Sekmadienis, 29 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

A. Audzevičiūtė-Daubarienė. Dėl Kauno medžių

Audronė Audzevičiūtė, www.alkas.lt
2017 08 30 22:43
24
Policija išvaiko jėga ir suima medžių gynėjus Kaune | Alkas.lt nuotr.

Policija išvaiko jėga ir suima medžių gynėjus Kaune | Alkas.lt nuotr.

Policija išvaiko jėga ir suima medžių gynėjus Kaune | Alkas.lt nuotr.
Policija išvaiko jėga ir suima medžių gynėjus Kaune | Alkas.lt nuotr.

Visi įvykiai Kaune, susiję su medžių „atnaujinimu“, mano, kaip dendrologo ir kraštovaizdžio architekto akimis yra tiesiog neleistinas barbariškumo aktas. Galima kalbėti daug, galima užsiimti visokiausiomis demagogijomis, eskaluojant paranojiškus politinius motyvus, apie kuriuos taip aktyviai kalba masmedijų žvaigždės ir politikai, bet visų tų kalbų tikslas vienas –  nukreipti visuomenės dėmesį nuo pačios esmės. O šioje situacijoje reikia kalbėti apie esmę.

Kas yra medžiai ir augalai miesto aplinkoje? Sakyčiau, kad tai yra miesto bendruomenės ar miesto sistemos nariai, kurie mums, žmonėms yra svarbūs ir labai reikalingi. Ir mes negalime nekreipti dėmesio į tai kas su jais daroma. Medžiai yra labai svarbūs visų pirma mums, žmonėms, ir todėl mums turi rūpėti, kad tie medžiai augtų greta mūsų. Nors šios miesto „modernizacijos“ autoriai aiškina, kad tai būtina ir neišvengiama, bet turiu priminti, kad žmonės pagyvenę  viduramžių miestuose, kuriuose nebuvo medžių, savo kailiu patyrė ką tai reiškia ir miestuose juos pradėjo sodinti ir auginti grynai praktiniais sumetimais – manau, kad kiekvienas gali paliudyti kaip jis jaučiasi „plikoje“ ir, kaip apželdintoje teritorijoje. O apželdintoje teritorijoje:

  1. Visada sumažėja vėjo greitis – želdiniai ir ypatingai medžiai labai esminiai pristabdo įsismarkavusius vėjus.
  2. Medžiai mažina oro taršą, nes daugelį tiek mechaninių tiek cheminių teršalų sulaiko savo lajomis ir tuo gyvenamąją aplinką padaro palankesnę žmogui gyventi. Paprastai kalbant, apsaugo statistinį žmogų nuo kvėpavimo takų ligų, nuo alergijų ir visų kitų susirgimų, kuriuos išprovokuoja užterštas miestų oras.
  3. Medžiai papildo orą deguonimi – vėlgi, tai yra tik mūsų visų poreikiams patenkinti, t.y. sukurti mums kuo palankesnes gyvenimo mieste sąlygas
  4. Medžiai slopina gatvių triukšmą – kam patinka miegoti ir gyventi triukšmingoje gatvėje esančiuose namuose? Tokiuose namuose net butų kainos yra žemesnės – kažin kodėl?
  5. Medžiai sukuria palankesnes mikroklimatines sąlygas ir vasarą jų kaimynystėje yra gaiviau ir vėsiau, lyginant su neapželdinta teritorija o žiemą – šilčiau. Santykinė oro drėgmė visada yra optimalesnė apželdintoje teritorijoje.

Lyg ir nieko naujo nepasakiau – visi tą žinome, bet turbūt niekada nesusimąstome ką visa tai reiškia – o reiškia labai daug – tai didele dalimi nulemia bendrą mūsų visų sveikatos būklę ir emocinį – psichologinį komfortą. Mes medžiams turime būti dėkingi už daug ką, o to dėkingumo nei jaučiame, nei rodome – tai kas mes tokie esame? O kas ir kokie esame rodo mūsų elgesys su tais pačiais medžiais.

Taigi, kaip mes elgiamės su medžiais? Visų pirma, iš patirties žinau, kad dauguma žmonių medžių nesupranta – tiesiog nežino kaip su jais elgtis, kaip prižiūrėti ir dėl šios priežasties jų bijo. Baimės yra visokiausios, bet labiausiai paplitusi ta medžių baimės forma, kai labai smarkiai bijoma, kad medis užgrius ir sužalos turtą arba užmuš patį turto savininką. Tačiau šios baimės pagrįstumas statistiškai prilygsta baimei, kad einant pro neprižiūrėtą miesto pastatą ant galvos tau užkris tinkas ar plyta. Dar viena baimė yra ta, kad nuo medžių krinta lapai – medžiai „labai teršia aplinką“. Ir visokios panašios baisios baimės mus kamuoja. Gerai yra tai, kad jos visai nepagrįstos, bet medžiams tos mūsų baimės dažnai kainuoja gyvybę! Ir dar vienas pastebėjimas: kodėl smarkios audros metu mes, visgi, bėgame glaustis prie tų pačių medžių, o nestovime plikame lauke? Ar ne dėl to savo giluminio ar instinktyvaus žinojimo, kad medis mus greičiau apsaugos, o ne užmuš? Ir, kad likti plyname lauke audros metu yra daug didesnis pavojus gyvybei, negu prisiglaudus po medžiu?

Tačiau grįžkime prie Kauno medžių. Bendras Kauno želdinių vaizdas (kaip ir didžiojoje Lietuvos dalyje) rodo, kad jų priežiūra rūpinasi žmonės nesuvokiantys nei medžio augimo ypatumų, nei poreikių ir dėl to neturintys jokio supratimo apie genėjimą ir želdinių formavimą. Tokia tvarka – netvarka ir priveda prie tokių liūdnų pasekmių, kai medį tvarko, pjausto, ir galų gale pamato, kad įdėjus daug darbo, lėšų ir visokių kitokių pastangų, norimo rezultato negaunama – ir štai tada kyla mintis, kad yra geriausiai, kad taip „sutvarkyto“ medžio nebebūtų. Tada prasideda paskutinis ir liūdniausias etapas, kai imami pjauti sveiki, bet žmogaus neišmanymo sugadinti medžiai, kuriuos galima „pataisyti“ – tik reikia noro ir žinių.

Kad pjaunami sveiki medžiai rodo jų kamienai ir kelmai. Ir visos tos kalbos, kad medžiai yra ligoti – nevertos grašio, nes mieste, formaliai žiūrint, absoliučiai sveiko medžio nerasi, kaip nerasi ir absoliučiai sveiko žmogaus – vaizdžiai kalbant, medžiai prisiima dalį žmogaus ligų sau, tuo palengvindami mūsų visų buvimą mieste. Todėl, kai koks aukštas pareigūnas sako, kad pjaunami tik ligoti medžiai, vėlgi, jis yra formaliai teisus, bet yra vienas „BET“ – tokiuose pasakymuose teisybės  yra tiek, kiek jos būtų pasakyme, kad pvz.: susirgai gripu – vadinasi tavęs negydysime ir vienintelis kelias išspręsti problemą – tai yra pritaikyti eutanaziją. Visai tą patį galima pasakyti apie šitų, neva ligotų medžių pjovimą Kaune. Toks drastiškas suaugusių ir sveikų medžių pjovimas yra visiškai nepateisinamas dar ir tuo požiūriu, kad sudarko ir sujaukia nusistovėjusius ir įprastus miesto ir žmogaus ryšius ir visai suardo struktūrą. Ir kam tai  yra naudinga? – tikrai ne žmonėms.

Policija išvaiko jėga ir suima medžių gynėjus Kaune | Alkas.lt nuotr.
Policija išvaiko jėga ir suima medžių gynėjus Kaune | Alkas.lt nuotr.

Taip pat turime žinoti, kad po tokių masinių sunaikinimų želdiniai labai sunkiai ir ilgai atsikūrinės, nes medžiui miesto aplinkoje, tokioje, kaip Kauno Centras ar Naujamiestis – sąlygos augti yra visiškai nepalankios ir nauji augalai tikrai sunkiai kabinsis į gyvenimą – būtent tai ir yra viena iš priežasčių, kad tokiose vietose sodinami stambūs sodmenys, nes jauni ir maži sodinukai paprasčiausiai neišgyventų. Be to, atkreipiu dėmesį į tai, kad po metų tie naujai pasodinti užjūrio medžiai taip pat absoliučiai visi bus daugiau ar mažiau ligoti. Taigi turime nusiteikti tam, kad ir mikroklimatinės sąlygos ir oro tarša tuose miesto rajonuose eilę metų bus nebe tokios palankios, kaip iki želdinių sunaikinimo.

Kita šio klausimo pusė yra ta, kad kaip atrodo, mieste net nesiruošiama išpjauti tų medžių, kurie tikrai yra šalintini, nes yra medžių rūšys, kurios jau seniai yra pripažintos, kaip netinkamos miestų želdiniams ir sukeliančios ne tik visokių techninių bėdų miestų struktūriniuose elementuose, bet ir alergizuojančios žmones – tie medžiai užsispyrusiai paliekami toliau augti mieste ir netgi miegamuosiuose rajonuose. Dar viena problema, kalbant apie kompleksišką medžių ar želdinių tvarkymą – yra anksčiau pasodintų medžių ir krūmų grupių ugdymas – čia taip pat nesimato jokių pokyčių – atrodo net nesiruošiama to daryti. Taigi peršasi viena išvada – želdynų būklė Kaune iš esmės nepasikeis – jie ir toliau bus apleisti arba, kas dar blogiau, nemokšiškai tvarkomi, o buldozeriniu principu bus nušluoti tik tie medžiai, kurie atneš didžiausią „ekonominį efektą“.

Patirtis rodo, kad visokie neaiškūs darbai vengia viešumo ir šviesos. Tai ir šiuo atveju, jei čia viskas yra labai gerai, gal visuomenė turėtų būti supažindinta, kad ir pakartotinai dar ir dar kartą su šios užmačios sumanytojais, nes niekur neteko matyti kokios sudėties komisija priėmė tokį drastišką sprendimą, kas yra tokio masiškumu pasižyminčio projekto autorius. Niekur nemačiau, kad būtų rašoma, kokioms „socialinėms malkoms“ bus panaudota išpjautų medžių mediena, nes tai yra valstybės turtas ir jeigu jau yra išpjauta 800 medžių – vadinasi tai yra apie 800 kubinių metrų, kad ir malkinės medienos. Jeigu už 10 kubinių metrų tokios medienos šiuo metu yra mokama 250 – 290 eurų – tai vien tokia „operacija“ pavirsta į 20 000 – 23 200 eurų!!!

O kokio nors viešo paaiškinimo kur visa tai bus panaudojama, neteko girdėti. Klausimų kyla ir daugiau. O atsakymas skambantis iš visų ruporų yra vienas: tie medžiai būtų visus užmušę, o jei manai kitaip – esi sociopatas arba užsimaskavęs politinis priešas! Jokio dialogo, jokių paaiškinimų – teko skaityti tik Savivaldybės pateiktą dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos pareiškimą, palaikantį šiuos Savivaldybės sprendimus, bet ši asociacija ar jos atstovai nėra tie specialistai, kurių išvados gali būti laikomos tinkamomis, nes dekoratyvinių augalų augintojai iškart papuola į interesų konfliktą, kadangi jie augina, o daugiausiai įsiveža dekoratyvinius augalus ir, aišku, nori, kad juos kas pirktų ir pirktų kuo daugiau, o tokie masiniai esamų medžių naikinimai jiems yra labai pelningi, nes verslas gali stipriai pasistumti į priekį.

Bet, dabar, kai pagalvoju, į tokią baigtį buvo einama jau keli metai, nes pirmas blogas ženklas buvo tas, kad mieste imti genėti medžiai, bet tas genėjimas išsiskyrė tuo, kad tai buvo beatodairiškas „genėjimas“. Mes visi privalome žinoti, kad nuo etikos normų mūsų niekas neatleido ir mes jų privalome laikytis, o tai kas liečia etiką bendraujant su augalų pasauliu negalima „genėti“ ir kitaip naikinti žydinčių ar vaisius auginančių medžių – tokie medžiai yra neliečiami, bent tą laiką, kol baigsis šios fenologinės fazės.

