Šį ketvirtadienį, rugsėjo 21 dieną, 19 valandą Vilniuje ant Stalo kalno įvyks ugnies reginys „Vilniaus piliakalnių ugnys“. Tai vienintelis Piliakalnių metams skirtas renginys Vilniaus mieste. Šventę rengia VšĮ „Ugnis ir kaukė“, o projekto vadovė Eglė Valentė džiaugiasi, kad renginio partneriu tapo Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas.
Ant piliakalnio bus nusilenkta Kreivąją pilį stačiusiems, joje gyvenusiems, ją gynusiems protėviams, nes jų kultūrą naudojame, jų dėka čia esame. Renginys apjunks tiek Piliakalnių metus, tiek artėjantį rudens lygiadienį, dar vadinamą lyge. Rudens lygė praneša, kad vasara ir šiltos dienos pasitraukia, o ateina šaltas ir tamsus žiemos metas. Kaip padėka už praėjusį metą, bus atnašaujama motinėlei Žemei, deivei Žemynai, šviesiajai Saulutei, visokeriopo augmens dievybėms už šilumą, šviesą, augimo ir brandos galias.
Ugnies apeigas ant Stalo kalno atliks Lietuvos jaunimo ramuva ir kiti romuviai, juos sutelks Asta Valiukevičienė ir Gintaras Aleknavičius. Ugnies skulptūras kurs Rytas Jonas Belevičius, Žilvinas Danys, Stasys Juraška. Šventės muzikos autorius ir atlikėjas Gediminas Žilys sukūrė dainas, kuriose folkloro muzikos pagrindu išvystė deivės Laimos temą, nes ji globoja žmogaus gyvenimo kelią nuo gimimo iki pat mirties. Tuo norima atkreipti dėmesį, jog deivės Laimos teikta palaima, gyvenimo džiaugsmas buvo svarbūs net tik anuomet, bet yra svarbūs ir šiandien.
Susiję straipsniai:
- Kuršių Nerijoje vėl liepsnos Rudens lygės ir Baltų vienybės dienos ugnys
- Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno liepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“ (nuotraukos, video)
- Vilniuje ant Tauro kalno degs šiaudinės skulptūros protėviams atminti
- Vilniaus lygiadieniai (I). Ugnies ženklai
- Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią (nuotraukos, video)
- Moksleivius atrasti savąjį Lietuvos pažinimo kelią kviečia „Žinuolis“
- Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video)
- 15-tą kartą Mėnuo Juodaragis sukvietė gentainius kerinčiam muzikos ir kultūros pokyliui (nuotraukos, video)
- Senovės gyvenvietę prikels „Baltų kultūros šventė 2013“ (dienotvarkė)
- Klaipėdiečiai kviečia į Joninių šventę Jono kalnelyje
- Kviečia Romuvos stovykla „Švenčionija“ (nuotraukos, video)
- Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus atidarytos dvi parodos
- Rudens lygiadienis Kuršių nerijos nacionaliniame parke
- Nendrinės skulptūros virs ugnies skulptūromis ant vandens
- Kviečia nauja nendrinių skulptūrų ekspozicija ant vandens
Sveiki, mielieji,
jau laikas vadinti savo protėvių žemę tikruoju vardu.Tai Krivių kalnas, kuriame buvo atliekamos apeigos ir nuolat kūrenama šventoji ugnis.laikas ją atkurti.Vardai yra labai svarbūs.Todėl kalnas -ne “kreivasis” jokio kreivumo ten nėra ir niekada nebuvo, o tik lenkų iškraipinys -kšyva gora , nes šventųjų krivių jų kalboje nebuvo.Aldona
O KAS TUOS TRIS KRYŽIUS NUVERS?
Taip Taip Taip
Šiaip jau trys balti kryžiai pastatyti Vilniaus centre ant piliakalnio, yra nahališkas ir paveldą niekinantis objektas. Kokią teisę turėjo katalikai niekinti pagonišką pavelda Lietuvoje ir ant baltų šventviečių pristatyti savo stabus. Tai papraščiausia nepagarba Dievui ir žmogui.
