Klaipėdos universitetas keičia strateginę kryptį

Lietuvos universitetai jau skaičiuoja galutinius 2017 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, todėl galima aptarti kai kuriuos faktus, pasidalinti planais. Viešojoje erdvėje jau skelbti statistiniai duomenys, bet jie buvo fragmentiški ir neatskleidė realios padėties. Be to, susitelkta ties 2016 ir 2017 metų duomenų palyginimu, tuo tarpu padėtis aukštojo mokslo sistemoje pernai ir šiemet skiriasi.

Universitetai sutartinai atsisako kiekybinių siekių studijų srityje ir tikisi, kad Vyriausybė tesės savo politinius pažadus keisti finansavimo sistemą: asignavimus skirstyti, remdamasi ne tik kiekybinės statistikos,bet ir kokybinės analizės duomenimis. Šiemet padidinti pretendentų studijuoti universitetuose reikalavimai ir didinamos studentų grupės. Tikimasi, kad į universitetus ateis geriau pasirengę studentai.

Nuo studijų prie mokslo 

Svarbiausia tai, kad Klaipėdos universitetas (KU) tvirtai žengia transformacijos keliu – nuo studijų prie mokslo. Pagrindinis universiteto prioritetas – moksliniai tyrimai ir jais pagrįstos studijos, taip siekiant suteikti ne siaurą specialybę, kuri po kelerių metų gali būti išstumta iš darbo rinkos, bet visapusišką išsilavinimą.

Siekiant sutelkti mokslininkus, didinti jų potencialą, greta KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, 2017 metais smulkesnių padalinių pagrindu įkurtas KU Jūros tyrimų institutas. MOSTA tarptautinių ekspertų vertinimu, tai aukščiausius balus gavę mokslininkų branduoliai, tarptautiniai lyderiai. Tikėtina, kad artimoje ateityje Vilniuje ir Kaune esantys valstybiniai mokslo institutai taps universitetų padaliniais, taip siekiant mokslo ir studijų sinergijos. Be to, į mokslą orientuotame universitete dėstantys mokslininkai neturėtų pajusti studentų skaičiaus, kartu ir galimo pedagoginio krūvio svyravimų, nes daugelio universiteto dėstytojų prioritetinė veikla turėtų būti moksliniai tyrimai, kurių rezultatais jie dalintųsi su studentais.

Klaipėdos universitete lygiagrečiai atliktas studijų padalinių stambinimas: vietoj 2012 m. buvusių 7 fakultetų ir 53 katedrų, keliais etapais įvykdžius stambinimą, 2017 m. veikia 4 fakultetai ir 1 akademija bei 27 katedros. Toliau vykstant Klaipėdos universiteto transformacijai intensyviai svarstomos tolesnio studijų padalinių optimizavimo galimybės, siekiant dar labiau stambinti studijų padalinius, mažinti fakultetų ir katedrų skaičių.

Stojimo rezultatai geresni, nei tikėtasi

Prioritetu pripažinus mokslinius tyrimus, bendras studentų skaičius ar jo augimas tampa nebesvarbus. Tikėtina, kad 2017 m. universitete bus priimta apie 10–12 proc. mažiau studentų nei 2016 m. Tačiau Klaipėdos universitetas sąmoningai siekia turėti mažiau, bet labiau motyvuotų, geriau pasirengusių ir gabesnių studentų, kurių dalis ateityje taps mokslininkais, kurs inovacijas, generuos idėjas, skleis naujas žinias, taps visuomenės švietėjais ir intelektualais globaliame pasaulyje.

2017 m. priėmimo rezultatai geresni nei prognozuota. Dar nepasibaigus priėmimo procesui galima konstatuoti: 932 pirmakursiai jau pasirašė sutartis su Klaipėdos universitetu, tarp jų 287 – bakalaurai (132 valstybės finansuojamos vietos [vf], 155 valstybės nefinansuojamos vietos [vnf]), 80 užsieniečių, 113 kolegijų absolventai, įstoję į sutrumpintas studijas ir siekiantys įgyti universitetinį bakalauro kvalifikacinį laipsnį, bei 74 kolegijų absolventai, įstoję į papildomas studijas ir siekiantys įstoti į magistrantūrą universitete; 359 magistrantai (227 vf, 114 vnf ir 18 užsieniečių) ir 19 profesinių studijų pirmakursių.

Per papildomą priėmimą į bakalauro studijas KU pakviesti 53 kandidatai, iš jų 33 studijas KU pasirinko 1-uoju numeriu. Tebesitęsia priėmimas į magistrantūrą ir į baigusiųjų kolegijas studijas, prašymus vis dar teikia studentai iš užsienio šalių ir pretendentai į doktorantūrą. Todėl pagrįstai tikimės, kad 2017 m. Klaipėdos universitete išsilavinimo skirtingose studijų pakopose sieks daugiau kaip 1 tūkst. pirmakursių.