Tuo tarpu buvo baisu žiūrėti, kai prie Kauno klinikų praeitais metais buvo pradėta rėžti žydinčias liepas – taip gali elgtis tik visiškas barbaras, bet ne šiuolaikiniu save laikantis žmogus. Kai pabandžiau sustabdyti tą betvarkę, „genėtojai“ porą dienų palaukė, o po to mikliai pabaigė savo juodą darbą. Nesiimu plačiau rašyti apie kitus nemokšiškos medžių priežiūros pavyzdžius – jų pilna mieste ir tai rodo, kad tinkamai rūpintis medžiais Savivaldybė yra nepajėgi. Todėl bent mes, žmonės turėtume suprasti, kad rūpintis ir medžiais, juos saugoti yra mūsų visų pareiga ir prievolė, jei ne dėl aukštesnių tikslų, tai bent jau dėl savisaugos, nes be augalų mes tiesiog neišgyventume – tai yra aksioma.

Ir dar pasikartosiu: jeigu į pasaulį, į supančią aplinką žiūrėsime kaip į sistemą ar kaip į visumą, tai suprasime, kad medžiai yra labai svarbi tos sistemos dalis – mūsų miesto bendruomenės dalis. Tai, kad mes juos visapusiškai žalojame, visais įmanomais būdais apsunkiname jų gyvenimą, o galiausiai imame žiūrėti kaip į ekonomiškai pelningą objektą – yra tik visiško žmogaus degradavimo liudijimas. Negalima priimti tokių sprendimų, juo labiau negalima tokių sprendimų vykdyti ir jų palaikyti ar jiems pritarti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kuo toliau į miestą, tuo mažiau medžių
  2. Ruošiamasi užkirsti kelią ištisiniam medžių kirtimui
  3. Apie medžių priežiūros kultūrą dalinosi patirtim Tarptautinės arboristikos draugijos vadovas
  4. Teismas laikinai uždraudė Kauno savivaldybei pjauti medžius trijose miesto gatvėse
  5. Kauno meras žada išsaugoti sveikus medžius, advokatai prašo tirti pareigūnų veiksmus (video)
  6. Kauno pilyje atidaroma V. Kašinsko etnotapybos paroda „Alkagiris“
  7. Kerta mūsų miškus. O mes tylime? (nuotraukos)
  8. „Darom“ komanda Kaune rudenį pradeda naują savanorystės sezoną
  9. Miestiečiai Lukiškių aikštėje gelbėjo liepas jas apkabindami
  10. Pateikė atsakymus apie Kaune kertamus medžius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 24

  1. Amelija says:
    5 metai ago

    Audrone, kiekvienas sveiko mąstymo kaunietis pasirašys po Tavo tekstu. Normaliam žmogui medžių kirtimas jo aplinkoje – trauma. Labai bjauru, kad Kaune, Santakoje, buvo iškirsti sveiki uosiai ir klevai, o palikti svetimžemiai “parazitai” – uosialapiai klevai, kurių vislumas ir agresyvumas tolygus Sosnovskio barščiams. Ačiū už poziciją, gerb. Audrone.

    Atsakyti
  2. mociute says:
    5 metai ago

    Pagaliau! Atsirado kas issamiai ir aiskiai apraso a+a buvusio Zaliojo Kauno “brisius gala”
    Nusirdziausias ACIU autorei ir visiems kas pasiaukojo kad issaugoti bent maza dali nuostabiu Kauno medziu
    Dabar Kaunas labiau panasus i mero plike ir, matomai, siekian kad tik ji viena Kaunui “sviest””?
    Liudna iki skausmo ir pasibjauretina.
    Kauno medzius nuniokoje vandalai privalo buti teisiami!

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Pritariu.
      Beje, ir Vilniaus seniūnijose radosi aplinkos naujinimo iniciatorių.
      Turime būti budrūs, kad ir ten to neatsitiktų, kad nebūtų ir juose sveiki medžiai naikinami vardan pelno, kad senesni paskutinių sovietmečio „miegamųjų” medžiai nebūtų sunaikinti, kad rajonai nevirstų dykuma.

      Atsakyti
  3. One says:
    5 metai ago

    Ir vėl tie medžiai.
    Kiekvienas sodininkas, ūkininkas ir miškininkas žino, kad augalai nėra amžini. Net miškuose yra brandos amžius. O ką jau kalbėti apie miestą, kur augmenija 100 proc. kultūrinė. T.y. Veisiama, prižiūruma ir kontroliuojama žmogaus.
    Jei šiandien to darbo nepadarysime – tą savo neūkiškumą užkrausime vaikams ir anūkams.