Vietoj kryžių ant Krivių kalno gražu būtų pasodint 3 ( o gal 7 ar 9 ) ĄŽUOLUS, kurie matytųsi iš tolo ir būtų tikras, lietuviškas mūsų tautai svarbus ženklas.
Arb geležinį vilką?
Geležinis vilkas irgi tiktų, ypač, jeigu staugtų naktimis…tik ąžuolai gal geriau, nes gyvi ir vis auga, žaliuoja, giles brandina. O galbūt ir ąžuolai, ir vilkas šalia jų? Būtų turistams su kuo nusipaveiksluot 😉
Betkuriuo atveju tai tik svajonės, nes Šimašius į pagonybę neatvirs kaip ir dauguma valdininkėlių, tokiam sąmoningumui reikalingi politikai kurie nepadlaižiautų bažnyčiai ir norėtų kažkiek garbės baltams gražinti. O gal vertėtų ir mums renkti peticiją prieš kryžius ant pagoniškų piliakalnių?????????
Kaip čia kai kam ne gėda apie Šimašių netiesas skleisti! – Juk jis įgyvendina savo slaptą planą – sunaikinti viską, kas čia seniausius ir naujųjų laikų lietuvius mena… Jo strategai ir patarėjai paskaičiavo, jog sunaikinus čia viską, palikus tik sovietmečio blokinius daugiabučius, lenkai pasibaisės ir nebesieks atsiimti savo grobio… O jūs – šimašiai tokie, šimašiai anokie…
Tai kas įvyko, praeities nepakeisi. Semiotikas Julius Greimas knygoje „Tautos atminties beieškant” išskyrė oficialųjį karaliaus Mindaugo giminės panteoną. Aptardamas Lietuvos krikštą Daukantas pabrėžė Mindaugo vidinį įsitikinimą: „Vienok širdyj tikybą bočių savo godojo ir garbino savo namų dievus”. Dar daugiau pasakyta slavų metraštyje, jog: „Suderinęs su kurija, prigimtinio tikėjimo neatsisakė nei pats Mindaugas, nei jo kariai”. 1263 m. karaliaus ir jo sūnų karalaičių Ruklio ir Rupeikio žūtis dėl Treniotos įvykdyto teroro yra tautos ir valstybės istorijoje skaudžiausia, neišdildoma nuoskauda. Tačiau karaliaus Mindaugo sostas yra mūsų tautos valstybingumo precedentas. Tai ir primena ant kalno esanti skulptūra, kaip projekcija į praeitį, kaip riboženklis, kuris ir žymi, kaip susiklostė Lietuvos likkimas.
Mindaugas priėmė krikščionybę savo asmeninėm ambicijom vystyti, jam ta krikščionybė nerūpėjo kaip religija, rūpėjo politika, nturalu, kad jis ir gyveno kaip mokėjo, ir nepataikavo kitai kultūrai, visgi ta kultūra su juo įslinko per bajorija kuri Mindaugui pateikavo ir vaikėsi turtų ir vldžios kurie per tą religiją virto. Daug kas rašė apie Mindaugą ir įviriai vertino, bet tikri aisčiai turi jo nekęsti ir nekentė todėl ir nužudė, už tai, kad prūsus užršė vokiečiams, Žemitijos dalį, jotvingiai irgi nekentė jo, kad aisčius suskaldė iš vidaus, sukūrė savo separatistinę respubliką kuri vėliau į slavus ėjo. O mes šiandien jį grbinme kažko tai, tik įrodims jog dugum lietuviių dar nesuvokia nei istorijos nes kas tokie yra šiandien. .Visiška gėda ir neviltis užplūsta, mes nežinome net ką garbinti ir kodėl, garbiname mafija ir vadiname ją savo tautos šaukliais, nors jie tokie nėra. Jie tuta tik naikino ir šiandien naikina.