Palyginkime: 2015 m. į pirmą kursą priimtas 1 081 studentas, 2016 m. – 1 218 pirmakursių. Tai demografinės krizės, emigracijos ir aukštojo mokslo reformos metų rezultatai. Galima konstatuoti, kad prieš du dešimtmečius, kai dar nebuvo krepšelių ir nevyravo masinio aukštojo mokslo tendencijos, Klaipėdos universitetas sklandžiai veikė priimdamas gerokai mažiau studentų: 1992 m. į KU iš viso priimta 420 studentų, 1995 m. – 748, o 1997 m. – 800.

1997 m. visuose 15-oje Lietuvos universitetų studijavo 56 887 studentai, 2016–2017 m. m. 14-oje valstybinių universitetų buvo 83 861 studentas. Pastebėta, kad aukštasis mokslas masiniu Lietuvoje tapo po 1997 m., o po metų ištikusi Rusijos ekonominė krizė smogė Lietuvai ir masinė bedarbystė pagimdė stereotipą, kad tik bet kokia kaina baigus universitetą įmanoma susirasti darbą. Iš laiko perspektyvos matome, kad ši prielaida buvo klaidinga, o įvairių Vyriausybių inspiruota universitetų politika siekti masiškumo ir kiekybinio augimo nepasiteisino. Deja, tada akademinė bendruomenė nepajėgė atsispirti buvusioms kiekybinėms aukštojo mokslo pertvarkoms.

KU aukštųjų mokyklų pertvarkos kontekste

Remiantis šių metų balandžio 11 d. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) nutarimu „Dėl studijų programų rentabilumo ir mažiausio stojamojo konkursinio balo nustatymo“ ir liepos 3 d. nutarimu „Dėl studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas 2017 metais“, į norimą bakalauro studijų programą Klaipėdos universitete šiemet negalėjo įstoti 70 gabių jaunuolių. Pavyzdžiui: Istorijos studijų programos konkursą, taikant LAMA BPO sistemą, būtų laimėję 7 kandidatai, Medijų filosofijos ir kultūrinės industrijos – taip pat 7, Socialinės ekonominės geografijos ir regionistikos – 9 ir t. t. Kadangi ŠMM nustatė minimalų studentų skaičių grupėse (į socialinių ir humanitarinių mokslų programas – 15 žmonių, į fizinių mokslų – 10, menų – 4), aukštosios mokyklos nebeturėjo jokių galimybių, reaguojant į šį centrinės valdžios vykdomą socialinės inžinerijos eksperimentą, koreguoti, sujungti ar sustambinti programų, galėjo tik laikinai sustabdyti priėmimą į jas.

Akademinę bendruomenę neramina humanitarinių mokslų programų likimas. KU šios srities studentai sudaro tik apie 7–8 proc. viso universiteto studentų, analogiška padėtis visoje Lietuvoje. Tačiau tai nacionaliniu mastu svarbios studijos, siekiant puoselėti lituanistiką, juk tokių mokslinių tyrimų nevykdo jokie užsienio universitetai. Ilgesnį laiką sustabdžius priėmimą į bakalauro studijas po kelerių metų nutrūks priėmimas ir į magistrantūrą bei doktorantūrą. Dėl to iš pradžių sumenks, o ilgainiui ir išnyks ištisos lituanistinių tyrimų kryptys, nes nebebus tęstinumo, profesoriai nebeišugdys sau pamainos. 

Negalima atsisakyti Mažosios Lietuvos, Žemaitijos, kuršių kultūros, istorijos ir kalbos tyrimų, neugdyti studentų kritinio mąstymo. Todėl KU ieško būdų ir galimybių išsaugoti humanitarines studijas, ypač tose kryptyse, kur vykdomos studijos visose trijose pakopose ir dirba stiprios nacionaliniu ar tarptautiniu mastu žinomos mokslininkų grupės.

KU, reformuodamas studijų sistemą, sieks: akcentuoti studijų programas, kurios yra unikalios nacionaliniu mastu; sustiprinti programas, kurios nedubliuojamos su Klaipėdos kolegijomis, taip atliepiant Klaipėdos uosto ir viso Vakarų Lietuvos regiono poreikius; suteikti daugiau universitetinių studijų galimybių kolegijų absolventams, kur universiteto ir Klaipėdos kolegijų programos yra artimos; studijų programas sieti su mokslinių tyrimų pasiekimų ir aukšto nacionalinio ar tarptautinio lygio mokslininkų grupių buvimu universitete. Be to, sieks: stambinti bakalauro studijų programas; bakalauro studijas labiau orientuoti į bazines sričių ar tarpkryptines, o ne specializuotas kryptis bei šakų studijas; magistrantūros studijų programas formuoti pagal kryptis, o doktorantūros studijų tyrimus – pagal mokslo šakas. Taigi KU nesiekė ir nesieks apimti visų studijų krypčių ir mokslo sričių bei šakų, bet susitelks ties stipriais ir stipriausiais dalykais, taip pat ties tuo, kas atitinka uosto ir Vakarų Lietuvos savivaldybės bei verslo poreikius.