    Atsakyti
    • mociute says:
      5 metai ago

      one, ka cia kliedi!? Va ta visa invazini mesla is sovietiniu miciurinu gardu – greitai auganciu uosius , Altajaus krumus&ect tikrai uzkrausime. Pavyzdziui, britai pries keleta metu iskirto visus greitai augancius uosius kuriu mediena beverte o greitai augdami ir landsafta sudarko,luzta nuo menkiausio vejo (tokiu pastebejau ir Kaune taciau ju niekas nekerta!?) taciau pameginkit pajudini bent viena medi be butinumo tai daugiau kisti nagu nebenoresit.

      Vienzo, idiotiska jau anekdotu tapusi “Kaunas tvarkosi” kaicia “Kaunas darkosi”

      Atsakyti
  4. Vilkaitis says:
    5 metai ago

    to One:

    Iš kitų miestų pavyzdžių Lietuvoje yra žinoma, kaip sveiki medžiai yra iškertami ir niekas ten neatsodinama. Čia yra liguistas asmeninis kaikurių architektų požiuris, kad naikinti žalumą mieste. Iš kur tas liguistumas pasireiškia manęs neklausk. Gal jie katalikai? Kodėl žmonės yra linkę naikinti gamtą visur visada? Pvz: skusti veja kiekvieną savaitę. Čia ūkiškumo yra maža, čia daugiau yra liguistumas kovoti su gamta. O yra tokie kurie gamtą gina. Kitas dalykas ūkiškumas yra kada parkas yra atjauninamas palaipsniuio ne “viską iškritau ir dabar atsodinsiu”. Čia ne ūkiškumas, čia bukumas.

    Atsakyti
  5. Marija says:
    5 metai ago

    Puikiai parašyta,100 proc.pritariu !

    Atsakyti
  6. )..( says:
    5 metai ago

    kaip idijotiskai policija atrodo ?

    Atsakyti
    • mociute says:
      5 metai ago

      ko nereti is okupcines valdzios ramscio – milicininko i mero keda itupdyto……….

      Atsakyti
  7. Daiva says:
    5 metai ago

    Įdomu būtų sužinoti, kur nuplaukė pinigai už nuskusto Gedimino kalno medžius, prieš keletą metų tuo pat būdu kaip Kaune stimburiukais pakeistas Gedimino prospekto vešlias liepas ir kur jie nueis, kai praretins medžius rekonstruojamoje Lukiškių aikštėje.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      5 metai ago

      Lukiškėse prisodins “sintetinių”, kaip Gedimino pr., matyt, atvežtų iš kitų klimto zonų, kad jos nei žydi, nei Lietuvoje augančių liepų žalumo turi. Juk galimas toks partinis “biznis” – tu augink iš kokių užsienyje užpirktų liepų sėklų, o aš būdamas valdžioje veiksiu, kad iš tavęs medeliai būtų perkama, paskui biznį pasidalinsime… Štai ir visas valstybės lėšų pasidalinimo mechanizmas.

      Atsakyti
  8. Virgilija says:
    5 metai ago

    Kas mes tokie esame? Truputį kitaip reikėtų klausti – KAS JIE TOKIE YRA? Nes ne mes visi, ne tie, kurie stojo ir gulė norėdami apsaugoti medžius, ne tie, kurie sodina, raišioja, prižiūri. Bet tie, kurie tai daro YRA ROBOTAI. Ir kurie nurodė, ir kurie vykdė. Tai žmonės , stokojantys sąžinės, smegenų ir jausmų.

    Atsakyti
  9. Živilė says:
    5 metai ago

    AČIŪ AUTOREI 🙂 Džiaugiuos, kad Alkas išdrįso straipnį spausdinti ! Tokie pilietiški turėtume būti visi, tada galėtume apginti savo aplinką ir stabdyti neteisingus veiksmus.

    Atsakyti
  10. Gediminas says:
    5 metai ago

    Džiugu, kad atsirado žmonių, kurie nėra abejingi tam kas vyksta. Išpjauti 800 brandžių medžių ir pasakyti, kad jie visi sutręšę, tai jau įžulumas. Jei Kauno Ąuolyną įvertintume, tai reiktų išpjauti visus 300-500 metų amžiaus ąžuolus. Gal geiau iškart pasako, kad automobiliams nėra vietos kur parkuoti, todėl ir pjauname medžius. Medžiai yra gyvi organizmai, o ne šiaip sau kažkokie niekieno objektai. Kauno centre medžiai sodinti prieš pirmą pasaulinį karą, jau vien tai daug ką pasako. Jie nebuvo niekieno, buvo žiūrimi, genimi ir tt. Kai Vilniuje išpjovė Gedimino kalno medžius, tai pirma mintis kuri man atėjo – erozija išplaus tą kalną. Taip ir vyksta. Darosi liūdna, matant tokį valdininkų ir beviltiškų specialistų darbą. Ir visišką visuomenės nuomonės ignoravimą. Po tokių “darbų” kitose šalyse meras pats būtų atnešęs atsistatydinimo prašymą.

    Atsakyti
  11. Birutė says:
    5 metai ago

    DĖKOJU GERB. AUTOREI už jautrų ir dalykišką tekstą.Jį būtina skaityti jaunajai kartai, kaip mokymo priemonę.
    O mus saugančios, ginančios policijos vaizdeliai primena nesenų laikų miliciją. Labai liūdna.

    Atsakyti
  12. Valius says:
    5 metai ago

    Audronė teisi, kiekvienas medis labai svarbus mums, miesto gyventojams. Nuotraukoje baisu žiūrėti kaip tempia stovinčias moteris, kurios neturi nei ginklo, nei kam grasina, nei puola, o tik saugo medį.
    Ar įsivaizdavote, kad sulauksite laikų kai už medžio gynimą būsite tampomi policijos, teismų…?

    Atsakyti
    • mociute says:
      5 metai ago

      taciau toookia “puiki” priemone eilini karta versti zmones piktintis Lietuvos Nepriklausomybe. Juk tai daroma nuo pat 1990 Kovo 11 ir nereikia isisvajoti kad buves milicininkas gali persiaukleti.
      Ot idomu, gal kas pamena ano veikla 1991 prasidejus pucui Maskvoje – juk daugelis tokiu laimingi ir pasipuose lauke sugryztant “isvaduotoju”….
      p.s. jei jau asmuo isdrysta kelti savo gimtadienio puota pacio svarbiausio Velyku penktadienio metu, kai nieko panasus nedaro net kitatikiai ar netikintys gerbdami diedels dalie s pasulio zmoniu tikejima ir pasirinkima tai tuo viskas ir paskayta

      Atsakyti
  13. Dainius Razauskas says:
    5 metai ago

    Labai teisingas ir įžvalgus straipsnis. Ypač kai pradedamas atkreipti dėmesys, kad medžių kirtimo šalininkai iš tikrųjų 1) nuolat vengia atviro, ramaus ir racionalaus aiškinimosi, 2) dažnai per neišmanymą arba tiesiog tyčia meluoja ir 3) iškart puola į isteriją: niekina, bando iš aukšto žeminti ir tiesiog klykia. Tai labai svarbu turėti omenyje, norint suprasti, su kuo iš tikrųjų turime reikalą (–:

    Atsakyti
  14. Živilė says:
    5 metai ago

    Viskas teisingai, bet kaip gerai pastebėjo vienas komentatorius, šviesti labiau aktualu kitaminčius, ne bendraminčius. Ar nebandėt šito rašinio pasiūlyti “Kauno d.” arba “Savaitraštis Kaunui”?

    Atsakyti
    • Živilė says:
      5 metai ago

      Jūsų pastebėjimas labai teisingas ir šis straipsnis, žinau, visų pirma buvo išsiųstas “Kauno d.”. Jau savaitė laiko – jokio atsako.Taigi, laikraščio pozicija šiuo klausimu kaip ir aiški.

      Atsakyti
  15. Jonas Jasaitis says:
    5 metai ago

    Visoje šioje istorijoje yra keli aspektai:
    1. Autorė labai taikliai įvardijo, kad želdinių priežiūra yra nemokšiška
    2. Pati didžiausia piktžaizdė, dėl kurios nemaža žmonių net palieka Lietuvą, yra korupcija. Juk tų medžių kirtimas ir paskui “naujų” sodinimas yra purvino verslo kryptis, išplitusi ne tik Kaune ar Vilniuje. To net “pinigų plovimu” jau nepavadinsi. Tai pats paprasčiausias valstybės pinigų pasisavinimas.
    3. Tačiau baisiausia, kad prieš žmones, išdrįsusius parodyti pilietinę poziciją, siunčiama policija. O toji policija lyg ir su malonumu tampo žmones, užlaužia rankas, grūda į mašinas, veža į areštines. Už ką? Juk policininkai lyg ir turėtų būti piliečiais, kurie suvokia, kas yra pilietinės iniciatyvos ir kas yra nusikaltėliai. Jie turėtų atsisakyti vykdyti tokius nurodymus. Ar policija net gali būti panaudojama nusikaltėliams ginti ir tarnauti jų interesams? Ar nuotraukose “įamžintiems” ir neįamžintiems policininkams malonumą teikia pats jėgos rodymas? Nuotraukos rodo, kad yra būtent taip. Atseit, “mes dirbame savo darbą”.
    4. Tai kur žiūri “tautos numylėtinė” Prezidentė, žaliasis valstietis R. Karbauskis, Seimo aplinkos apsaugos komitetas? Štai kokiomis priemonėmis pasitinkame valstybės atkūrimo šimtmetį. Štai kaip daužome pilietiškumo likučius.
    Ačiū autorei. Ačiū “Alkui” už šios šlykščios akcijos paviešinimą.

    Atsakyti
  16. mociute says:
    5 metai ago

    skeptikams siulau pasizvalgyti Kaune po Kovo 11-osios gatve prie Girstupio (ir netik)ir pamatysis kiek uzaugo medziai sodinti 1965-67 . Puikiai atsimenu kada jie buvo sodinami, o per 50 metu teuzaugo nedaug o dabar augs dar prasciau kadangi uzterstumas padidejes daug kartu vien nuo pravaziuojanciu automobiliu. Senieji Kauno medziai isaugo kai beveik nebuvo jokios tarsos todel net juoktis negalima is mero pasakaiciu apie ,atseit 7 metu medzius kurie, atseit, isaugsia labai greitai.
    Ir dar invaziniai…..

    Atsakyti
  17. Albinas Vaškevičius says:
    5 metai ago

    Truputis fizikos, biologijos,…:
    1. Suaugęs liepos medis karštą vasaros dieną per lapus išgarina 200 ltr vandens – drėkina orą. Reiktų paskaičiuoti kiek reiktų elektros kad užvirinti ir išgarinti tokį kiekį vandens, nes tik toks būdas gali vandenį paversti vandens garais. Nei purškimas, nei net ultragarsinių inhaliatorių naudojimas tokiais smulkiais vandens lašeliais vandens neišpurkš. Vandens garai esantys ore sudrėkina labai smulkias dulkes ir jos nuo padidėjusio svorio nusėda ant žolės ar ant grindinio.
    2. Vasaros metu, tam tikrą laikotarpį, liepų lapai išskiria dar ir lipnias medžiagas, kurios padengia liepų lapus ir dar laša ant žolės, grindinio ar automobilių stogų. Automobilių vairuotojai žino, kad palikus automobilį po liepomis po to jį reikės plauti, nes prie jo lips dulkės. Ore esančios dulkės prilimpa ne tik prie šių automobilių stogų, bet ir prie liepų lapų, žolės ir grindinio esančio po liepomis. Tokiu būdu iš oro pašalinamos net ir pačios smulkiausios dulkės. Lietaus metu tos dulkės nuplaunamos ir dalis jų patenka į lietaus kanalizaciją, o dalis susigeria į žemę.
    3. Atrodytų, kad tos dulkės yra menkniekis, bet automobilių padangų dulkės, stabdžių trinkelių dulkės, sankabų dulkės ir išmetamų dujų suodžiai iš žmogaus plaučių beveik nepasišalina ir sukelia onkologines ligas, kai tuo tarpu šieno, šiaudų dulkės plaučiuose supūva ir kraujas plaučius išvalo. Ore dar yra ir pramonės įmonių gamybos procesų skleidžiamos dulkės, kurių surinkimui tikriausiai retai naudojami brangūs EPA, HEPA ar ULTRA filtrai pašalinantys didesnes nei 0.3 µm dulkes. Jie pašalina ne visas, bet nuo 89 % iki 99.999995 % dulkes didesnes nei 0.3 µm. Kai tuo tarpu liepų išskiriamos medžiagos surenka ir mažesnes nei 0.3 µm dulkes.

    Jeigu savivaldybei reiktų dirbtiniu būdu atlikti 800 medžių atliekamą oro valymo darbą tol kol medžiai pasieks 50 metų amžių, tai gali neužtekti savivaldybės biudžeto ir gali tekti savivaldybės darbuotojams pabadauti 50 metų. Šiaip badavimas nėra jau toks blogas dalykas lyginant su oru užterštu dulkėmis. (Šį autorės straipsnį jau perskaitė 2921 skaitytojas).

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      5 metai ago

      Papildysiu, Albinai – liepa yra GYVA lygiai kaip aš ar tu.

      Manau, stabdžių trinkelių dulkės ir sankabų dulkės yra ypač pavojingos visiems gyvūnams. Gal tik žuvų žiaunos išsiplauna, nežinau. Dyla tos trinkelės, keičiame kas keli metai…

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Požeminė perėja Karaliaus Mindaugo prospekte | kaunas.lt nuotr.

Atnaujinama ugniagesių tuneliu praminta perėja

2023 01 27
Kaunas | kaunas.lt nuotr.

Kaunas pristato miesto biudžetą

2023 01 27
Šildymas | enmin.lrv.lt nuotr.

Mažiausia vidutinė šilumos kaina – Kaune

2023 01 20
Daugiaaukštė automobilių saugykla | kaunas.lt nuotr.

Kaune – nauja automobilių saugykla

2023 01 20
Kankorėžiai | am.lrv.lt nuotr.

Kur keliauja surinkti kankorėžiai?

2023 01 17
Kauno marių regioninis parkas | am.lrv.lt nuotr.

Prie Kauno marių rastas naujas piliakalnis

2023 01 14
Šilainių baseino vizualizacija | kaunas.lt nuotr.

Kaunas ketina tapti baseinų miestu

2023 01 13
Medžių genėjimas | vilnius.lt nuotr.

Vilniuje prasideda medžių priežiūros darbai

2023 01 12
Kauno Rotušė | V. Paliuliaus nuotr.

Įsibėgėja Kauno rotušės atnaujinimas

2023 01 10
Kauno IX forto muziejus | UAB „Maspro“ nuotr.

Pradėtas Kauno IX forto muziejus atnaujinimas

2023 01 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr. nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)
Lietuvoje

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

2023 01 27
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuoroda apie A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis
  • Žemyna apie S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)
  • > Kęstučiui apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Kęstutis apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarp gabaus ir gebančio vaiko skirtumų yra
  • Šalčiai per kišenę gali kirsti skaudžiai
  • Prieškambarį galima paversti jaukia erdve
  • R. Trimonienė. Atmintis. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Atnaujinama ugniagesių tuneliu praminta perėja

by Ditė Česėkaitė
2023 01 27
0
Požeminė perėja Karaliaus Mindaugo prospekte | kaunas.lt nuotr.

Nemuno krantinėje, ties Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pastatu, nuo vasario 1 dienos mažiausiai iki kitos žiemos aklinai uždaroma po...

Skaityti toliau

Kaunas pristato miesto biudžetą

by Ditė Česėkaitė
2023 01 27
0
Kaunas | kaunas.lt nuotr.

K. Čiurlionio koncertų centro, Pietrytinio aplinkkelio ir Kėdainių tilto statybos, Savanorių pr. atnaujinimas – tik dalis ambicingų Kauno projektų, numatytų...

Skaityti toliau

Mažiausia vidutinė šilumos kaina – Kaune

by Ditė Česėkaitė
2023 01 20
0
Šildymas | enmin.lrv.lt nuotr.

Per pastarąjį dešimtmetį sklandžiai įvykęs perėjimas nuo dujų prie biokuro, geras pasiruošimas šildymo sezonui ir kiti namų darbai lėmė, kad...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuoroda apie A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis
  • Žemyna apie S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)
  • > Kęstučiui apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Kęstutis apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Qwxas apie S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

Kitas straipsnis
Šėtos žydų maldos namams suteikta teisinė apsauga

Šėtos žydų maldos namams suteikta teisinė apsauga

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai