. .Visiška gėda ir neviltis užplūsta, mes nežinome net ką garbinti ir kodėl, garbiname mafija ir vadiname ją savo tautos šaukliais, nors jie tokie nėra. Jie tuta tik naikino ir šiandien naikina.

      Atsakyti
    • Vilna says:
      5 metai ago

      Beje, Treniotos žygio metu įvykdytas mozūrų Zemovito nužudymys ir jo sūnaus išsivedimas rodytų keršto veiksmus sietinus su karaliaus Mindaugo su sūnumis išžudymu. Dantys už dantį. Dėl šių įvykių datų, tai jie vykę galima sakyti vienų metų laikotarpiu, todėl objektyviau nustatyti kas po ko vyko sunku. Mozūrų veikimą kartu su Vokiečių ordinu prieš atsiradusią Lietuvos karalystę, prieš jos karalių Mindaugą galima įžvelgti iš kronikose fiksuotų to meto įvykių turinio. Kronikose teigiama, kad patį Treniotą nužudė jo žirgininkai, o, jais, raiteliais Mindaugo laikais, žinoma, labiausiai tikėtina, kad galėjo tarnauti ir mozūrų. Atsižvelgiant į tai, žvilgsnis dėl karališkos Mindaugo šeimos bei Treniotos nužudymo turėtų krypti į labiau tikėtiną Mozūrų suokalbį su Vokiečių ordinu. Čia dar prisimintina, kad žymus Lietuvos karvedys gardinietis Dovydas 1326 metais grįžtant iš karinio žygio prieš Ordiną buvo nužudytas mozūro,(matyt, taip pat galėjusio tarnauti Dovydo raitelių palydos būryje). Taigi nekartokime svetimųjų sukurptų Lietuvos istorijos įvykių, juk esame jau beveik trisdešimtmečiai, o elgiamės vaikiškai…

      Atsakyti
      • Telšę says:
        5 metai ago

        Vilna

        Tai slavai keršijo už Mindaugo nužudyma???Beja visi pamiršta faktą jog Mindaugas ateidamas į valdžia nužudė žilą baltų vadą Ringaudą. Galiausiai ne vienas vadas troško Mindaugo mirties, tai padarė Treniota, nepaisant to, kad Mindaugas buvo jam dėdė, yra žinoma jog ir Daumantas norėjo nužudyti Mindauga, bet kaip ironiška nespėjo. Taigi Mindaugas buvo visiškas antikūnis tarp baltų. Nusilenkęs svetimai, dalį baltų patraukęs savo pusėn, kitus papiktinęs taip suskaldė baltus, ir greit krito prūsai ir latviai.

        Atsakyti
  4. Vaitas says:
    5 metai ago

    Karaliaus Mindaugo sostas yra unikalus mūsų tautos valstybingumo precedentas. Todėl slavai, slinkdmi į baltų žemes siekė sunaikinti Lietuvos karalystės atminimą, klastojo duomenis, bruko pramanus, kuriais lig šiol naudojasi troliai, bet taip ir išsiduoda. Tačiau istorijos nesuklastosi. Mindaugas, šviesusis karalius Mindaugas, jo autoritetas yra įtvirtintas mūsų valstybės simboliu, lojalūs piliečiai didžiuojasi jo istoriniais laimėjimais, kokių Lietuva daugiau niekada neturėjo.

    Atsakyti
    • Telšę says:
      5 metai ago

      Koks jis didus, kad jis tautiečius vokiečiams užrašė. Atsipeikėk nuo lenkiškos istorijos. Jeigu jis prūsus ir žemaičius užrašė vokiečiams tai apie ką mes kalbame. Mindaugas sukūrė vakarietiška modelį, savo dvarą, o tauta buvo nusispjauti. Ir vėliau jo palikimą tesė Vytautas ir kiti. Prapūsk biški precedente tu.

      Atsakyti
      • Vaitas says:
        5 metai ago

        Gerbiamasis “Telšę” – Dabartinė Žemaitija susidarė 1244 m. sukilus pietiniams kuršiams ir pasiprašius karaliaus Mindaugo globos. „Deutsch-Ordens-Chronik” pažymi: „Jie prisiėmė jo valdžią ir pasidavė Lietuvos karaliui“. Šiam kraštui atskirti nuo Livonijos nukariautų šiaurinių kuršių karalius Mindaugas, nuo Lietuvos Vidurio žemumos pavadinimo, įvardino – Žemaitija. Taip žemaičių pavadinimas nuo žemumos pakilo į aukštumą, susidarė daugmaž dabartinis Lietuvos etnografinis žemėlapis. Pietiniai kuršiai tapę žemaičiais savo Šventąją upę karaliaus Mindaugo šlovei pavadino Minija. Simonas Stanevičius: „Sveiks, Ringaude, mūsų tėve! / Sveiks, Mindauge, karaliūnai! / Garbę jūsų skelbdink, Dieve, / Kuri linksmin mumis nūnai“.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dovana | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Kaip išrinkti nebrangią kokybišką dovaną?

2022 06 12
Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

2022 05 22
„Saulės smiltys“ | facebook.com/saulessmiltys nuotr.

Humanitarinės paramos vilkstinės iš Lietuvos keliauja į Ukrainos fronto linijas (I)

2022 05 06
Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

Daiva ir Jonas Vaiškūnai – gyvenimas kosminės strėlės kryptimi

2022 04 19
Ką svarbu žinoti apie kiaušinius?

Kaip išvirti tobulą kiaušinį?

2022 04 16
Jau rytoj Susisiekimo ministerija kviečia keliaujant į darbą pavežti kaimyną

Per šventes keliaukime saugiai

2022 04 15
Gintaro įlanką vėl puoš skulptūros iš nendrių

Gintaro įlanką vėl puoš skulptūros iš nendrių

2022 04 08
Palangoje – akmens amžiaus pamokos…

Geri jausmai – sveiko gyvenimo pagrindas: iš kur jų gauti?

2022 03 24
Į Druskininkus sumanūs vietos gyventojai vilioja ir amatais

Šventės – proga prisiminti ir virtuvės tradicijas

2022 03 11
Didžiosios Užgavėnės Naisiuose

Dėl karo Ukrainoje Vilniaus ir Šalčininkų rajonai atšaukia Užgavėnių šventes

2022 02 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

Pritarta Suomijos ir Švedijos narystei NATO

2022 07 07
Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai
Lietuvoje

Kaip gauti paskolą dirbant savarankiškai?

2022 07 07
Kuo ypatingos skirtingos šokolado rūšys?
Įvairenybės

Minime tarptautinę šokolado dieną

2022 07 07
Elektros tiekėjams – įtemptas savaitgalis
Lietuvoje

Paprastus skaitiklius keis išmanieji

2022 07 07
Senąjį Kauno beržą pakeis „įpėdinis“
Lietuvoje

Prašoma ištirti Kaune mero ryšius

2022 07 07
Kaip padidinti galimybes išieškoti skolą iš fizinio asmens?
Naujienos

Parama Ukrainai – su PVM lengvata

2022 07 07
Vėjo jėgainių parke – simbolinė veiklos pradžia
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė energetikos įstatymų paketą

2022 07 07
Rusijos putinas | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 07 12:00

2022 07 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Romas apie R. Jankūnas. Propaganda ir melas apie COVID skiepus
  • Paganykit akeles apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pritarta Suomijos ir Švedijos narystei NATO
  • Kaip gauti paskolą dirbant savarankiškai?
  • Minime tarptautinę šokolado dieną
  • Paprastus skaitiklius keis išmanieji

Skaitomiausi straipsniai

  • A. V. Rakšnys, A. Guogis, V. Smalskys. Centrinės ir Rytų Europos viešojo administravimo raidos tyrimai: Lietuvos atvejis peržiūrėta: 1810; komentarų: 2
  • Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus peržiūrėta: 1330; komentarų: 37
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 822; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 690; komentarų: 0
  • Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu peržiūrėta: 643; komentarų: 33
  • M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis peržiūrėta: 591; komentarų: 27

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kaip išrinkti nebrangią kokybišką dovaną?

by daiva
2022 06 12
0
Dovana | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Kiekvieno žmogaus gyvenime gausu įvairių švenčių. Gimtadieniai, Kalėdos, vestuvės, krikštynos, sukaktuvės – tai tik keletas tokių pavyzdžių. Įprastai šios progos...

Skaityti toliau

Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 22
1
Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 20 d. mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Lietuvos „Romuvos“ vaidila Vaclovas Mikailionis. Vaclovas Mikailionis gimė 1939 m. rugsėjo 28...

Skaityti toliau

Humanitarinės paramos vilkstinės iš Lietuvos keliauja į Ukrainos fronto linijas (I)

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 06
0
„Saulės smiltys“ | facebook.com/saulessmiltys nuotr.

Nuo karo pradžios labdaros ir paramos fondas „Saulės smiltys“ į Ukrainą surengė 10 humanitarinės paramos vilkstinių. Kiekvieną savaitę iš Kauno...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Romas apie R. Jankūnas. Propaganda ir melas apie COVID skiepus
  • Paganykit akeles apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas
  • Mokslininkai nustatė apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus

Kitas straipsnis
Simonas Jazavita | Asmeninė nuotr.

S. Jazavita. Vilniaus konferencijos kontekstas ir pamokos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai