Rugpjūčio 10 dieną, Palangos grakščioje „Baltojoje“ viloje, su būreliu sąjūdiečių, paminėjome Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 143-čiąsias gimimo metines.
Šioje viloje, vasaros metu, Prezidentas atostogaudavo su šeima. Tuomet vilą valdė Marija Tiškevičiūtė, kuri sovietams užėmus Lietuvą, buvo suimta ir ištremta enkavedistų. Tremtyje ir mirė, o jos kapo vieta, nežinomas iki šiol. Iškilios Lietuvos patriotės Marijos vardą, mini tik šeimos antkapinis paminklas Palangos kapinėse.
Į Palangą Prezidentas vykdavo iš Kauno, traukiniu iki Kretingos. Kretingos geležinkelio stotis būdavo išpuošta vėliavomis ir žalumynais. Kelias į Palangą taip pat būdavo papuoštas vėliavomis, vainikais, gėlėmis, išpuoštais žalumynų pynėmis pastatytais vartais. Lietuvos Prezidentą Palangoje iškilmingai pasitikdavo burmistras aušrininkas Jonas Šliūpas, veikiančių tautinių įstaigų atstovai, vietos gyventojai ir poilsiautojai. Prezidentas, atsakydamas į sveikinimus, pabrėždavo, kad Palanga jam esanti visada brangi, brangus jos kiekvienas kampelis, menantis jo jaunystės mokslo metus.
Pokalbyje su dabartiniais vilos šeimininkais – Gražina ir Juozu Robačevskiais, prie jų paruoštos kvapnios arbatos puodelio ir uždegtos simbolinės vaškinės žvakės šviesos, prisiminėme pirmojo Lietuvos Prezidento ne tik jo mokyklinius metus Palangos progimnazijoje, čia išsiugdytą nacionalinio sąmoningumo brandą, bet ir jo nuopelnus atkuriant bei stiprinant mūsų valstybę, jo daugiašakę veiklą.
Mūsų sumanymo dėka, 2010 metais, prie „Baltosios“ vilos pastato, buvo pritvirtinta ir memorialinė lenta, žyminti, kad šiame name vasarodavo Lietuvos Respublikos Prezidentas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras – Antanas Smetona. Tik norėtume, kad savivaldybė šiai atminimo lentai suteiktų estetiškesnę išvaizdą, o ne tik juodo lopo žymę.
Prezidento Antano Smetonos žingsnius Palangoje, mena ir Birutės kalno papėdėje 1934 metais pasodintas ąžuolas. Jis pasodintas Prezidento 60-jo Gimtadienio proga ir vadintas – „Tautos vado ąžuolu“. Kaip pasakojama, sovietmečiu šį ąžuolą norėta sunaikinti, bet savo istoriją gerbiantys miškininkai saugumiečius suklaidino, nurodydami kitą ąžuolą. Nurodytas ąžuolas buvo nukirsdintas, o tikrasis gražiai išaugęs išliko iki mūsų laikų. Prieškario Nepriklausomoje Lietuvoje, prie šio ąžuolo, kruopščiai sutvarkytame trikampiame žemės plote, buvo užrašas – „Sveikiname tautos vadą“. Dabar, vietos žmonių sumanymu, ąžuolas aptvertas puošnia tvorele. Tik gaila, kad savivaldybė niekaip neįstengia arba nenori prie šio ąžuolo pastatyti lentelės, žymėsiančios šio ąžuolo vardą ir jo pasodinimo istoriją.
Apskritai, gaila, kad Prezidentą Antaną Smetoną ir jo jubiliejines sukaktis vengia prisiminti kurorto valdžia. Prisimename 2014 metus, kada daugelis Lietuvos vietų minėjo A. Smetonos išrinkimo prezidentu 95-ąsias ir jo mirties 70-ąsias metines, Palangos savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus, nors ir buvo mūsų prašytas dalyvauti Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus surengtame Prezidento minėjime Palangoje – ne tik pats į jį neatėjo, bet ir neatsiuntė nė vieno žadėto savivaldybės atstovo. Vėliau teisintasi, kad Prezidento Antano Smetonos minėjimo nėra numatęs to paties mero vadovaujamos savivaldybės kultūros skyrius…
Gražiai Prezidento Antano Smetonos asmenybę apibūdino profesorius Alfonsas Eidintas: „… jis tapo sąmoningu lietuviu, jo tikrai nedraskė vidiniai svarstymai, kas jis – lietuvis ar lenkas. Jis lietuvis, ir viskas. Jo lietuvio, dvasios gyvenimas ėjo tiesiai. Nuo mažens auginamas lietuviškai, per mokyklas perėjo jausdamasis lietuvis. Motinos, talentingos pasakotojos, žadinamas, išmoko jausti gimtojo žodžio grožį…“
Tad prisiminkime ir gerbkime mūsų Valstybei nusipelniusius žmones, neišduokime savo gimtojo žodžio, savos abėcėlės, nesiaurinkime valstybinės kalbos vartojimo erdvių.
Autorius yra Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas
