Ketvirtadienis, 25 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Švarplys. Prorusiškas ES ekonomizmas

Andrius Švarplys, www.propatria.lt
2017 07 27 09:00
15
Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.
Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Kai tiktai JAV savo sankcijomis palietė any company that contributes to the development, maintenance or modernization of Russia’s energy export pipelines (visas kompanijas, dalyvaujančias Rusijos energijos eksporto linijų tiesime, priežiūroje ar modernizavime), iš karto paaiškėjo Europos – Rusijos meilės šaknis. Tai energetika. Ypač abu NordStream‘ai.

Meilė tokia didelė, kad Žanas-Klodas Junkeris (Jeanas Claude Juncker) net pradėjo kalbėti apie „atsakomąsias priemones“ bausti JAV (kaip taikinys minėtas JAV viskio importas). EK Pirmininkas dar kartą parodo, kokia yra Europos Komisijos paskirtis, o tuo pačiu ir kokia ES prigimtis – prekybos ir verslo sąlygų gerinimas, ekonominio augimo užtikrinimas.

Ukrainos gynybinis karas, valstybingumo žaizda, su visomis aukomis atsiduria kažkur kamputyje. Rusijos pretenzija ginčyti tarptautinio saugumo tvarką rinkos komisarams atrodo kažkoks nereikšmingas dalykas. Žiūrint iš dabartinių Europos vadovų pusės, sankcijos Rusijai apskritai yra varginančios, kažkoks blogis, neša grynus nuostolius – ir tai buvo matyti nuo pat sankcijų politikos pradžios.

Vokietija palaikė sankcijas, bet tuo pačiu tyliai realizuoja Nord Stream`us, taip į šipulius daužydama vieningą ES energetikos politiką ir sėsdama ant Kremliaus adatos (matyt, laiko patikimu ekonominiu partneriu, turi V. Putino garantijas).

Tai kaip po to Centrinei Rytų Europai tikėti Junckerio ir Vokietijos „Europos vertybėmis“? Ar jos yra kas nors daugiau nei diplomatinė formulė, naudojama pridengti grynąjį ekonomizmą?

Mūsų regiono interesai akivaizdžiai šliejasi prie JAV politikos Rusijos atžvilgiu, kurią šiandien rodo Kongresas. Tik aklas gali nematyti, kad „Europos vertybės“ mūsų jau neapgins. Europos vertybės išsigimė į neoliberalistinį ekonomizmą. Kol Ukraina kraujuoja, Junckeris ruošiasi skelbti ekonominį karą JAV. Pridėkime naują Prancūzijos nusiginklavimo bangą ir gausime tobulai pragaištingą ekonomizmo ir pacifizmo junginį. Vakarai renkasi riebesnį kąsnį tardami, kad taikos ir rinkos civilizacija nugalės agresyvius barbarus Rytuose.

Kiek dar reikės įrodymų, kad dabartinė ES pirmiausia yra ne vertybės, o pinigas ir ekonominis augimas?… Na, ir dar susirūpinimas, kad jokia mažuma nebūtų įžeista retorikoje, kas iš esmės reiškia žodžio laisvės užgniaužimą, vertybinio žodžio nunykimą (nunyksta gėrio-blogio, bjauraus-gražaus, tiesos-melo kriterijai, viskas tampa egzistuojančiu tik kalboje, o ne realybėje), ir galiausiai – atvirumą radikaliam islamizmui kaip ilgai Vakarų baltojo rasizmo kankintam „Kitam“.

Lietuvos establishment`as atsidūrė keistoje padėtyje: lygiai tokio pačio ekonomizmo (neoliberalizmo) vedinas jis paėmė Pažangos kursą ir dėl jo represuoja tamsų antiliberalų, antisemitinį, tradicionalistinį, galimai prorusišką visuomenės segmentą (kuris sudaro daugumą). Jis nori būti Pažangus ir antirusiškas. Bet Europos ekonominė Pažanga, kaip matome, yra prorusiška. O antirusišką apsaugą teikiančios JAV prezidentas – išrinktas to paties „tamsaus“, antiliberalaus, tradicionalistinio elektorato. Iš tiesų Lietuvos establishmentas yra sutrikęs, bet turi inerciją laviruoti mechaniškai. Jis vis dar Europos Sąjungą tapatina su saugumu ir Pažanga, nors tai jau tapo vidujai pieštaringu junginiu.

O iš tiesų, dalykų padėtis yra tokia: jeigu hipotezė, kad grynu ekonomizmu paremta politika (globalus neoliberalizmas) ir kultūrinis savęs neutralizavimas (liberal left inspiruota mažumų „Kito“ dominavimo politika) yra natūraliai nutolę nuo vertybinės politikos ir yra nepajėgūs susidoroti su saugumo problemomis, yra teisinga, tai vienintelis saugumo politikos kelias veda į nacionalinių valstybių ir jų blokų egzistavimą. Mes turime galvoti kaip išsaugoti pažangą, bet ne per globalistinę (pacifistinę, leftistinę) pasulėžiūrą, tačiau per nacionalinę. Bet nacionalinis posūkis numato elitistinės demokratijos „pastūmimą“ link piliečių, t.y. numato realų ekonominio turto ir politinių galių perskirstymą – sudemokratinimą. O tai juk reiškia, gerovės ir galios „atidavimą“, establishmentas tam nėra pasiruošęs, todėl poliarizacija didėja. Ir kuo ji bus didesnė, tuo ji reikalaus radikalesnio „populistų“ anti-demokratinio atsako (ar tik ne šia kryptimi pasisuko Lenkijos ir Vengrijos kelias?).

Ukraina yra gyvas įrodymas, kad tik nacionalinis stuburas gali pasipriešinti kruvinai agresijai. Trumpo išrinkimas ir Brexitas panašia – nacionaline – linkme pasuko JAV ir Jungtinę Karalystę. Ne sutapimas, kad šios šalys geriausiai supranta Ukrainą ir jos kaimynes, o vokiška J. C. Junckerio Europa – nesupranta. Ukraina šiandien yra Tikroji Europa, arba dabartinės Europos Sąjungos sąžinė. (Natūralus paradoksas, kylantis iš Ukrainos geopolitinės padėties, kad ji automatiškai veržiasi į ją išduodančią ekonomistinę-pacifistinę pseudo-Europą).

Neoliberalizmo ir liberal left keliama isterija dėl nacionalizmo yra palydima interesų status quo gynimu – verslo ir mažumų interesų. Rinkos interesai Centrinėje Rytų Europoje „užmiršta“ kokią kainą turi mokėti visuomenės dėl jų įsidominavimo, pvz., Lietuva turi didžiausią soc. atskirtį ES. Vakaruose globalaus verslo interesus geriausiai įgarsino tarptautinė žiniasklaida, ji juk pranašavo U.K. galą „Brexito“ atveju, kaip velnias kryžiaus bijojo „radikalios dešinės“ triumfo Italijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje. Liberal left interesai sutampa su Rinkos interesais, nes reikia performuoti tas tradicionalistines visuomenes Rytų Europoje ir sulaikyti „fašistinius/rasistinius“ Dešinės radikalus Vakaruose, nes jie tradiciškai neigiamai žiūri į LGBT.

Tačiau galbūt ta isterija labiau paremta interesais, o ne objektyvia dalykų padėtimi? Galbūt post-neoliberalistinis nacionalizmas yra daugiau anti-neoliberalus, o ne fašistinis? Galbūt Lenkijos ir Vengrijos vidaus reformos iš pažiūros būdamos labai neliberalios, anti-demokratinės, tačiau savo esme yra bandymas sutramdyti neoliberalizmą, todėl jos negali būti vertinamos 20a. demokratijos-fašizmo kategorijomis, o turi būti vertinamos tik per po-Šaltojo karo triumfavusio Pažangaus neoliberalizmo dominavimo prizmę? Įvykiai Lenkijoje ir Vengrijoje pateikia per daug nežinomųjų x, kad būtų galima vienareikšmiškai į tai atsakyti.

Bet kokiu atveju tiktai itin ne kritinis žvilgsnis gali analizuoti Centrinės Rytų Europos padėtį tarsi joje nebūtų 20a. pab.-21a. pr. neoliberalizmo paliktų padarinių. O jie yra panašūs į išdegintą žemę. Išties sėkmingi šalies vystymosi makro ekonominiai ir saugumo (narystė NATO ir ES) rodikliai yra lydimi vidinės erozijos: atskirties, emigracijos ir elitistinės demokratijos.

Būtent neoliberalizmas ir liberal left, tiksliau jų dominavimas paskutiniais dešimtmečiais, yra pokyčių priežastis tiek Vakaruose (Dešinės iškilimas), tiek Centrinėje Rytų Europoje (nacionalistinių režimų kursas). Šių pokyčių demonizavimas yra status quo suinteresuotų Rinkos ir Liberal Left interesų išraiška. Beveik apčiuopiamai aišku, kad tik nacionalinė bendruomenė, kuri savaime per beveik 30 metų jau yra įtakota atvirumo, multikultūriškumo, pasaulio įvairovės, individualistinės pasaulėžiūros, gali būti rimtas demokratinis (ne formos, bet piliečių interesų prasme) atsakas ekonomizmu persunktam Rinkos elitizmui.

Bet kaip įmanomas demokratinis liberalus nacionalizmas post-neoliberalistinėje epochoje – klausimas atviras. Juolab, kad praktiškai visa žiniasklaida kartu su Rinkos ir Liberal Left politiniu elitu pasiruošę demonizuoti bet kokio nacionalizmo pasireiškimą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Švarplys. Kelios mintys po referendumo
  2. Z. Vaišvila. Ar Sąjūdžio idealai nebuvo parduoti? 
  3. B. Ropė. Komisaras Vytenis Andriukaitis neatstovauja visuomenės interesams?
  4. Kas atrems „resovietizacijos“ grėsmę?
  5. R. Karbauskis. Chevron gauna už dyką Vakarų Lietuvos žemes
  6. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  7. L. Zasimavičius. Putinas – Vakarai: 2:1
  8. A. Kubilius: Lietuva turi raginti Vakarų bendruomenę padėti Ukrainai
  9. A. Guogis, A.V. Rakšnys. Apie vartojimą, vartotojiškumą ir postmodernizmą
  10. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
  11. R. Žilinskas. Gėjų partnerystės nepalaikau, neapykantos jiems nejaučiu
  12. D. Paukštė. Kam pritartumėt referendume, jeigu būtumėt britai?
  13. Europos tikslas: visuomenė be tautų, be lyčių ir be Dievo?
  14. S. Lapėnas. Lietuviai patys turtingiausi ES? Dideli mokesčiai – kelias į skurdą
  15. J. Urbanavičius. ES kol kas netaps nei rūkstančiais pelenais, nei supervalstybe
  16. V. Sinica. Tautų kraustymasis, teisingumas ir atjautos ribos
  17. A. Juozaitis: Europa išdavė savo tapatybę
  18. V. Rubavičius, A. Jokubaitis: Europos Sąjunga savo tapatybės neturi
  19. Č. Iškauskas. Trečiasis pasaulinis karas? Tik nereikia mūsų gąsdinti…
  20. Z. Vaišvila. Lietuvos piliečių laimėjimas ir ES valdžios beviltiškumas
  21. A. Butkevičius: Kaip pasielgs amerikiečiai, niekas nežino
  22. G. Jakštaitė. D. Trampo pergalė JAV prezidento rinkimuose: ko tikėtis Europai ir Baltijos šalims?
  23. L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (II)
  24. V. Radžvilas. ES iš krizės išbris ne nagrinėdama scenarijus, o pripažindama tikrąsias krizės priežastis (I)
  25. V. Radžvilas. Išsigelbėjimo Europai ieškokime su Višegrado šalimis (II)
  26. Istorinis įvykis: dėl sankcijų Rusijai Lietuva solidarizuojasi su JAV, ne su ES biurokratais
  27. J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I)
  28. Europos parlamentas nutarė primesti ES šalių piliečiams homoseksualistų ideologinį diktatą? (video)
  29. V. Sinica. Jono Basanavičiaus Lietuva
  30. V. Rubavičius. Rusija tikrina NATO atlapus

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Skalvis says:
    4 m. ago

    O šventas kvailume !?! Pasižiūrėkit kur JAV keičia valdžias ar bent bando : visur tos šalys arba tiekia naftą/dujas arba per jas eina vamzdynai į Europą. JAV ima panikuoti, kad nepavyks monopolizuoti energijos tiekimo Europai , atkirsti Europą nuo ne Amerikoniškų dujų/naftos tiekėjų ( Lietuva labai tikėjosi ir tikisi ). Su savo Pasaulio vienvaldystės projektu Amerika pribrido liepto galą ir Trupo stovykla tai supranta. Jie pasiruošę Dvivaldyste , bet Europos nepriklausomybės nuo JAV nenori pripažinti už jokius pinigus.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      4 m. ago

      Čia, kaip suprantu, laisvas vertimas iš rusų kalbos eina, nes gi ne visi maskolių propagandą skaito – ir net rusiškai ne visi moka. Paslaugus tas “Skalvis”. 😀

      Atsakyti
  2. Getas says:
    4 m. ago

    Nedidelis dūris Rusijai – sankcijos, parodo, kad Trampas bus principingas Rusijos atžvilgiu dėl Rytų Ukrainos ir Krymo, nes tai yra aiškus tarptautinių sutarčių laužymas dėl Ukrainos integralumo bei parodymas ES biurokratams kaip reikia būti principingiems tarptautinės teisės klausimais, o ne užsiimti ekonominiais draugiškais žaidimais su Rusija. Šiuo veiksmu JAV atstato savo prestižą tarptautinėje politikoje, kurią buvo nujodinėjęs silpnas prezidentas Obama. Labai gerai, kad susitikime su Putinu Trampas akcentavo bendrą veikimą kovoje su terorizmu Sirijoje ir ten jie jau veikia.

    Atsakyti
  3. Skalvis says:
    4 m. ago

    Jei taip ir nepavyks sukiršinti Europos su Rusija, nei monopolizuoti vamzdynų, ką dar gali JAV pasiūlyti 🙂 kad išsaugoti Pasaulio vienvaldystės projekto svajonę: užtvindyti pasaulį elektra-mobiliais. JAV dabar prisispausdina 86 milijardus žaliųjų kas mėnesį ir prisispausdins kiek reikės, kad tik sužlugdyti Europos auto pramonę ir numušti naftos kainas Rusijai.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      4 m. ago

      Nu da, nu da, kaniešna. Vot i diadia Vova tak že gavarit. 😀

      Atsakyti
      • Skalvis says:
        4 m. ago

        Stribams nepakakdavo nužudyti ” liaudies priešą”, jiems svarbiau buvo juos išniekinti, subjauroti. Dabartiniai liaudies ganėjai dar neturi galimybės žudyti kitamanių, jų šventu įsitikinimu liaudies priešų , bet kaip nors įkasti, pažeminti stengiasi iš paskutiniųjų. Vien dėl to nenorių , kad rusai sugrįžtų. O gal jie tiki Amerika leis ?

        Atsakyti
        • Pikc says:
          4 m. ago

          Nežiūrėkit, kad rusų propagandą skleidžiu – iš tikrųjų tai aš nenoriu, kad rusai sugrįžtų. 😀
          Antra vertus, gal ir nebūtinai taip – juk šitie kliedesiai (Amerika nori monopolizuoti rusų vazmdžius, kurių jai nė velnio nereikia, Amerika nori “užtvindyti pasaulį elektra-mobiliais”, nors Europa važinėja japoniškais, Amerika nori “sukiršinti Europ[ą] su Rusija”, nors sajūzas ne su rusais, o su JAV “kiršinasi”) tokie “šyzovi”, kad net rusams iš to jokios naudos. 😀

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            4 m. ago

            Miegok tu naktimis, o ne kliedesius rašinėk pasibjaurėtina kalba ‘alke’!

          • Pikc says:
            4 m. ago

            Eilinį kartą gailiuosi, kad nepasirinkau psichiatrijos kaip specialybės – čia ŠITIEK medžiagos empiriniams tyrimams! 😀

          • Skalvis says:
            4 m. ago

            Va va, apie ką ir kalbam – tikras liaudies priešas , kuriuos reikia naikinti. Klausimas tik: kas duos alia patriotams leidimą pirmi – rusai ar amerikonai ?

  4. Vilna says:
    4 m. ago

    Manau, kad labiausiai prorusiška (tik žinoma paslėptai) yra Lenkija. Antai iš Stalino yra gavusi Vokietijos užkariautas teritorijas, dabar jau trys metai, kai su Karaliaučiaus sritimi vieni pas kitus vaikšto be įprastinių vizų, kas iš esmės yra Lenkijos vykdomas Karaliaučiaus įsisavinimas… Pro partijai kažkodėl tai nerūpi, tai taip pat rodytų jos prolenkijinį veidą.

    Atsakyti
    • Petras says:
      4 m. ago

      Manau Lenkija visų pirma žiūri savo interesų ir nežiūri nei į vakarus nei į rytus, todėl ir puola juos visas ES aparatas. Taip is mums reiktų elgtis. Rusija žaidžia savo žaidimą ir varo savo propagandą, JAV ir ES savo, va ir reikia baigti drabstytis propagandos skleidimu vieni kitus, o geriau įsiklausyti į argumentus, t.y. it ten ir ten yra tiesos krislas. Tuo Lietuva ir gali būti išskirtinė, kad kritiškai matytų kas vyksta pasaulyje, ir siekia netapti šių didelių žaidėjų karo poligonu.

      Atsakyti
      • Vilna says:
        4 m. ago

        Tapti Lenkijos “kresiniu” poligonu yra Lietuvai pražūtingiau negu bet kurio “didelio žaidėjo” karo poligonu. Tai patvirtina kaiminystės su Lenkija istorija, dėl to, kad būtų vengiama dėjimosi su Lenkija, kaip lemtingai pražūtingo Lietuvai, yra perspėjęs ir Oskaras Milašius.

        Atsakyti
      • Pikc says:
        4 m. ago

        Petrai, esate teisus – bet, kaip pats sakėte, krislas tiesos yra ir ten, ir ten. Taigi, Lenkija išties gali būti pavyzdžiu, kaip turi laikytis valstybė, tačiau dėl jų šovinizmo ir imperialistinių gaidelių nei draugais, nei strateginiais partneriais jų pavadinti nėra kaip. Antra vertus, dar klausimas, koks būtų lenkų elgesys, jei “mūsų” valdžia turėtų bent krislą savigarbos – dabar gi tokie pilvais šliaužiojantys “chlopai” tik paniekos verti. Už ką galima gerbti grindų skudurą?

        Atsakyti
  5. Tomas says:
    4 m. ago

    Perdaug sukišta į vieną straipsnį. Klišinės mintys, rusai puola, verslas blogis, mažumos labiau ginamos, Brexit’as, Trump’as, Juncker’is, ir t.t.