Beje, Treniotos žygio metu įvykdytas mozūrų Zemovito nužudymys ir jo sūnaus išsivedimas rodytų keršto veiksmus sietinus su karaliaus Mindaugo su sūnumis išžudymu. Dantys už dantį. Dėl šių įvykių datų, tai jie vykę galima sakyti vienų metų laikotarpiu, todėl objektyviau nustatyti kas po ko vyko sunku. Mozūrų veikimą kartu su Vokiečių ordinu prieš atsiradusią Lietuvos karalystę, prieš jos karalių Mindaugą galima įžvelgti iš kronikose fiksuotų to meto įvykių turinio. Kronikose teigiama, kad patį Treniotą nužudė jo žirgininkai, o, jais, raiteliais Mindaugo laikais, žinoma, labiausiai tikėtina, kad galėjo tarnauti ir mozūrų. Atsižvelgiant į tai, žvilgsnis dėl karališkos Mindaugo šeimos bei Treniotos nužudymo turėtų krypti į labiau tikėtiną Mozūrų suokalbį su Vokiečių ordinu. Čia dar prisimintina, kad žymus Lietuvos karvedys gardinietis Dovydas 1326 metais grįžtant iš karinio žygio prieš Ordiną buvo nužudytas mozūro,(matyt, taip pat galėjusio tarnauti Dovydo raitelių palydos būryje). Taigi nekartokime svetimųjų sukurptų Lietuvos istorijos įvykių, juk esame jau beveik trisdešimtmečiai, o elgiamės vaikiškai…
Vilna
Tai slavai keršijo už Mindaugo nužudyma???Beja visi pamiršta faktą jog Mindaugas ateidamas į valdžia nužudė žilą baltų vadą Ringaudą. Galiausiai ne vienas vadas troško Mindaugo mirties, tai padarė Treniota, nepaisant to, kad Mindaugas buvo jam dėdė, yra žinoma jog ir Daumantas norėjo nužudyti Mindauga, bet kaip ironiška nespėjo. Taigi Mindaugas buvo visiškas antikūnis tarp baltų. Nusilenkęs svetimai, dalį baltų patraukęs savo pusėn, kitus papiktinęs taip suskaldė baltus, ir greit krito prūsai ir latviai.
Karaliaus Mindaugo sostas yra unikalus mūsų tautos valstybingumo precedentas. Todėl slavai, slinkdmi į baltų žemes siekė sunaikinti Lietuvos karalystės atminimą, klastojo duomenis, bruko pramanus, kuriais lig šiol naudojasi troliai, bet taip ir išsiduoda. Tačiau istorijos nesuklastosi. Mindaugas, šviesusis karalius Mindaugas, jo autoritetas yra įtvirtintas mūsų valstybės simboliu, lojalūs piliečiai didžiuojasi jo istoriniais laimėjimais, kokių Lietuva daugiau niekada neturėjo.
Koks jis didus, kad jis tautiečius vokiečiams užrašė. Atsipeikėk nuo lenkiškos istorijos. Jeigu jis prūsus ir žemaičius užrašė vokiečiams tai apie ką mes kalbame. Mindaugas sukūrė vakarietiška modelį, savo dvarą, o tauta buvo nusispjauti. Ir vėliau jo palikimą tesė Vytautas ir kiti. Prapūsk biški precedente tu.
Gerbiamasis “Telšę” – Dabartinė Žemaitija susidarė 1244 m. sukilus pietiniams kuršiams ir pasiprašius karaliaus Mindaugo globos. „Deutsch-Ordens-Chronik” pažymi: „Jie prisiėmė jo valdžią ir pasidavė Lietuvos karaliui“. Šiam kraštui atskirti nuo Livonijos nukariautų šiaurinių kuršių karalius Mindaugas, nuo Lietuvos Vidurio žemumos pavadinimo, įvardino – Žemaitija. Taip žemaičių pavadinimas nuo žemumos pakilo į aukštumą, susidarė daugmaž dabartinis Lietuvos etnografinis žemėlapis. Pietiniai kuršiai tapę žemaičiais savo Šventąją upę karaliaus Mindaugo šlovei pavadino Minija. Simonas Stanevičius: „Sveiks, Ringaude, mūsų tėve! / Sveiks, Mindauge, karaliūnai! / Garbę jūsų skelbdink, Dieve, / Kuri linksmin mumis nūnai“.