Pedagogų Vakarų Lietuvoje „nebereikės“

Dėl aukštesnių kokybinių reikalavimų mažėjant pirmos pakopos studentų skaičiui, Klaipėdos universitetas sieks, kad ateityje daugiau bakalaurų studijuotų antrojoje studijų pakopoje, nes būtent magistrantūros ir doktorantūros, o ne masinės, studijos moksle yra prioritetinės. Tuo iš esmės universitetai ir skiriasi nuo kolegijų.

Klaipėdos universitetas atskirai arba su partneriais (VU, VDU, KTU, VGTU, LKA, Lietuvių kalbos institutu, Lietuvos istorijos institutu ir kt.) šiuo metu vykdo 11 doktorantūros studijų programų penkiose mokslo srityse. Doktorantūros studijų stiprinimas yra tiesiausias mokslinių tyrimų plėtros kelias. Proveržis šioje srityje KU jau įvyko: 1995 m. KU studijavo 31 doktorantas 4 kryptyse, šiuo metu universitete studijuoja 81 doktorantas, iš jų 3 doktorantai – užsieniečiai. Pasibaigus 2017 m. priėmimui tikimasi, kad doktorantų skaičius išaugs iki 97. Klaipėdos universitetas šiemet turi 14 valstybės finansuojamų ir 2 Lietuvos mokslo tarybos konkursines ES finansuojamas doktorantūros studijų vietas. Daugiausia KU parengia trijų mokslo krypčių mokslo daktarų: ekologijos ir aplinkotyros, istorijos ir edukologijos, tai yra tų sričių, kuriose Klaipėdos universiteto mokslininkai turi senas tradicijas ir didelį įdirbį.

Šiemet ŠMM vienašališkai nusprendė, kad pedagogikos studijas, vykdytas Klaipėdos universitete daugiau nei 40 metų, reikia uždaryti, taigi mokytojų Vakarų Lietuvoje turbūt nebereikės, nes pedagogų rengimui Klaipėdos universitete finansavimo neskirta. 18 pedagogų pasirinko studijuoti pedagogikos profesines studijas savo lėšomis. Nors, Lietuvos darbo biržos duomenimis, mokytojų poreikis Klaipėdos regione 2017 m. išaugo 37 proc., lyginant su 2016 m., Vyriausybės nuomone, būsimi Klaipėdos regiono mokytojai turėtų vykti studijuoti į Kauną ar Vilnių. Tas pats ir su brangiai kainuojančiomis menų studijomis – jas siekiama palikti tik Vilniuje.

Klaipėda – patrauklus miestas jaunimui?

Klaipėdos universitetas, unikali Lietuvoje jūrinė aukštoji mokykla, sulaukia norinčiųjų studijuoti iš visos Lietuvos. Pavyzdžiui, 2017 m. studijuoti KU išreiškė norą 138 asmenys iš Vilniaus apskrities. Nors Klaipėdos universitetą dažniau renkasi Vakarų Lietuvos savivaldybių jaunimas, studentų geografija apima visą Lietuvą. Taigi regiono universitetas turi svarbią regiono vystymo misiją, jis ne tik regioninis, jis – valstybinis plačios aprėpties Lietuvos universitetas, pasižymintis išskirtine jūrine specializacija.

Žinoma, dėl KU (ne)sėkmės atsakomybę turėtų prisiimti visas Vakarų Lietuvos regionas, ypač Klaipėdos miestas, nes norint turėti sėkmingai veikiantį KU reikia regiono ir uostamiesčio proveržio. Remiantis paskelbtais neseniai atliktų MOSTA tyrimų rezultatais, Lietuvos jaunimas studijas renkasi atsižvelgdamas į 4 kriterijus: valstybės finansuojama vieta; studijų programa; miestas ir galų gale – konkretus universitetas. Taigi du iš keturių aspektų lemia ne universitetas, o bendrojo lavinimo kokybė savivaldybėse: abituriento galimybės konkuruoti dėl nemokamos studijų vietos ir miesto, kuriame yra universitetas, patrauklumas. KU atveju tai yra vienintelis Lietuvos uostamiestis. Studijuoti galima daug kur, bet jaunuoliai ir jų tėvai kelia klausimą, ar perspektyvu ten gyventi? Kokia bus to gyvenimo kokybė, kokios kultūros ir socialinės paslaugos, infrastruktūra, miesto įvaizdis, reputacija, darbo rinka ir t. t. Į šiuos klausimus pirmiausia turėtų atsakyti politikai.

Nepaisant rifų ir povandeninių stovių, išskirtinis – savo laivyną turintis ir plačiuose tarptautiniuose vandenyse plaukiojantis vienintelis Lietuvos jūrinis Klaipėdos universitetas veržliai juda į priekį, nepaisydamas šalyje siaučiančios aukštojo mokslo reformos audros.