    Duodu 3 iš 10

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

2021 02 21
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
Prancūzai įvedė remonto indeksą išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams

Prancūzai įvedė remonto indeksą išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams

2021 02 18
Gaidys ir vištos | zum.lt nuotr.

Valstybė nenori išsaugoti vietinių gamintojų. Ar valgysime tik įvežtinę mėsą?

2021 02 17
JAV prezidentas Donaldas Trampas kalba Džordžijos valstijoje Doltono miestevykusiame mitinge | Alkas.lt, ekrano nuotr.

A. Švarplys. D. Trampo apkalta – tiesioginis JAV prezidento rinkimų klastojimo rezultatas (video)

2021 02 15
Europarlamentarai nagrinėja Dž. Borelio apsilankymo trūkumus Maskvoje

Europarlamentarai nagrinėja Dž. Borelio apsilankymo trūkumus Maskvoje

2021 02 10
R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

R. Čekutis. LGGRTC puolimo gijos driekiasi ir iš užatlantės

2021 02 08
Karolio Kaupinio filmo „Nova Lituania“ kadras | kūrėjų nuotr.

Belaukiant „Oskarams“ atrinktųjų filmų paskelbimo, „Nova Lituania“ keliauja per JAV (video)

2021 02 05
Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Žmogaus teisių organizacijos kaltina valdžią siekiu suvaržyti piliečių konstitucines teises

2021 02 04
Žmonės ir miškas | gyvasmiskas.lt nuotr.

Lietuvai – EK įspėjimas dėl miškų nuosavybės ribojimo

2021 01 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas
Kultūra

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

2021 02 25
Eurasiadyary.notr
Lietuvoje

Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines

2021 02 25
Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą
Gamta ir žmogus

Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą

2021 02 25
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta
Kultūra

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą

2021 02 24
Policija, kontrolė | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Karantinas tęsis iki balandžio, atlaisvinamas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių

2021 02 24
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

BPC perima skambučius greitosios pagalbos numeriais Vilniaus ir Utenos apskrityse

2021 02 24
VLK ragina pasidomėti e. paslaugomis ir jų naujovėmis
Lietuvoje

TTK akiratyje – asmens duomenų apsaugos klausimai

2021 02 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rasa apie D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei
  • Pajūrieti, apie D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei
  • Bartas apie D. Petkus. Kaip „Laisvės“ partija Lietuvą „išdūrė“
  • stasys apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas
  • Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines
  • Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1514; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 970; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 884; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 768; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 636; komentarų: 18
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 632; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-25 18:30 - 18:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

by Kristina Aleknaitė
2021 02 21
8
Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

1940 m. pasitraukęs iš Lietuvos prezidentas A. Smetona su šeima, po ilgų kelionių, 1941 m. kovo 10 d. pasiekė Niujorką....

Skaityti toliau

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

by Kristina Aleknaitė
2021 02 18
7
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Šešėlinis ekonomokos ir inovacijų ministras LVŽS frakcijos narys Seime Deividas Labanavičius raštu kreipėsi į ministrę Aušrinę Armonaitę prašydamas paaiškinti, kodėl...

Skaityti toliau

Prancūzai įvedė remonto indeksą išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams

by Kristina Aleknaitė
2021 02 18
5
Prancūzai įvedė remonto indeksą išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams

Nuo šių metų sausio pirkėjai elektronikos ir prietaisų parduotuvėse visoje Prancūzijoje ant kai kurių gaminių mato naujas spalvotas etiketes, rodančias,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Rasa apie D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei
  • Pajūrieti, apie D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei
  • Bartas apie D. Petkus. Kaip „Laisvės“ partija Lietuvą „išdūrė“
  • stasys apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • Bartas apie D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei
Kitas straipsnis
mokytoja.klase.pamoka.mokiniai_smm.lt

Skelbiamos mokyklos, kuriose rudenį prasidės skaitmeniniai pokyčiai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai